Kauno „Žalgiris” Eurolygoje švenčia ketvirtąją pergalę paeiliui, o artėjant reguliariojo sezono pabaigai žalgiriečiai yra vos dviejų laimėjimų atstumu nuo pirmos pozicijos ir per plauką nuo ketvirtfinalio. Tačiau dar labiau stebina kitas aspektas.
Kas gali nustebinti labiau? Faktas, kad Lietuvoje visa tai jau vertinama kaip savaime suprantamas dalykas. Tarsi kitaip ir negalėjo būti. Neįtikėtina.
Šį sezoną Kaune krenta visi varžovai – pradėta nuo Belgrado „Crvena Zvezda", tęsta su Monako ekipa, o vėliau tikras pakilimas – Tel Avivo „Hapoel", Pirėjo „Olympiacos", Madrido „Real", Miuncheno „Bayern" ir Barselonos „Barcelona". Ir visa tai atrodo visiškai logiška.
Ekipa, kuriai prieš sezoną tik retai kas drįso prognozuoti vietą geriausiųjų aštuonete, aplink save sukūrė elitinio klubo aurą ir pripratino visus prie pergalių.
Iš tiesų, žalgiriečiai įgavo tokį tikėjimą savo galimybėmis, kad triumfai prieš kasmetinius finalo ketverto dalyvius nebešokiruoja, o tyliai puoselėta Eurolygos finalo ketverto svajonė jau skamba garsiai ir tapo sezono tikslu.
Atmosfera Kaune – išskirtinė, ir tai dar vienas puikus pavyzdys, kokią reikšmę krepšinyje bei gyvenime apskritai turi tikėjimas savo jėgomis. Jis – visagalis.
Apie tai nemažai kalbėjo iki traumos puikiai žaidęs Rokas Jokubaitis, apie tai galime diskutuoti ir stebėdami šių metų „Žalgirio" pasirodymą.
Viskas prasidėjo kukliai – Eurolygos debiutantas treneris, nemažai abejonių dėl priekinės linijos ir nedrąsus tikėjimas, kad turime vieną stipriausių perimetro linijos duetų visoje lygoje. Net įspūdingi varžovų sutriuškinimai buvo vertinami labiau per priešininkų bėdų prizmę nei per „Žalgirio" galimybes.
Tačiau sparnai augo palaipsniui.
Jei žiema vargino dėl vos per plauką prarastų pergalių ir amerikietiški kalneliai neleido įsibėgėti, tai į finalinę sezono atkarpą „Žalgiris" įžengė su išpūstais raumenimis ir pasitikėjimu.
Šitas „Žalgiris" yra kitoks ir dėl gebėjimo kautis su pačiais stipriausiais. Dar antros sezono pusės pradžioje buvo kalbama apie žalgiriečių dominavimą prieš grandus, o dabar šis rodiklis dar labiau išryškėjo.
Pasiklausykite. „Žalgiris" tarpusavio susitikimuose su dešimtuko ribose esančiomis komandomis iškovojo 12 pergalių per 18 mačų. Antras rezultatas – 9 laimėjimai.
„Žalgiris" yra geriausias kovodamas didžiausioje scenoje.
Tai turbūt daug ką paaiškina, kai kolega prieš rungtynes su „Barcelona" užtikrintai ištaria: „Jausmas toks, kad šiandien neįmanoma pralaimėti."
Tačiau tai nėra įprasta. Norisi sustoti ir įsisąmoninti. Toks sezonas neišvengiamai primena 2017–2018 metus, kai Šarūnas Jasikevičius su komanda pirmą kartą naujojoje eroje įrodė, kad ir „Žalgiris" gali.
Tuomet žalgiriečių žaidimas gerėjo palaipsniui, o pasitikėjimas viršų paėmė pavasarį, kai visa Lietuva gyveno Eurolyga.
Būtent toks praeityje įvykęs sezonas šiemet drąsiau leidžia svajoti, o pats „Žalgiris" per šį laiką stipriai išaugo kaip organizacija ir daugeliu aspektų gali rikiuotis šalia didžiųjų Eurolygos klubų.
Pagrindinis dalykas – komandos mentalitetas. Kaip tuomet Šaras, taip dabar Tomas Masiulis – jaučiamas augantis pasitikėjimas, bet toliau gyvenama šia diena.
„Tikrai smagu už visą organizaciją, žaidėjus, visus, – po pergalės prieš „Barcą" sakė T.Masiulis. – Čia yra kiekvieno indėlis, bet dar nieko nepasiekėme. Mano tokia vizija. Turime vaikščioti ant žemės, kai kažką laimėsime, galėsime pasidžiaugti. Dar anksti džiaugtis."
Dar anksti džiaugtis, nes šita komanda gali dar daugiau ir tai supranta tiek treneriai, tiek žaidėjai. Tačiau visi, kas yra aplink klubą, privalo mėgautis momentu, nes tai, ką kuria šitas „Žalgiris", nėra savaime suprantama.
Dar tik balandžio pradžia, bet atmosfera Kaune jau dabar prilygsta 2018 metų finalo ketverto emocijai. Rytas prasideda „Žalgiriu", pietūs neįsivaizduojami be „Žalgirio" temos, o vakare – vėl „Žalgiris".
Mėgaukimės procesu ir toliau svajokime!",
"excerpt": "Kauno „Žalgiris” Eurolygoje švenčia ketvirtąją pergalę iš eilės ir artėja prie finalo ketverto. Komanda sukūrė tokį pasitikėjimą, kad pergalės prieš grandus nieko nebestebina, o atmosfera Kaune primena 2018 metų finalo ketverto euforiją.
