NBA mainų periodas dažniausiai primena sudėtingų kompromisų žaidimą. Klubai stengiasi išgauti maksimalią naudą, krepšininkų pageidavimai neretai nustumiami į šoną, o tikrai reikšmingi sandoriai pasitaiko kur kas rečiau nei apie juos spekuliuojama. Tačiau pabandykime įsivaizduoti alternatyvią tikrovę – tokią, kurioje geriausios lygos žvaigždės patenka į komandas, labiausiai atitinkančias jų karjeros etapą, siekius ir sportinę logiką.
Pateikiame šešis teorinius, bet visiškai įmanomus scenarijus, kuriuose kiekvienas krepšininkas atsiduria jam optimalioje vietoje.
Giannis Antetokounmpo iš Milvokio „Bucks” galėtų puikiai tikti Niujorko „Knicks” ekipai. Jeigu graikas nuspręstų reikalauti mainų, jo prioritetas būtų akivaizdus – nedelsiant kovoti dėl čempionato. Vakarų konferencijoje tokių galimybių turinčių klubų yra, tačiau dauguma jų arba turi nusistovėjusius planus, arba stokoja resursų tokiam sandoriui. Rytuose labiausiai išsiskiria būtent „Knicks”.
„Knicks” gali pasiūlyti tai, ko Gianniui reikia: aukščiausio lygio žaidimo organizatorių Jaleną Brunsoną, tvirtą klubo struktūrą ir realias galimybes suformuoti konkurencingą sudėtį net praradus nemažai mainuose. Brunsonas galėtų atlikti panašų vaidmenį, kokį 2021-aisiais atliko Khrisas Middletonas – būti patikimu partneriu lemtingomis akimirkomis, leisdamas Antetokounmpo nešti mažesnę puolimo naštą. Tiesa, kompromisų neišvengtume – greičiausiai tektų atiduoti Karlą-Anthony Townsą ir bent vieną gynybos ramstį – Mikalą Bridgesą arba OG Anunoby. Vis dėlto net ir po tokių praradimų Niujorkas išliktų pakankamai gilus ir talentingas mesti rimtą iššūkį net galingiausioms Vakarų komandos.
Ja Morantas iš Memfio „Grizzlies” idealiai tiktų Majamio „Heat”. Šio įžaidėjo karjera pasiekė tašką, kai svarbiausias dalykas nebėra vien talento demonstravimas. Po traumų ir problemų už parketo ribų jam būtina organizacija, galinti suteikti aiškią struktūrą, atsakomybę ir griežtas taisykles. Būtent tai puikiai apibūdina „Heat”.
„Heat” kultūra, kurią kuria Patas Riley ir Erikas Spoelstra, garsėja disciplina bei nuline tolerancija bet kokiems nukrypimams. Morantui tai būtų ir išbandymas, ir galimybė. Jam tektų prisitaikyti prie sistemos, tapti efektyvesniu be kamuolio ir labiau įsitraukti ginantis. Tačiau mainais jis gautų tai, ko labiausiai stokoja – stabilumo ir aiškios krypties. Nors Morantas iškart nepaverstų Majamio titulinių varžybų favoritu, „Heat” įgytų elitinį talentą, o pats gynėjas – progą iš naujo apibrėžti savo karjerą. Atsižvelgiant į jo amžių – 26-erius – laiko tokiam projektui tikrai pakaktų.
Anthony Davisas galėtų rasti naują pradžią Šarlotės „Hornets” gretose. Jo situacija – viena kebliausių. Dabartinė sutartis galioja iki 34 metų, o dėl traumų istorijos ilgalaikio pratęsimo perspektyvos lieka neaiškios. Todėl Davisui svarbiausia surasti klubą, kuriame galėtų įrodyti, jog vis dar vertas ilgalaikio pasitikėjimo.
Netikėtas, tačiau logiškas variantas – Šarlotė. Ši ekipa turi nemažai puolimo talento, bet akivaizdžiai stokoja elitinio gynybos ramsčio po krepšiu. Davis galėtų tapti būtent tuo – gynybos centru, pakylėsiančiu „Hornets” į aukštesnį lygmenį. Finansiniu požiūriu Šarlotė taip pat turi lankstumo. Jei Davis išliktų sveikas ir produktyvus, klubas galėtų sau leisti pratęsti jo kontraktą dar porai sezonų. Nors rinka nėra patraukliausia superžvaigždėms, būtent čia Davis galėtų užsitikrinti stabilumą ir reikšmingą vaidmenį.
Michaelis Porteris jaunesnysis iš Bruklino „Nets” puikiai tiktų Detroito „Pistons”. Šis krepšininkas yra bene ramiausoje situacijoje iš visų aptariamų žaidėjų. Jis jau turi NBA čempiono žiedą, demonstruoja geriausią karjeros krepšinį ir artėja prie sportinio piko.
„Pistons” jam būtų idealus pasirinkimas krepšinio prasme. Komanda dominuoja baudos aikštelėje, tačiau stokoja taiklių tolimų metimų ir antro stabilaus puolimo organizatoriaus šalia Cade'o Cunninghamo. Porteris galėtų užpildyti abi spragas – būti ir snaiperiu, ir žaidėju, galinčiu perimti iniciatyvą Cunninghamui ilsintis. Be to, Detroitas turi pakankamai kontraktų ir šaukimų, kad sandoris būtų realus. Porterio atvykimas galėtų paversti „Pistons” rimčiausiu Rytų konferencijos pretendentu artimiausiais metais.
Trey'us Murphy iš Naujojo Orleano „Pelicans” galėtų sustiprinti San Antonijaus „Spurs”. Murphy – vienas universaliausių lygos krepšininkų. Aukštas, atletiškas, puikiai metantis ir nuolat progresuojantis – jis tiktų beveik bet kuriam klubui. Todėl logiška jį įsivaizduoti organizacijoje, kuri tiksliai žino savo kryptį.
„Spurs” yra būtent tokia komanda. Šalia Victoro Wembanyamos, De'Aarono Foxo ir jaunos, talentingos gynėjų linijos Murphy galėtų tapti idealiu krašto puolėju, suteikiančiu erdvės, kūrybos ir papildomos gynybos. Jo kontraktas taip pat labai palankus, leidžiantis San Antonijui planuoti ateitį neprarandant finansinio lankstumo. Tai būtų investicija į branduolį, galintį dominuoti Vakarų konferencijoje daugelį metų.
Jarenas Jacksonas jaunesnysis iš Memfio „Grizzlies” galėtų atsiskleisti Portlando „Trail Blazers” gretose. Jacksonas – sudėtingas, bet itin vertingas krepšininkas. Jis sugeba gintis, blokuoti metimus ir plėsti aikštę, tačiau dėl sveikatos problemų ir atkovotų kamuolių stokos jam reikia tinkamo partnerio.
Portlandas šiuo atžvilgiu atrodo netikėtai tinkamas. Šalia Donovano Clingano, kuris puikiai kovoja dėl kamuolių, Jacksonas galėtų žaisti jam patogesnėje pozicijoje. Jo metimas būtų itin naudingas Scootui Hendersonui ir visai „Blazers” puolimo struktūrai. Be to, Portlando turimas šaukimų perteklius leidžia įsivaizduoti realų sandorį. Nors tai nebūtų greitas kelias į titulą, Jacksonas čia galėtų maksimaliai atskleisti savo potencialą ir tapti naujo, ambicingo projekto veidu.
NBA mainų periodas retai būna romantiškas, tačiau šie scenarijai atskleidžia, kaip daug kas galėtų susiklostyti, jei krepšinio logika ir žaidėjų interesai sutaptų. Ar bent dalis šių idėjų virs realybe – parodys laikas, tačiau viena aišku: kiekvienas iš šių krepšininkų yra kryžkelėje, galinčioje nulemti ne tik jų pačių, bet ir visos lygos ateitį.
