Klaipėdos „Neptūnas" ir Panevėžio „Lietkabelis" užbaigė savo kelionę Europos taurės turnyre. Deja, nė vienas iš šių klubų nedalyvaus kovo mėnesį startuosiančiame atkrintamųjų etape.
**Panevėžio „Lietkabelis" (5 pergalės, 13 pralaimėjimų) – 4,5 balo**
Panevėžio klubas ilgą laiką demonstravo gebėjimą patekti į atkrintamąsias, ir tai darydavo ne vos išsikapstydami į aštuntą poziciją, kuri anksčiau garantuodavo kelialapį į kitą etapą, bet užimdami šeštą vietą grupėje. Šįkart net senasis formatas nebūtų išgelbėjęs – devinta pozicija ir jau antrą sezoną iš eilės vos penkios pergalės.
Vis dėlto būtina pabrėžti, kad paskutinės dvi pergalės ir tarsi surinkti taškai atsiliekant trisdešimčia taškų likus dviem minutėms – realios reikšmės neturi. Atėnų „Panionios" yra grupės silpniausia komanda, seniai praradusi bet kokią motyvaciją, o Londono „Lions" paskutinėse rungtynėse žaidė be pagrindinių krepšininkų, nes ruošėsi savaitgalio nacionalinio pusfinalio kovoms.
Kaip paskutinės dvi pergalės situacijos nekeitė, taip galima konstatuoti, jog du laimėjimus panevėžiečiai patys padovanojo oponentams – lemtinga klaida Stambule prieš „Bešiktaš" ir pralaimėjimas po papildomo laiko, o su Trento „Dolomiti Energia" nepavyko apginti vienos atakos. Dvi skaudžios nesėkmės, tačiau jos rezultato nebūtų pakeitusios. Po netikėtos sėkmės turnyro pradžioje ir pergalės namie prieš „Bešiktaš" sekė šešios nesėkmės, ir iš esmės jau po pirmojo rato „Lietkabelis" suvokė, kad toliau nebepateks.
Priežasčių galima rasti įvairių – nuo traumų, kurios jau tapo kasmetine „Lietkabelio" realybe, iki nepasitvirtinusių naujokų. Fardawsas Aimaqas ar Augustine'as Rubitas – galbūt su pastaruoju būtų buvusi viena pergalė daugiau, bet esminio vaizdo tai nebūtų pakeitę. Taip pat Vytenio Lipkevičiaus praradimas ir Justo Furmanavičiaus atvykimas komandos nesusilpnino. Priešingai, puolėjas dabartinėje karjeros fazėje atrodo pranašesnis už veteraną. Galima teigti, kad Michaelo Flowerso reikėjo nuo pat sezono pradžios, tačiau jis turėjo keturiolika turų pakeisti panevėžiečių sezoną, bet to nepadarė. Pasiteisinimų sudėties pokyčiuose ieškoti galima, tačiau pagrindiniai darbai turi būti atliekami vasarą.
Visų pirma, nereikia kviesti tokių krepšininkų kaip Lazaras Mutičius. Iš 114 Europos taurės žaidėjų, rungtyniaujančių dvidešimt ir daugiau minučių, bosnis su 4,4 naudingumo balo buvo antras nenaudingiausias. Beje, pirmas šiame antirekordų sąraše – Jeffery Tayloras iš Klužo Napokos „U-BT" su 3,2 balo. Jamelas Morrisas atvyko būti lyderiu, bet tam tikru metu fiksavo neigiamą naudingumo rodiklį. Galiausiai, per 26 minutes rinkdamas 6,4 naudingumo balo ir 13,5 taško. Ne tokio lyderio reikia, jei tokios komandos kaip „Lietkabelis" siekia įsitvirtinti šešetuke.
Antra esminė priežastis – itin silpnas lietuvių korpusas. Vasarą „Lietkabelis" neprisiviliojo nė vieno reikšmingo vietinio krepšininko – Nojus Kulieša ir Nojus Radžius nėra tie, kurie lemtų rezultatą, o tik vienuolikti-dvylikti rotacijos žaidėjai. To pasekmė – tragiškai jau antrą sezoną atrodantis Danielius Lavrinovičius ir labai neryškus Dovis Bičkauskis.
Neabejotina, kad „Lietkabelio" finansiniai ištekliai yra kukliausiai tarp grupės dalyvių, tačiau Panevėžio ekipa su tuo pačiu strategu Nenadu Čanaku anksčiau jau įrodė, kad ir su ribotu biudžetu galima pasiekti reikšmingų rezultatų Europos taurės turnyre. Pastarųjų dvejų metų patirtis rodo, jog klubui galbūt prasmingiau būtų rungtyniauti FIBA Čempionų lygoje – ten mažiau išvykų, mažesnis rungtynių krūvis, o intriga dėl kelialapio į kitą etapą ar atkrintamąsias išlieka ilgiau. Tai galėtų padėti pritraukti publiką, kuri šiuo metu visiškai nesidomi „Lietkabelio" pasirodymais Europos taurėje. Neseniai atliktas tyrimas atskleidė, kad sporto mėgėjus į arenas labiausiai vilioja žvaigždės, o antrasis svarbus veiksnys – rungtynių reikšmingumas. Parduoti bilietus sudėtinga, kai panevėžiečiai praranda viltis žengti toliau jau po pirmojo rato, tačiau situacija būtų visiškai kitokia, jei reklama skelbtų apie kovą dėl pirmos ar antros pozicijos grupėje.
Akivaizdu, kad esamas modelis neduoda rezultatų ir vasaros metu būtina jį peržiūrėti. Apskritai „Lietkabelį" laukia esminiai pokyčiai – iš dabartinio būrio verta išsaugoti Gabrielių Maldūną kaip komandos lyderį ir vietinį auklėtinį. Taip pat, jei yra galimybė, – Paulių Danusevičių. Prasminga būtų pasilikti ir M. Flowersą bei F. Aimaqą, kurie atitinka „Lietkabelio" lygį ir turi potencialo kitą sezoną žaisti dar geriau. Kol kas pernelyg anksti svarstyti apie permainų vyriausiojo trenerio pozicijoje ar sudėtyje, mat „Lietkabelio" sezono galutinį vertinimą tradiciškai lemia Karaliaus Mindaugo taurės (KMT) finalo ketvertas ir Lietuvos krepšinio lygos (LKL) atkrintamosios.
Žaidėjų įvertinimai:
Paulius Danusevičius (10,3 tšk., 11,9 naud. bal.) – 7 balai
Michaelas Flowersas (13,1 tšk., 13,9 naud. bal.) – 7 balai
Fardawsas Aimaqas (10,2 tšk., 14,7 naud. bal.) – 6 balai
Kristianas Kullamae (12,1 tšk., 8 naud. bal.) – 5,5 balo
Jamelas Morrisas (13,5 tšk., 6,4 naud. bal.) – 5 balai
Justas Furmanavičius (6,8 tšk., 5,1 naud. bal.) – 4,5 balo
Gabrielius Maldūnas (3,8 tšk., 7,6 naud. bal.) – 4,5 balo
Dovis Bičkauskis (4,9 tšk., 4,9 naud. bal.) – 3,5 balo
Lazaras Mutičius (5,3 tšk., 4,4 naud. bal.) – 3 balai
Danielius Lavrinovičius (3,4 tšk., 1,1 naud. bal.) – 2 balai
Klaipėdos „Neptūnas" (7 pergalės ir 11 pralaimėjimų) – 7 balai
Visiškai kitokia atmosfera turėtų vyrauti uostamiestyje, nes ekipa pasiekė solidų rezultatą ir vizualiai pateikė kur kas patrauklesnį žaidimą nei „Lietkabelis". Tikėtina, kad TV6 gailėjosi pasirinkę transliuoti niūrų Panevėžio klubo pasirodymą, o ne įdomų bei eiliniam žiūrovui malonų „Neptūno" krepšinį.
Gedimino Petrausko auklėtiniai per 18 susitikimų praleido 1725 taškus ir šiuo rodikliu nusileido tik Hamburgo „Towers" komandai, kuri praleido 1741 tašką. Varžovai vidutiniškai pelnydavo 95,8 taško per mačą į „Neptūno" krepšį. Nežinančiam konteksto žmogui toks skaičius greičiausiai sukeltų mintį, kad komanda laimėjo vos 2–3 kartus, tačiau realybė visiškai kitokia – klaipėdiečių puolimas buvo ketvirtas rezultatyviausias turnyre su 90,9 taško vidurkiu.
Galingas puolimas sugriovė „Bahčešehir" tvirtovę Stambule ir „Cedevita Olimpija" bastioną Liublianoje, tačiau skylėta gynyba atvėrė duris rekordus mušantiems „U-BT" krepšininkams, kurie vien per du kėlinius surinko 68 taškus. Labiausiai skaudino pralaimėjimas Manresoje, kur Louisas Olinde realizavo lemiamą metimą ir faktiškai užtrenkė „Neptūnui" duris į kitą turnyro fazę.
„Neptūno" Europos taurės kelionę ženklina dar vienas bruožas – gebėjimas sukurti pranašumą, bet nesugebėjimas jo apginti. Daugybę epizodų G.Petrausko vadovaujami žaidėjai įgydavo dviženklę persvarą, kurią vėliau prarasdavo, o varžovai ne tik juos pasivydavo, bet ir išplėšdavo pergales. Taip atsitiko prieš tą pačią BAXI komandą, panašus scenarijus beveik išsipildė ir su „Cedevita Olimpija". Kai gynybinė pusė nekontroliuojama, išsaugoti pranašumą tampa neįmanoma misija.
Ko pritrūko siekiant geresnių rezultatų? Centro žaidėjo ir lengvojo krašto puolėjo. Būtų užtekę solidaus „trečio numerio", jei Martynas Pacevičius nebūtų susižeidęs arba Jamesas Karnikas nebūtų išvykęs. Išskirtinė situacija, kai klubas per trumpą periodą netenka abiejų savo centrų. Tokio atvejo aukščiausiame lygyje šį sezoną niekur kitur nefiksuota. Teko verstis su Aurimu Majausku ir Egidijumi Mockevičiumi, o Karlis Šilinis prisijungė, kai šansai patekti į atkrintamąsias jau buvo minimalūs. Lengvojo krašto pozicija liko tuščia vietoje Jordano Tuckerio, kadangi finansiniai resursai buvo nukreipti naujo „penkto numerio" paieškai po M.Pacevičiaus traumos. Tiesa, Arnas Beručka ir Vitalijus Kozys demonstravo ryžtą ir kovingumą, ypač paskutiniame susitikime, tačiau šios grandies trūkumas buvo akivaizdus. Su patikimesniu centru ar kokybišku „trečiu numeriu" „Neptūnas" būtų stipresnis ir gynyboje, kuri labiausiai kentėjo būtent dėl šių spragų.
Apie „Neptūno" perspektyvas plačiau kalbėti sudėtinga, nes neaišku, ar kitą sezoną komanda turės vietą Europos taurėje. Vertinant objektyviai, ši pozicija tikrai užsitarnauta – puiki arena, patrauklus žaidimas ir nemažai reikšmingų pergalių. Tas pats Arnas Velička tapo geriausiu turnyro rezultatyvių perdavimų dalintoju (7,7 rez. perd.), o Rihardas Lomažas užėmė trečią vietą. „Neptūnas" įrodė, kad turint du taikliai šaudančius gynėjus galima pasiekti daug, tačiau kasmet atrasti tokius deimantus kaip A.Velička ar R.Lomažas nėra paprasta. Verta džiaugtis, kad šį sezoną jie vilki Klaipėdos marškinėlius ir demonstravo tokį lygį Europos arenoje. Jei G.Petrauskas išliks „Neptūno" vairininku, galima tikėtis, kad kitą sezoną stilius nesikeis ir komanda tęs puolamąjį krepšinį, kuris žavės neutralius sirgalius, bet nebūtinai garantuos daugybę pergalių. Beje, kai kurie Europos taurės klubai pastebėjo G.Petrauską ir įtraukė jį į potencialių kandidatų sąrašus, jei vasarą ieškotų naujo vyriausiojo trenerio. Belieka tikėtis, kad „Neptūnas" išsaugos vietą Europos taurėje, nes norinčiųjų dalyvauti šiame turnyre nėra gausu, tačiau sudėties pokyčių bus nemažai – ne todėl, kad žaidėjai netinka komandai, o todėl, kad jų išlaikyti finansiškai nebus galimybių.
Žaidėjų įvertinimai:
Arnas Velička (14,1 tšk., 19,8 naud. bal.) – 9 balai
Rihardas Lomažas (18,6 tšk., 17,9 naud. bal.) – 8,5 balo
Donatas Tarolis (12,5 tšk., 13,5 naud. bal.) – 7,5 balo
Zane'as Watermanas (10,9 tšk., 8,6 naud. bal.) – 6,5 balo
Mindaugas Girdžiūnas (8,7 tšk., 7 naud. bal.) – 6 balai
Aurimas Majauskas (8,6 tšk, 8,1 naud. bal.) – 6 balai
Karlis Šilinis (6,8 tšk., 8,2 naud. bal.) – 5,5 balo
Arnas Beručka (5,7 tšk., 4,9 naud. bal.) – 5 balai
Harrisonas Cleary (6,6 tšk., 2,6 naud. bal.) – 4,5 balo
Vitalijus Kozys (2,7 tšk., 1,5 naud. bal.) – 3 balai
„Ilgoji pertrauka": aptariama, kas galėtų užimti Žibėno vietą, kokių priekaištų „Lietkabeliui" reiškė Švedas, Tubelio išpirkos klausimas, kaip „Žalgiris" turėtų kompensuoti lyderių netektį, svarstoma hipotetinė situacija apie galimą „Žalgirio" bankrotą, analizuojamos pagrindinės „Ryto" klaidos, nagrinėjama Varno padėtis bei aiškinamasi, dėl kokių priežasčių Maksvytis neužima vietos ant suolelio Turkijos čempionato susitikimuose
