Galbūt ne visiems lengva tuo patikėti, tačiau Lietuvos futbolo pirmenybės vėl tapo tikrai vertos dėmesio. Didžiąja dalimi už tai reikia dėkoti iš esmės pasikeitusiam sostinės „Žalgirio" klubui.
Šiuo metu, 2026-ųjų TOPLYGOS čempionatui įgaunant pagreitį, elitinėje šalies futbolo divizijoje regime geriausią savo istorijos atkarpą išgyvenantį „Kauno Žalgirį", naują veidą įgavusią Marijampolės „Sūduvą", keletą simpatiškų komandų, nebijančių siekti aukštesnių tikslų, bei Vilniaus „Žalgirį", kurio užmojai žada intriguojantį stebėjimą iš įvairių perspektyvų.
Peržiūrėjus „Laisvės TV" transliuojamą dokumentinį ciklą „Vilniaus „Žalgiris". Lūžio metai", į akis krito keletas svarbių aspektų.
Verslininko Tado Burgailos įsitraukimas į „Žalgirio" projektą
Tarp turtingiausių šalies gyventojų (TOP500 sąraše užimantis 48-ąją poziciją) figūruojantis Tadas Burgaila ryžosi veikti. Nemažai verslo pasaulio atstovų dažnai svarsto apie tokius žingsnius. Palaikydamas gerus ryšius su Andriumi Tapinu, jis susidomėjo investavimo į sostinės „Žalgirį" galimybe, o derybos dėl šio bendradarbiavimo vyko sparčiai – tai atskleidė režisieriaus Rimvydo Čekavičiaus dokumentika. Jau po pirmo susitikimo su naujuoju klubo direktoriumi Mindaugu Kasperūnu ir projekto sumanytoriu Tapinu, Burgaila apmokėjo to mėnesio futbolininkų atlyginimus, mat ankstesnė klubo vadovė Vilma Venslovaitienė finansuose paliko didžiulę spragą. Rimti ketinimai buvo akivaizdūs nuo pat pradžių.
Vėliau atėjo momentas, kai viskas galėjo tiesiog baigtis – paprasčiausiai niekuo.
Čempionato pabaigoje „Žalgiris" grūmėsi ne vien dėl pozicijos tuometinės A lygos trejetuke, bet ir dėl paties klubo ateities užkulisiuose. Kaune, kai vilniečiai kontroliavo rungtynes prieš čempionus kauniečius, Tapinas ir kiti klubo atstovai gavo žinią apie Mindaugo Nikoličiaus bei Vilmos Venslovaitienės atsisakymą už siūlomą sumą perleisti klubo akcijas, kurių įsigijimas būtų pakeitęs valdymo struktūrą. Tai buvo stiprus smūgis, po kurio T. Burgaila rimtai svarstė apie šios vos prasidėjusios istorijos pabaigą.
T. Burgailos mintys išgirdus šias naujienas buvo tokios: „Viskas paprasta, kol kas jie nenori parduoti. Derybose būna kartais perlipi per save, galvoji važiuojam, bet šis kartas buvo ne toks. Aš nesuprantu, kodėl nebėra dalininkų intereso į patį klubą, nes man atrodo interesas yra pabėgti kuo greičiau su kuo daugiau pinigų. Aš tiesiog norėjau, kad kuo daugiau žmonių atsirastų šviesių žmonių Lietuvos futbole ir aš ne apie save, galvojau pats jų pakviesiu. Galvojau jie sutiks, atsidarysiu šampano. Iš vienos pusės liūdna, iš kitos ne. Bet aš manau, kad vienaip ar kitaip atsiras žmonių ir kažką padarys. Aš out visiškai."
Nuo to momento Vilniaus ekipa ėmėsi aktyviai naudoti žiniasklaidos kanalus. Viešai buvo paskelbta apie sudėtingą finansinę padėtį, o galiausiai surengta spaudos konferencija, kurios tikslas buvo pasiekti ir akcininkus. Pokyčiai įvyko žaibiškai. Mindaugas Nikoličius inicijavo susitikimą su Burgaila, kurio metu derybos vainikavosi sėkme. Pavyko įsigyti tiek buvusio sporto direktoriaus, tiek Venslovaitienės turėtas klubo akcijas. Būtent tai tapo atspirties tašku, dėl kurio šiandien kalbama apie ambicingą sostinės futbolo projektą.
**Dabartinė situacija bei valdybos trio**
2025 metų lapkričio 17-ąją „Kilo Grupė" kartu su Tadu Burgaila tapo daugiau nei pusės Vilniaus klubo akcijų savininkais, todėl nuosavybės struktūra tapo visiškai aiški. Trijulę valdybos viršūnėje sudaro klubo direktorius Mindaugas Kasperūnas, neseniai prezidento pareigas užėmęs Andrius Tapinas ir pagrindinis akcininkas Tadas Burgaila.
Nuo šio momento klubo komunikacijoje skambėjo įvairūs ambicingi planai, o svarbiausia – matėsi ir konkretūs veiksmai. Tapino komunikacinės pastangos padėjo realizuoti 2717 abonementų, šią trijulę reguliariai galima išvysti „Trise valtyje" laidoje „Laisvės TV" platformoje, komandą papildė keli žinomi lietuviai, be to, dėmesys skiriamas ir moterų ekipai, kuri sieks nutraukti ilgametės čempionės „Gintros" dominavimą.
Reikia pripažinti, kad trijų vadovų bendradarbiavimas yra intriguojantis. Tai atsiskleidžia tiek tinklalaidėse, tiek dokumentinio serialo epizoduose. Nors jų charakteriai kardinaliai skiriasi, būtent tai, pasak futbolo aplinkos žinovų, turėtų tapti stiprybe. Klubas sėkmingai sustiprino administracinį aparatą ir dabar disponuoja visais reikalingais resursais žengti pirmyn.
Paskutiniame serialo epizode įstrigo M. Kasperūno mintys apie sezono tikslus ir sėkmės kriterijus.
Klubo vadovas susitikime biure teigė: „Mūsų siekis – grumtis dėl čempiono vardo. Ar tai bus formuluojama kaip būtina pergalė, po kurios nesėkmė būtų katastrofa – priklauso nuo finansinių galimybių ir sudėties formavimo. Bet kuriuo atveju kova dėl titulo yra minimalus uždavinys, tai akivaizdu. O patekimas į Europos turnyrus „Žalgiriui" yra savaime suprantamas dalykas, kitaip tiesiog negali būti."
Tačiau ar šiuo metu visi instrumentai kovai su „Kauno Žalgiriu" parinkti tinkamai? Šis klausimas lieka atviras.
**Trenerio pasirinkimas**
Būtent dėl stratego Rolando Džiaukšto kyla daugiausia diskusijų. Specialistui, didžiąją karjeros dalį praleidusiam sostinėje, tikrai negalima nuvertinti pasiekimo – 2025 metų sezone jis atvedė „Žalgirį" į pirmąjį trejetą. Tai buvo chaotiškas sezonas, tačiau rezultatas pranoko lūkesčius. Vladimiro Čeburino pasitraukimas atrodė kaip rimta krizė, tačiau Džiaukštas sugebėjo įkvėpti komandai pasitikėjimo ir pasiekti tikslą, kurio taip troško naujoji vadovybė prieš planuodama 2026 metų sezoną. Komanda užsitikrino vietą trejete ir galimybę dalyvauti UEFA Konferencijų lygos atrankoje. Puikus rezultatas.
Atkuriant Vilniaus „Žalgirį" su ambicingais savininkais ir entuziazmo kupina komanda aplinkui, buvo galima tikėtis ir alternatyvaus sprendimo – konkrečiai kalbant apie Andrių Skerlą. Šis variantas atrodė optimaliausias visame trenerių rinkos kontekste. Futbolo vidaus ratų žmonės turėjo numatyti, kad Skerlos bendradarbiavimas su „Hegelmann" artėja prie pabaigos.
A. Skerla anksčiau jau yra dirbęs sostinės klube, be to, pats yra kilęs iš Vilniaus, todėl vieno talentingiausių šalies specialistų pakvietimas būtų buvęs logiškas žingsnis įsibėgėjant naujai klubo erai. Treneris taip pat palaiko puikius santykius su buvusiu „Hegelmann" sporto direktoriumi Giedriumi Klevinsku, kuris būtent ir prisijungė prie „Žalgirio". Galiausiai buvo pasirinkta nemažai emocijomis grįsta kryptis – tęsti darbą su Rolandu Džiaukštu. Kaip jau minėta, toks sprendimas suprantamas atsižvelgiant į praėjusio sezono finišo rezultatus. Vis dėlto žaidimo kokybė sezono pabaigoje vėl pablogėjo, o kai kurios pergalės buvo iškovotos daugiau sėkmės dėka. Serialas atskleidė, kad Džiaukštas yra puikus žmogus, tačiau racionalus mąstymas siūlė pasikviesti buvusį „Hegelmann" strategą.
Šiuo metu Skerla vadovauja Lietuvos jaunimo iki 21 metų rinktinei ir nėra susaistytas su jokiu klubu, tad grąžinti jį į „Žalgirį" neturėtų būti pernelyg sudėtinga, ir neabejoju, kad klubo vadovybė tai svarsto. Sezono startas (9 taškai per 5 turus ir 6 taškų deficitas nuo „Kauno Žalgirio") nėra itin įspūdingas, tad stebėsime, kaip situacija klostysis toliau.
Vilniaus ir Kauno varžybos
Vienas įdomiausių aspektų – sustiprėjusi Kauno ir Vilniaus futbolo konkurencija. Apie tai kalbėjo ir „Kauno Žalgirio" vadovas Mantas Kalnietis, pristatydamas būsimo sezono klubo finansinį planą.
Biudžeto pristatymo metu M. Kalnietis teigė: „Aš seku viską, kas dedasi Lietuvos futbole. Ta konkurencija bus. Aš užaugau su nuostata, kad Vilnius ir Kaunas privalo varžytis. Žiūrėjau jų serialus, mačiau, kad jie turi sirgalius, o fanai ir istorija yra kiekvienos sporto organizacijos pagrindas. Geri vaikinai, bet jie niekada nebus mano bičiuliai, nes aš visada trokšiu mūsų pergalės. Mes esame sporto miestas, viskas prasideda nuo nulio ir mes augsime, konkuruosime ir nugalėsime."
Šiuo momentu „Kauno Žalgiris" atrodo kur kas geriau pasirengęs kovoti dėl A lygos titulo, vertinant sportinę pusę. Lyginant finansinius išteklius, kauniečiai sezoną pradeda su 4,5 mln. eurų biudžetu, o sostinės ekipa – su 4,135 mln. Pažvelgus iš kito kampo, įdomu, kiek ši rivalitetas gali prisidėti prie Lietuvos klubinio futbolo populiarumo augimo ir kokią naudą klubai gali iš to gauti.
Natūralu, kad šį sezoną „Kauno Žalgiris" turėtų išnaudoti atgimstančio Vilniaus klubo faktorių ir tikėtis rekordinio A lygos lankomumo šių ekipų akistatose. Kalbant apie vilniečius, jie svarsto apie pilnas tribūnas buvusiame LFF stadione. Ten turėtų vykti tikras renginys, kurį vėliau reikės perkelti į architektūrinį šedevrą, kurio Lietuvoje jau nebetikėjomės sulaukti.
Futbolo kultūra, kurią teks perkelti į Nacionalinį stadioną
Mūsų šalyje krepšinio tradicijos yra giliai įsišaknijusios, ypač tai jaučiama sostinėje ir laikinojoje sostinėje, tačiau iki tikros futbolo kultūros, kokią mato į užsienį keliaujantys sirgaliai, dar turime nueiti ilgą kelią. Šiame sezone į šią sritį investuoja „Kauno Žalgiris", vis dėlto didžiausias iššūkis, mano vertinimu, teks sostinės „Žalgirio" ekipai, kuri šiuo metu disponuoja visomis priemonėmis futbolo kultūrą perkelti į būsimąją pagrindinę šalies areną.
Prieš sezono startą Andrius Tapinas užsiminė apie dviejų sirgalių sektorių (šiaurinėje ir pietinėje tribūnose) sukūrimą FK Žalgirio namų arenoje. Žvelgiant į stadiono struktūrą, tai atrodo gana sudėtingai įgyvendinama, tačiau pati ambicija yra sveikintina. Jis minėjo muzikinius pasirodymus, kokybiškas transliacijas, pramogas mažiesiems žiūrovams, naujus maitinimo bei gėrimų partnerius ir prieinamą kainodarą.
Mano įsitikinimu, kainų politika arenoje projekto pradžioje yra itin svarbus aspektas. Jeigu lankytojai už mėsainį turės pakloti 15 eurų, už vandenį – 4 eurus, o už alų – 8 eurus, tai vargu ar sužavės naujus lankytojus, pirmą kartą atėjusius į stadioną. Klubui teks surasti optimalų balansą ir sumaniai laviruoti. Siekiama pasiekti 2 tūkstančių žiūrovų vidurkį TOPLYGOS susitikimuose, kurti autentišką sirgalių kultūrą, o pagrindinis tikslas – visa tai perkelti į Nacionalinį stadioną, kuris, atrodo, turėtų būti atidarytas 2027 metų rudenį.
Nacionalinis stadionas, be abejo, domina didžiąją dalį šalies gyventojų, ne vien sostinės žmones. Daugiau nei du dešimtmečius tai buvo tikras anekdotų objektas, tačiau . Kaip socialiniuose tinkluose demonstravo Tapinas, sėdynės gali būti žaliai baltos spalvos, kiti elementai taip pat atrodo apgalvoti. Europos taurių rungtynės su Vilniaus „Žalgiriu" ten gali pritraukti pilnas tribūnas – neabejotina, kad tai įtraukta į ambicingo klubo viziją. Būtent tada Mindaugas Kasperūnas, Andrius Tapinas ir Tadas Burgaila galės plačiai nusišypsoti ar net išlieti džiaugsmo ašaras.
Atsinaujinus Vilniaus „Žalgiriui", dabar Lietuvoje turime du itin ambicingus futbolo klubus. Apskritai, perspektyvos atrodo labai viliojančios. Tiesa, jų realizavimas priklausys ir nuo pasirodymų Europoje. Vasarą išvysime, kaip abu Lietuvos futbolo lyderiai įrodys (arba ne) savo vertę tarptautinėse arenose. Lietuvos sporto gerbėjai vertina pergales – tai vienas svarbiausių veiksnių, padedančių klubui auginti sirgalių entuziazmą.
Toks ambicingas Vilniaus „Žalgiris" yra puiki žinia Lietuvos futbolui. Blogiau tikrai nebus – galima tikėtis tik pažangos.
