Lietuvos nacionalinės futbolo rinktinės žaidėjai po sekmadienio mačo su Sakartvelu kalbėjo apie praleistas progas pelnyti įvarčius, tačiau kartu džiaugėsi puikia atmosfera tribūnose ir vertingu išbandymu prieš stiprų oponentą.
Mūsiškiai savo aikštėje nusileido svečiams iš Sakartvelo 0:2. Abu įvarčius po pertraukos į lietuvių vartus siuntė vienas ryškiausių varžovų žvaigždžių – Georgesas Mikautadzė.
Komandos kapitonas Justas Lasickas dėkojo gausiai susirinkusiems gerbėjams ir pabrėžė, kad lemtingą vaidmenį suvaidino smulkmenos. Pasak jo, malonu buvo matyti pilnas tribūnas ir jausti palaikymą. Nors pergalės padovanoti nepavyko, komanda demonstravo kovingumą ir dovanojo emocijas. Varžovai buvo stiprūs, o viską nulėmė niuansai – lietuviai savo šansų neišnaudojo, o priešininkai tai padarė.
Kapitono teigimu, būtų lengviau susitaikyti su pralaimėjimu, jei komanda nebūtų turėjusi jokių šansų. Tačiau pusprožių būta, tiesiog nepavyko jų realizuoti. Įvartis buvo pelnytas taip, kaip buvo pelnytas – lieka apgailestauti, bet reikia judėti toliau ir mokytis iš klaidų.
J. Lasickas taip pat pažymėjo, kad varžovai didelių netikėtumų nepateikė. Komanda buvo taktiškai pasirengusi, žinojo apie galimus formacijos variantus ir tai, kad Sakartvelas mėgsta kontroliuoti kamuolį. Kartais galėjo atrodyti, jog lietuviai per pasyvūs, tačiau būtent to ir laukė oponentai – kad būtų puolami, o tada jų individualiai pajėgūs futbolininkai galėtų išnaudoti atsiradusius tarpus. Todėl reikėjo žaisti kantriai, o gynyboje komanda buvo pakankamai tvirtai.
Geriausiu šalies futbolininku išrinktas Gvidas Gineitis akcentavo sėkmingą pirmąjį kėlinį. Jo vertinimu, per pirmąsias 45 minutes komanda žaidė labai gerai ir turėjo realių progų, tačiau pristigo tikslaus prisilietimo prie kamuolio. Antrajame kėlinyje išryškėjo varžovų klasė – jie įmušė du kartus ir užbaigė susitikimą.
Ypatingas šis vakaras buvo Armandui Kučiui, kuris po metų pertraukos vėl apsivilko Lietuvos rinktinės marškinėlius ir išbėgo į Dariaus ir Girėno stadiono vėją. Puolėjas pripažino, kad trūko pergalės ar bent palankesnio rezultato, tačiau jausmas buvo nepakartojamas. Giedant himną per kūną bėgo šiurpuliukai, o tribūnose susirinkusi minia džiugino.
A. Kučys mano, kad komandai pristigo drąsos ir įžūlumo, taip pat tikslumo lemiamais momentais. Progų buvo sukurta, bet jas reikia realizuoti. Puolėjas pabrėžė, kad varžovai nieko netikėto neparodė – viskas, ką jie darė, buvo išanalizuota ir numatyta. Kai svečiai suprato, jog lengvos pergalės nebus, nes lietuviai kovojo kiekvienoje dvikovoje, jie pradėjo nervintis. Todėl šiek tiek liūdna dėl tokio pralaimėjimo, bet tai vertinga pamoka.
Birželio 6-ąją Lietuvos rinktinė Kaune stos į Baltijos taurės pusfinalio kovą su Latvija.
