Trenerio misija sportininko kelyje neretai pranoksta įprastus treniruočių rėmus. Specialistas ne tik kuria fizinio krūvio planus ar šlifuoja judėjimo techniką – jis tampa motyvacijos šaltiniu, asmenybės ugdytoju, padedančiu tobulėti tiek sporto arenose, tiek kasdieniame gyvenime. Neretai būtent treneris apie savo auklėtinį išmano daugiau nei patys artimiausi šeimos nariai. „Kiekvienas treneris trokšta perduoti sportininkui visas savo žinias ir išugdyti jį tikru čempionu", – tvirtina plaukimo specialistas Edvardas Blaškevičius.
Kiekvienas sportininkas pasižymi savitumu, o vieningo metodo, kaip „atverti žmogų", paprasčiausiai neegzistuoja. Būtent todėl treneriai privalo nuolat gilinti kompetencijas. E. Blaškevičius dalyvauja Paralimpinės trenerių akademijos programoje. Naujausių mokymų metu sporto mokslininkas, habilituotas biologijos mokslų daktaras, VU ir VDU profesorius Albertas Skurvydas pristatė sporto treniruočių neurobiologinius pagrindus. Sporto kardiologas Kristijonas Česas nagrinėjo fizinio aktyvumo ir širdies sveikatos sąsajas. Psichoterapeutė Brigita Domarkaitė aptarė temą apie trenerį kaip pirmąją liniją psichikos sveikatos klausimais ir specialisto savijautos svarbą. „Bitė Lietuva" ekspertas Karolis Špiliauskas supažindino su dirbtinio intelekto panaudojimo galimybėmis.
„Kiekvienas seminaras atneša tam tikrą naudą. Išsirenki konkrečius elementus ir pritaikai juos savo praktikoje. Mūsų veikla yra itin specifinė – dirbame su negalią turinčiais vaikais. Kiekvienam mažajam plaukikui būtina individuali programa. Kai kurie vaikai, pirmąkart patekę į varžybų aplinką, išgyvena didžiulį jaudulį. Pasitaiko, kad net pravirksta. Stengiamės juos nuolat palaikyti, skatinti tęsti darbą ir siekti užsibrėžtų tikslų. Profesorius A. Skurvydas daug dėmesio skyrė technikos tobulinimui, klaidoms, nesėkmėms. Laimėtas startas sportininko atmintyje išblėsta greitai. Tačiau pralaimėjimas įsirėžia giliai ir ilgai neišeina iš galvos. Nesėkmės reikalauja papildomo darbo ir technikos koregavimo", – dalijasi įžvalgomis plaukimo treneris.
Vertinga, anot E. Blaškevičiaus, buvo ir kardiologo prezentacija apie širdies sveikatą. Specialistas pripažįsta, kad apie tokius dalykus dažnai net nesusimąstome, tačiau būtina reguliariai tikrintis ir skirti daugiau dėmesio sportininkų fizinei būklei.
„Psichoterapeutės pranešimas taip pat padarė didelį įspūdį. Pusė mano treniruojamų vaikų turi intelekto negalią. Būtina žinoti, kaip prie jų prieiti, kaip bendrauti – ypač su autizmo spektro sutrikimų turinčiais vaikučiais. Prieš keletą metų pas mus atėjo vienas mažylis. Ištisus metus jis tiesiog stovėjo baseino kampe ir stebėjo, kaip treniruojasi kiti. Palaipsniui, laikui bėgant, pradėjo judėti, įsitraukė į žaidimus. Šiandien jis – stipriausias mūsų komandos narys. Prieš varžybas ir po jų reikia ypatingai rūpintis psichologiniais aspektais. Nerimas yra natūralus reiškinys, tačiau kai kuriems žmonėms jis pasiekia tokį lygį, kad išeikvoja milžinišką energijos kiekį. Tuomet plaukti tampa nepaprastai sunku. Todėl būtina dažniau bendrauti su sportininkais asmeniškai", – įsitikinęs treneris.
E. Blaškevičius trenerio profesiją prilygina lėktuvo įgulos darbui. Pasak jo, treneriai privalo visada spinduliuoti optimizmu, o asmeninius rūpesčius palikti už durų. Juk šypsanti stiuardesė reiškia, kad viskas tvarkoje, net jei orlaivis ir krenta: „Kai vaikas pralaimi, negalime rodyti nusivylimo. Privalome jį paguosti, įkvėpti, paaiškinti, kad viskas bus gerai."
Visgi, bendrai vertinant situaciją, treneris pastebi, kad problemų tikrai esama, tačiau apie jas viešai beveik nekalbama.
„Šiuolaikiniai tėvai neretai įsivaizduoja esą geriausi treneriai. Jie bando mus pakeisti, atlikti mūsų darbą. Kartais tenka tėvus net prašyti palikti treniruotes. Trūksta pasitikėjimo. Kiekvienas treneris tikrai supranta, ką daro. Jis siekia perduoti sportininkui visas žinias ir išugdyti čempioną. Žinoma, kyla ir kitų sunkumų – sportininko perdegimas, motyvacijos praradimas. Treneris privalo tai pastebėti ir rasti sprendimą. Todėl tokie mokymai yra nepaprastai vertingi", – teigia E. Blaškevičius.
Paklaustas, kokios temos ateityje būtų aktualiausios, treneris pirmiausia išskyrė miego temą.
„Viskas prasideda ir baigiasi nuo kokybiško poilsio. Nuo jo priklauso ir nuotaika, ir sveikata. O prastai išsimiegojus išlenda negatyvūs dalykai – irzlumas, energijos stoka. Būtų labai įdomu išgirsti miego eksperto paskaitą. Taip pat domintų mitybos specialistų patarimai. Labai laukiu būsimų susitikimų. Esu užimtas žmogus, tačiau dėl tokių naudingų akademijos renginių viską atidedu į šalį. Mokymai treneriams yra tikrai būtini", – atvirauja E. Blaškevičius.
BITĖS paralimpinė trenerių akademija veiklą pradėjo praėjusių metų spalio viduryje. Tai Lietuvos paralimpinio komiteto kartu su partneriais įgyvendinamas projektas, kurio tikslas – suteikti treneriams naujausių žinių, idėjų, įkvėpimo, praktinių įgūdžių bei motyvacijos tobulėti dirbant su negalią turinčiais sportininkais. Projektas subūrė įvairių sričių specialistus, kurie dalijasi patirtimi ir moderniais treniruočių metodais.
„Džiugu, kad treneriai trokšta mokytis ir tobulėti. Mokymuose dalyvauja specialistai, dirbantys su įvairias negalias turinčiais sportininkais. Sulaukėme puikių atsiliepimų apie rudenį startavusią programą. Tikiu, kad ir dabar treneriai įgis daug naujos bei praktiškai pritaikomos informacijos. Žinoma, ne mažiau svarbus ir bendravimas, buvimas kartu. Čia susirinkę treneriai gali ne tik kaupti žinias, kažką prisiminti ar pasikartoti, bet ir dalytis asmenine patirtimi su kolegomis. Dėkoju visiems treneriams, lektoriams bei mecenatams, kad šis projektas tapo realybe ir sėkmingai tęsiasi", – kalba Lietuvos paralimpinio komiteto prezidentas Mindaugas Bilius.
15 atrinktų specialistų, treniruojančių žmones su negalia, žinias gilins iki 2026 m. pavasario. Visi dalyviai išklausys 40 valandų mokymus ir gaus specialius akademijos baigimo pažymėjimus.
„Prieš sausio seminarus teko rimtai sukti galvas dėl gamtos išdaigų. Nerimavome, ar dėl gausaus sniego ir sudėtingų kelių sąlygų visiems pavyks pasiekti mokymų vietą, nes ne visi akademijos treneriai gyvena Vilniuje. Nors ir sostinės gyventojams keliuose teko rimtai paplušėti. Galiausiai visi susirinko ir viskas puikiai pavyko. Labai džiugu, kad dalyvavo gausus būrys trenerių. Jie buvo itin aktyvūs, lektoriams pateikė daugybę klausimų. Tikiu, kad visi gavo vertingos informacijos. Tęsime darbus ir į būsimus susitikimus vėl pakviesime įdomių įvairių sričių specialistų", – pasakoja Lietuvos paralimpinio komiteto projektų vadovė Aušrinė Bučinskytė.
Šį projektą Lietuvos paralimpinis komitetas įgyvendina kartu su mecenatais „Bitė Lietuva" ir TV3 žiniasklaidos grupe bei Nacionaline sporto agentūra.",
"excerpt": "Plaukimo treneris Edvardas Blaškevičius, dirbantis su negalią turinčiais vaikais, dalyvavo Paralimpinės trenerių akademijos mokymuose. Specialistas pabrėžia, kad problemų šioje srityje tikrai esama, tačiau apie jas viešai beveik nekalbama.
