Kėdainių „Nevėžis" (4/10) šiuo metu išgyvena itin dinamišką periodą, kai metai keičia metus. Gruodžio pabaigoje Laimono Eglinsko vadovaujamas kolektyvas pasiekė įspūdingą triumfą prieš Panevėžio „Lietkabelį" (77:69), kuriam vadovauja buvęs Eglinsko kolega Nenadas Čanakas.
Vis dėlto praėjusią savaitę kėdainiečiai patyrė skaudų pralaimėjimą Šiauliuose (95:98), kur aikštėje kibirkščiavo aistros tarp komandos naujoko Seltono Miguelio ir „Šiaulių" lyderio Vaido Kariniausko. Rungtynėse prieš savo gimtojo miesto klubą kapitonas Ignas Vaitkus turėjo galimybę tritaškiu išplėšti pratęsimą, tačiau puolėjas padarė žingsniavimo klaidą ir pergalė liko šeimininkams.
Tačiau nusiminimui laiko nėra – artimiausiomis dienomis kėdainiečiai du kartus iš eilės susitiks išvykoje su Klaipėdos „Neptūnu" (8/5). Vienas iš šių susitikimų bus ypač reikšmingas.
Šį vakarą L.Eglinsko auklėtiniai kausis su pajūrio krepšininkais LKL, kurią remia „Betsson", reguliariojo sezono susitikime, o kitą šeštadienį lauks Citadele KMT ketvirtfinalio akistata, kurioje po pirmųjų rungtynių „Neptūnas" turi 11 taškų pranašumą.
Istorija rodo, kad vilčių stebuklingam posūkiui tikrai esama. Pernai analogiškoje situacijoje patys klaipėdiečiai svečiuose sugebėjo panaikinti tokį pat deficitą prieš Vilniaus „Rytą", o vėliau nuo titulo juos skyrė vos vienas Deivido Gailiaus tolimas metimas.
Jeigu „Nevėžiui" pavyktų sukurti sensaciją, tai būtų istorinis pasiekimas – pirmasis Citadele KMT finalo ketverto atvejis klubo metraštyje. Tik kėdainiečiai ir debiutantai „Gargždai" iš dabartinių LKL klubų niekada nėra žaidę šio turnyro pusfinalyje.
Iš dabartinio Kėdainių ekipos sudėties tokio lygio kovų patirtį turi vos du žmonės – I.Vaitkus, lemiamose turnyro stadijose gynęs Utenos „Juventus" garbę, bei L.Eglinskas, anksčiau talkinęs N.Čanakui Panevėžyje.
Šio vakaro dvikova Klaipėdoje startuos 19 val. Rungtynių dieną portale LKL.lt – interviu su Kėdainių ekipos kapitonu.
– Susitikimas su „Šiauliais" buvo tikrai įdomus tiek krepšinio, tiek emocijų prasme – Kariniausko ir Miguelio susidūrimas sukėlė nemažai aistrų. Visgi pabaigoje proga liko neišnaudota ir teko nusilenkti varžovams. Kokias išvadas parsivežėte į Kėdainius?
– Tokios rungtynės, kai pralaimi vos keliais taškais, visada nuvilia. Galų gale nepasiekėme tikslo. Nesvarbu, ar pralaimi dvidešimčia, ar trimis taškais – rezultatas tas pats. Bet analizuojant tas rungtynes, matėsi daug smulkmenų – techninės, nesportinės pražangos. Geriau valdant emocijas to būtų buvę galima išvengti, ir galbūt baigtis būtų kitokia. Nuotaikos tikrai nebuvo geriausios, bet nėra laiko liūdėti. Žvelgiame į priekį.
– Ar tokie emocijomis kupini epizodai ir patiems žaidėjams suteikia daugiau malonumo, kaip ir sirgaliams?
– Mano nuomone, tokios akimirkos labiausiai traukia sirgalius. Per ilgus žaidimo metus išmokau nekreipti dėmesio į tokius dalykus ir neleisti jiems išbalansuoti mano žaidimo. Žinoma, Kariniauskas nėra kažkoks ypatingas tolimų metimų meistras. Varžovai prisiima riziką, o kai jis jas išnaudoja, natūralu, kad parodo emocijas. Tai visiškai suprantama žaidėjo reakcija. Mes turime aiškų žaidimo planą ir jo laikomės. Jei varžovai rizikuoja – mes vykdome savo strategiją. Pataikė – pataikė. Nemanau, kad verta įsivelti į emocinius žaidimus.
Nesiteiravau Seltono apie konkrečius žodžius, kuriuos jam sakė, tačiau galbūt kažkas nemalonaus buvo pasakyta. Gal tai jį užkliudė. Jis atvyko į trečiąsias rungtynes įkaitęs ir taip sureagavo. Esu tikras, kad ateityje jis elgsis kitaip ir ieškos geresnių būdų spręsti panašias situacijas.
– Gal geriau, kai legionieriai rodo karštakošiškumą, o ne abejingumą?
– Tai tikrai jo charakterio bruožas. Jau nuo pirmųjų treniruočių matosi, kaip jis dirba. Nori kažkur paremti, kažkur pasitempti, kažkur sukurti sunkumų. Treniruotėse vienas prieš kitą testuojate, kas atrodo geriau. Labai džiugina, kad jis būtent toks – stengiasi spausti ir save, ir tuos, prieš kuriuos žaidžia ar kurie jį dengia. Tai tikrai teikia vilčių.
– Atrodo, kad Miguelis puolime įsivažiavo sklandžiai (angolietis vidutiniškai pelno 19,5 taško ir surenka 15 naudingumo balų). Ar jo gebėjimai leidžia tikėtis, kad jis gali tapti komandos vedliu ir užpildyti Tony Perkinso paliktą spragą?
– Aptarėme tai ir su trenerių štabu, ir su žaidėjais – jis puikiai dera į mūsų sistemą. Toks krepšininkas, kuris sugeba keistis pozicijomis, gali savarankiškai spręsti epizodus. Tai labai džiugina. Manau, adaptavosi puikiai, be to, turi patirties ir matyti, kad supranta europinio krepšinio specifiką – kas, kaip ir kur. Jei dar pridėtų keletą elementų, daugiau dalintųsi kamuoliu, būtų dar geriau, nes šiuo metu gana ilgai laiko kamuolį rankose. Moka užbaigti atakas, bet jei dar labiau įtrauktų komandos draugus, viskas būtų tikrai puiku.
– Pastaruoju metu pergalės Kėdainiuose nėra dažnos, tačiau neseniai pasiekėte ypač malonią pergalę, ypač treneriui, prieš „Lietkabelį". Kiek tokie laimėjimai prieš nominalius favoritus padeda komandai stiprinti pasitikėjimą ir remtis pozityviomis emocijomis?
– Labai padeda. Pirmiausia atsiranda tikėjimas, kad galime, nepriklausomai nuo varžovo. „Lietkabelis" vienintelis nugalėjo „Žalgirį" išvykoje, įveikė „Rytą", o mums pavyko juos nugalėti. Tą patį sakiau ir komandai: turime žaisti . Gerai, galbūt „Žalgiris" yra atskira kategorija, bet jei žaidžiame savo žaidimą, galime konkuruoti. Tos rungtynės tai įrodė ir svarbu išlaikyti tokį požiūrį: einame į aikštę ir nesvarbu, kas priešininkas – galime laimėti. Labiau neramina tai, kad esame vieninteliai lygoje, pralaimėję Jonavai abejose rungtynėse – tie taškai buvo skaudūs. Yra mačų, kur esame autsaideriai, bet yra ir tokių, kur esame lygiaverčiai ar net favoritai. Reikėtų pateisinti savo statusą tose rungtynėse, kurias privalome laimėti, o papildomi saldūs taškai visada malonūs.
Dvi skaudžios nesėkmės prieš Jonavos klubą būtų leidusios pakilti bent į šeštąją poziciją, tačiau ir dabartinė situacija nėra tokia tolima nuo šio tikslo. Ar komanda šiuo metu juda tinkama kryptimi?
Manau, kad tikrai taip. Matant, koks darbas vyksta salėje, kaip kruopščiai dirba trenerių štabas – esu įsitikinęs, kad pergalės ateis. Žinoma, du prarastos rungtynės Jonavoje gana skausmingos, tačiau ir patys jonaviečiai atidavė taškus „Neptūnui" tiek svetimoje, tiek savoje aikštėje. Tai tikrai pajėgi ekipa, tiesiog šiuo metu taip klostosi aplinkybės. Situacija gali pasikeisti bet kuria linkme. Pirmiausia koncentruojamės į save, į kasdienį procesą – ko siekiame, kaip norime tai pasiekti. Vertinant mūsų treniruočių kokybę, pasiruošimą ir atsakingą požiūrį į visą procesą – į likusią sezono atkarpą žvelgiu labai optimistiškai.
Eglinskas – jaunas specialistas, įdomiai bendraujantis su žiniasklaida, neslėpiantis savo emocijų. Kaip jam sekasi pelnyti autoritetą kolektyve?
Tikrai asmenybė, verta dėmesio. Puikiai išlaiko balansą tarp draugiškumo su žaidėjais ir trenerio autoriteto. Manau, kiekvienas komandoje jį gerbia, tačiau kartu žino, kad gali atvirai pasikalbėti, išsakyti nuomonę. Laimonas visada išklausys ir priims geriausią sprendimą. Komandoms, esančioms apatinėje turnyrinės lentelės dalyje, labai svarbu, kai treneris skleidžia pozityvą ir pasitikėjimą – žaidėjams tai ypatingai reikšminga. Mačiau daugybę atvejų: prie vieno specialisto krepšininkai įsitempę, o prie kito, jaučiantys palaikymą, atrodo visiškai kitaip. Laimono treniruočių procesas – aukščiausio lygio, viskas suplanuota iki smulkmenų. Žmogus atiduoda save šimtu procentų – tiek jis pats, tiek jo asistentai. Mane tai labai džiugina. Procesas kartais būna nelengvas, pasitaiko ir ilgesnių treniruočių, bet turint tik keturias pergales, turime dirbti. Esame jaunas kolektyvas, žaidėjai tai supranta, dar lieka po treniruočių papildomai padirbėti. Komanda juda į priekį, žaidėjai tobulėja ir asmeniškai. Kol kas tik geri žodžiai apie Laimoną. Laikas parodys – įdomu, kur jis atsidurs ateityje.
Tau pačiam Kėdainiuose tai jau trečiasis sezonas iš eilės, o vaidmuo išlieka reikšmingas – 32-ejų krepšininkas per beveik 21 minutę aikštėje fiksuoja 8,4 taško, 3,3 atkovoto kamuolio, 2,1 rezultatyvaus perdavimo ir 8,9 naudingumo balo vidurkius. Kaip pats vertini savo įnašą į komandos pasiekimus – ar jau pasiektas maksimumas, ar dar jauti nepanaudotų rezervų?
Šiuo metu jaučiuosi labiau kaip žaidėjas, kuriam rūpi klubo filosofija – kaip ugdomi krepšininkai. Man suteikia didelį pasitenkinimą prisidėti prie jaunesnių žaidėjų augimo, padėti jiems tobulėti. Kaip kapitonas jaučiu komandos draugų pagarbą – jie ateina pasitarti, klausia patarimo. Žvelgdamas į ankstesnius sezonus matau krepšininkus, kurie iškeliavo į aukštesnio lygio klubus ir ten sėkmingai reiškiasi, palaikome ryšį – tai kelia džiaugsmą. Vis labiau noriu nusikreipti nuo savęs ir sutelkti dėmesį į tai, ką galiu perduoti jauniesiems, padėti jiems atrasti savo galimybes. Vėliau jie iškeliauja į stipresnius klubus, Europos taurių komandas. Matydamas, kad ten jiems sekasi, džiaugiuosi, jog galbūt bent šiek tiek prie to prisidėjau. Išlieku profesionalas, man asmeniniai taškai nėra svarbiausia – pergalė yra aukščiau visko. Kai ateina laimėjimas, kaip prieš „Lietkabelį", mėgaujiesi kiekviena aikštėje praleista minute. Palyginus sezono startą su dabartine situacija – akivaizdžiai matau kiekvieno žaidėjo progresą. Klubo strategija – auginti krepšininkus, suteikti jiems galimybę atsiskleisti. Noriu prie šio proceso prisidėti ir vis labiau koncentruojuosi, kaip galiu priartėti prie žaidėjų ir padaryti juos stipresniais. Tuomet ir visa komanda bus našesnė. Turiu savo vaidmenį: vienos rungtynės susiklosto vienaip, kitos – kitaip, tačiau išeinu į aikštę su konkrečia užduotimi ir stengiuosi adaptuotis. Atvykus Seltonui, jis daugiau valdo kamuolį, bet mano tikslas – ne atimti iš jo kamuolį ar metimus. Aš prisitaikau – einu kovoti dėl atšokusių kamuolių, ginuosi ir atlieku kitus darbus. Tai man teikia pasitenkinimą.
– Artimiausiomis dviem savaitėmis jūsų laukia susitikimai su „Neptūnu". Antrasis mačas turės didesnę reikšmę. Kiek tokiose aplinkybėse galima tikėtis taktinio slėpimo ir gudrybių prieš artėjančią akistatą?
– Nemanau, kad įmanoma kažką nuslėpti. Šiuolaikinės technologijos leidžia išanalizuoti viską – kas, kaip ir kur. Neturime jokių naujų krepšininkų. Atvyko tas pats Seltonas – dabar varžovai jau žino jo žaidimo braižą, ką jis daro, kaip prieš jį gintis. Jokio slapukavimo nebus. Labiau koncentruojamės į save. Turime tikrai daugiau laiko pasiruošti prieš „Neptūną" nei jie prieš mus. Šį laiką išnaudojome atsakingai ir produktyviai. Abiejų susitikimų svarba – didelė, nežiūrime toli į priekį, kol kas fokusuojamės tik į artimiausią mačą. „Neptūnas" turi labai intensyvų tvarkaraštį. Pats puikiai žinau, kaip tai veikia – kūnai nėra tokie pailsėję. Tai galbūt mūsų privalumas, geresnis pasiruošimas. Stengsimės kovoti, žaisti savo žaidimą.
– Klaipėdos ekipą treniruoja neseniai Kėdainių klubą vadovavęs Gediminas Petrauskas. Pastaruoju metu ši komanda sulaukia nemažai kritikos dėl gynybinių problemų. Ar Klaipėdoje pastebimas tas pats stilius kaip Kėdainiuose? O gal strategas labiau prisitaiko prie ten turimos sudėties?
– Kiek stebiu ir analizuoju, trenerio stilius išlieka labai panašus. Per tuos dvejus metus, kai dirbome kartu, matau daug panašių elementų – tų pačių derinių atgarsių. Žaidimo filosofija akivaizdžiai orientuota į puolimą, žaidėjams suteikiama didelė laisvė, kas iš sportininko perspektyvos yra puikus dalykas. Komanda sugeba greitai įgyti persvarą, tačiau trūksta stabilumo ją išsaugoti. Jų rungtynės primena amerikietiškus kalnelius – išsiveržia į priekį, bet dėl gynybinių spragų ar skubotų metimų pranašumą išlaikyti sudėtinga, ir varžovai greitai susigrąžina prarastą atotrūkį. Trenerio braižas – labai atpažįstamas, žaidėjai surinkti . Dabar pas juos keitėsi priekinė linija, bet esmė išlieka. Gynybinės problemos buvo panašios ir mūsų laikais. Praleisdavome nemažai taškų, nors pasitaikydavo mačų, kai gynybinė sistema veikdavo puikiai. Antroji sezono pusė tradiciškai būdavo stipresnė. „Neptūnas" – pajėgi ekipa, turinti visas reikalingas sudedamąsias dalis kovai su stipriausiomis komandomis.
– Citadele KMT pirmajame susitikime per paskutines keliasdešimt sekundžių leidote varžovams susikrauti dviženklę persvarą, tačiau atotrūkis nėra neįveikiamas – iš panašios situacijos pernai išsikapstyti pavyko tam pačiam „Neptūnui". Atsižvelgiant į klaipėdiečių gynybines problemas, ar jumyse rusena reali viltis įsikibti į finalo ketverto kelialapį, kuris būtų pirmasis jūsų klubui ir daugeliui jo žaidėjų?
– Jau akcentuojame komandoje, kad tai tikrai palankus formatas, kuriame mažiau favorizuojamos ekipos gali pateikti netikėtumų. Liūdna, kad jų pranašumas per paskutines 40 sekundžių išaugo nuo keturių iki vienuolikos taškų – labai apmaudu. Po mačo ilgai apie tai mąsčiau. Buvome panašioje situacijoje prieš „Juventus". Jie ieškojo geresnio sprendimo, bet po pratęsimo pralaimėjo mums. Dabar panašus scenarijus ištiko jau mus – planavome greitą puolimą, bet nepavyko, o jie savo šansą realizavo. Jei skirtumas būtų tik keturi taškai, žaidžiant išvykoje apylyges rungtynes iki ketvirtojo kėlinio – spaudimas namų komandai būtų milžiniškas, ir viskas galėjo pakrypti bet kuria linkme. Bet ir dabar žaisime negalvodami apie atotrūkį – svarbiausia išsilaikyti mače, kad rezultatas būtų artimas, o ketvirtajame kėlinyje žiūrėsime, kaip viskas klostysis. Mums nėra ko prarasti. Važiuosime ir kovosime. Esame gerai pasiruošę, turėjome pakankamai laiko, darysime savo darbą ir bandysime įsikibti. Vykstame pateikti staigmenų – jeigu patys netikėtume ir negalvotume apie tai, kokia prasmė išvis važiuoti?
„Ilgoji pertrauka": arčiausiai NBA esantys Eurolygos krepšininkai, pirmojo rato staigmenos ir nusivylimai, geriausi bei prasčiausi žaidėjai ir kur finišuos „Žalgiris"
