Vilniaus „Ryto" įžaidėjas Ignas Sargiūnas tapo neginčijamu „Betsson" LKL kovo mėnesio geriausiu žaidėju. Šį kartą konkurencija dėl prestižinio apdovanojimo praktiškai neegzistavo.
26 metų krepšininkas kovo mėnesį demonstravo fenomenalų žaidimą. Rungtynėse su Panevėžio „Lietkabeliu" jis tiesiog siautėjo aikštėje tarsi superherojas. Per tris mačus gynėjas vidutiniškai praleido 26,7 minutės ir pelnė 26,3 taško, pasižymėdamas puikiu taiklumu – 71 procentas tritaškių, 73 procentai dvitaškių ir 80 procentų baudų metimų. Be to, jis fiksavo 3,7 atkovoto kamuolio, 3,3 rezultatyvaus perdavimo bei 1,7 perimto kamuolio, o jo naudingumo balas siekė net 33 vidurkį.
Toks lietuvio pasirodymas išsiskiria ne vien šio sezono kontekste. 33 naudingumo balų vidurkis per daugiau nei vienerias rungtynes yra geriausias rodiklis nuo 2014–2015 metų sezono.
Kalbant apie komandines pozicijas, „Rytas" kovą pradėjo pralaimėjimu Kauno „Žalgiriui" rezultatu 81:98, tačiau vėliau pasitaisė įveikdamas „Lietkabelį" 96:81 ir „Gargždus" 98:77. Turnyrinėje lentelėje sostinės klubas su 14 pergalių ir 8 pralaimėjimais užima antrąją vietą, vienu laimėjimu aplenkdamas „Neptūną", kurio balansas – 13 pergalių ir 9 nesėkmės.
Nors reguliariajame sezone vilniečiai greičiausiai nebegalės rimtai varžytis su „Žalgiriu" dėl pirmosios pozicijos, Vilniuje vyrauja optimistinės nuotaikos. Giedriaus Žibėno auklėtiniai sužavėjo sirgalius savo pasirodymu FIBA Čempionų lygoje. Jau pasiekę istorinį rezultatą, Lietuvos vicečempionai nuo finalinio ketverto yra vos vienos pergalės atstumu. Ketvirtfinalio serijoje su Nimburko ERA lemiamos rungtynės vyks antradienį Čekijoje.
Komandos potencialas auga sugrįžus visiems traumuotiems žaidėjams ir vis labiau įsibėgėjant naujiems papildymams – Augustui Marčiulioniui bei Martynui Echodui. Tačiau prieš istorinę akistatą Čekijoje vilniečių laukia dar vienas išbandymas namų arenoje.
Šeštadienio vakarą į „Active Vilnius" areną atvyks Kėdainių „Nevėžis-Paskolų klubas", siekiantis nutraukti nesėkmių seriją prieš sostinės ekipą, besitęsiančią nuo 2022-ųjų gruodžio 7 dienos. Sargiūnas ir jo komandos draugai bus nusiteikę užtikrinti, kad į svarbią kelionę Čekijos link pajudėtų su pergalės skonio burnoje.
Mačą, prasidėsiantį 19 valandą, bus galima stebėti tiesiogiai per BTV televiziją ir „Telia Play" platformą. Rungtynių dieną bus paskelbtas išsamus pokalbis su kovo mėnesio naudingiausiu lygos krepšininku Ignu Sargiūnu.
„Tai tikrai vienas geriausių mano karjeros mėnesių", – pripažino gynėjas. „Labiausiai džiugina komandinės pergalės. Po sudėtingo periodo mums pavyko atsistoti ant kojų, išsikovojome vietą kitame Čempionų lygos etape ir dabar grumiamės dėl vietos tarp keturių stipriausių. Taip pat susitvarkėme žaidimą vidaus arenoje. Puikus mėnuo tiek komandine, tiek individualia prasme."
Kovo mėnesį demonstravai įspūdingą rezultatyvumą – beveik taškas per minutę (per 80 minučių ant parketo pelnei 79 taškus). Pataikymo procentas buvo tiesiog puikus, o 33 naudingumo balų vidurkis tapo aukščiausiu vieno mėnesio rodikliu lygos istorijoje. Kas lėmė tokį proveržį?
– Vienos rungtynės stipriai pakėlė visus skaičius. Kovo mėnesį teko žaisti vos tris kartus, todėl statistika atrodo dar įspūdingiau. Labiausiai džiugina tai, kad komanda vėl pradėjo švęsti pergales. Asmeniškai malonu, kad metimai . Daugiau nėra ką komentuoti, tiesiog gera.
– Net ir be gilios analizės akivaizdu, kad tavo žaidimas buvo puikus, tačiau „Genius Sports" analitikos įrankis atskleidė papildomų detalių. Duomenys rodo, kad tavo metimai buvo objektyviai sudėtingi – vertinant atstumą, varžovų spaudimą ir kitus veiksnius. Ar šį mėnesį jautei, kad net ir sunkiausi metimai įkrenta neįprastai lengvai?
– Sunku kalbėti apie ištisą mėnesį – paprastai vertini trumpesnius periodus, savo būseną ir vidinį tikėjimą. Tuo laikotarpiu pasitikėjimo buvo tikrai daug. Kai pataikai pirmuosius du metimus, trečią jau atlieki visiškai ramiai. Toliau mesdamas jauti vis didesnį užtikrintumą, ir galiausiai sudėtingi metimai nebeatrodo tokie sudėtingi. Kai patenki į tėkmės būseną, atrodo, kad tau viskas pavyks – kiekvienas metimas įkris, kiekvienas sprendimas bus teisingas. Pasitikėjimas gimsta iš pirmųjų pataikymų, komandos draugų palaikymo, o tada jau viskas rieda (šypsosi). Vėliau peržiūrėdamas vaizdo medžiagą supratau, kad tie metimai tikrai nebuvo paprasti – treniruotėse devynis iš eilės vargu ar būčiau įmetęs.
– Sezono statistika atskleidžia dar vieną įdomų faktą – kėlinių pabaigose, likus penkioms ar mažiau sekundžių, esi realizavęs septynis metimus iš dvylikos. Tai geriausias rodiklis visoje lygoje. Praėjusį sezoną tokiose situacijose pataikei vos kartą iš šešių bandymų. Taip pat pastebima, kad ilgiau laikai kamuolį ir dažniau kuri progas komandos draugams. Ar jauti, kad tapai lyderiu, kuris imasi atsakomybės lemiamomis atakos akimirkomis?
– Visų pirma, jaučiu trenerių štabo pasitikėjimą. Būna, kad mane išleidžia būtent paskutinei atakai, nupiešia kombinaciją, ir dažniausiai kamuolys atitenka man. Tai labai motyvuoja, o man belieka tik apsispręsti – veržtis pačiam, susikurti metimo poziciją ar paruošti progą komandos draugui. Dėl kamuolio valdymo – viskas priklauso nuo aplinkybių. Pastaruoju metu turėjome traumų, kelias rungtynes žaidėme sumažinta sudėtimi – su trimis ar keturiais gynėjais, todėl natūraliai kamuolį kontroliavome ilgiau nei įprastai. Dabar, kai visi sveiki, tikriausiai teks vėl prisitaikyti prie kitokio kamuolio pasidalijimo aikštėje.
– Dar vienas įdomus statistinis aspektas – judėjimas aikštėje. Platformos duomenimis, per rungtynes nubėgi apie 3,5 kilometro, ir tai šeštas rezultatas lygoje. Be to, tarp daugiausiai bėgančių žaidėjų esi greičiausias. Per sezoną jau įveikei 85 kilometrus – tai prilygsta dviem maratonams. Ar tokie fiziniai krūviai labai vargina? Gal tenka papildomai lavinti ištvermę?
– Statistiniai duomenys tikrai įdomūs, tačiau specialiai to nesiekiu. Nuo pat pirmųjų žingsnių krepšinyje mano žaidimo maniera pasižymėjo sprogstamumu ir trumpais greičio protrūkiais. Turbūt tai tiesiog mano prigimtis, kažkas įgimto. Egzistuoja krepšininkai, kurie per rungtynes nubėga didesnius atstumus, tačiau jų tempas tolygesnis, o mano atveju dominuoja intensyvūs energijos pliūpsniai. Natūralu, kad gavus daugiau minučių aikštelėje, automatiškai prisideda ir papildomi kilometrai.
– Grįžkime dar kartą prie susitikimo su „Lietkabeliu". Jau kalbėjai apie vadinamąją srauto būseną. Matyt, tokiais momentais dingsta bet kokios dvejonės, tam tikra prasme ir priešininkų gynybinės pastangos, o lieka vien tu pats, kamuolys ir lankas. Kaip apibūdintum šį pojūtį?
– Tai pojūtis, kuris užplūsta retai, tačiau yra vienas maloniausių. Palinkėčiau kiekvienam bent kartą tai išgyventi. Žinau, kad panašiai nutinka atletams, muzikos atlikėjams ar kūrėjams. Krepšinio aikštelėje tai pasireiškia taip, tarsi pati aikštelė ir lankas išsiplėstų, o protas su kūnu funkcionuotų tobulai sinchroniškai. Atsiriboji nuo visko aplinkui, panyri į savąjį pasaulį ir jauti, kad kiekvienas veiksmas yra teisingas. Išsaugoti šią būseną rungtynių eigoje sudėtinga, tačiau kai metimai byra vienas paskui kitą, tiesiog joje pasiliki. Anų rungtynių pabaigoje mesdamas jau net nemąsčiau – tiesiog atlikdavau metimą ir žinojau, kad kamuolys įkris. Net profesionaliam sportininkui retai tenka pabūti tokioje būsenoje ir pajusti tą ypatingą jausmą.
– Kuriuo mačo momentu pradėjai mąstyti apie 43 taškų ribą? Gal komandos draugai užvedė ant šios minties? Neatrodė, kad specialiai vytumėtės tuos taškus.
– Tikrai nieko specialiai nevijome. Kažkuriuo metu pastebėjau, kad turiu 37 taškus, ir tada kažkas pasiūlė pamėginti pasiekti 40. Pamėginau, nors tai būtų buvęs tik simbolinis pasiekimas. Pasiekus keturiasdešimties taškų ribą, gimė noras įmušti 43 – grynai dėl simbolikos, kadangi rungtyniausiu su 43-iuoju numeriu. Tuo momentu jau tikrai troškau tai padaryti. Visi ankstesni metimai atėjo natūraliai, iš žaidimo pojūčio.
– Kiek maloniau, kad tuos 43 taškus pavyko surinkti įtemptame mače, kuriame tie metimai realiai nulėmė laimėjimą? Tai visiškai kitokia situacija nei, tarkim, Bamo Adebayo 83 taškų pasirodymas, kai Majamio „Heat" jau anksti užsitikrino pergalę ir paprasčiausiai siekė rekordo.
– Didžiausias to vakaro džiaugsmas buvo būtent laimėjimas, ypač turint omenyje, kad prieš tai jiems buvome pralaimėję du kartus. Tos rungtynės mums reiškė labai daug. Dėl traumų praradome kelis žaidėjus, todėl reikėjo iškęsti ir išplėšti šį laimėjimą. Nepaprastai džiugu, kad asmeninį rekordą pasiekiau būtent tokiame mače. Kova vyko lygiavertė – mes pabėgdavome, jie vėl prisivydavo, ir iki pat paskutinių akimirkų situacija išliko įtempta.
– Po paskutinio metimo stebėjome įsimintiną akimirką, kai pirštais rodei į savo marškinėlių numerį. Tai paskatino susimąstyti – kodėl pasirinktas būtent toks numeris? Anksčiau esi žaidęs su 7-uoju numeriu, tačiau „Ryte" jį iki šių metų vilkėjo Gytis Radzevičius. Gal yra planų sugrįžti prie šio numerio?
Visą savo profesionalią karjerą rungtyniauju su 43-uoju numeriu. Prieš išvykdamas į Jungtines Valstijas, vilkėjau marškinėlius su septintuoju numeriu. Tačiau Amerikoje egzistuoja savita taisyklė – draudžiama pasirinkti skaitmenis, kuriuos teisėjas rodytų abiem rankomis. Tai reiškia, kad numeriai nuo 6 iki 9 bei nuo 16 iki 19 yra neprieinami. Todėl apsisprendžiau dėl 43-iojo, mat keturi ir trys sudėjus duoda septynis. Grįžti prie septintojo numerio ketinimų neturiu. Prie dabartinio jau pripratau – jis beveik visada būna neužimtas, ir man tai puikiai tinka.
Neseniai patyriau dar vieną sunkiai paaiškinamą epizodą – per 9 sekundes pelnyti 9 taškai Lietuvos nacionalinėje komandoje, išplėšiant triumfą prieš Didžiosios Britanijos ekipą. Kuris iš šių dviejų momentų užimtų aukštesnę poziciją?
Abudu atvejai buvo savitai reikšmingi ir įsimintini. Žvelgiant per statistikos ir tikimybių prizmę, susidūrimas su britais tikriausiai buvo sudėtingesnis. Vėliau skaičiavau, kokia apskritai tikimybė išvysti tokią situaciją. Visų pirma, kamuolys kažkaip turi atsidurti tavo rankose, oponentas privalo nepataikyti baudos metimo, po to priešininkai turi suklysti atiduodami kamuolį. Ir visa tai per tokį trumpą laiko tarpą. Mane patį pribloškė, kad visos aplinkybės susiklostė taip tobulai – tam prireikė ir nemažai fortūnos. Būtent dėl šio statistinio aspekto tas epizodas man atrodo įdomesnis.
Po to pasirodymo nacionalinėje komandoje vaizdo klipai išplito po visą internetą, o „Instagram" platformoje juos pakomentavo net legendinis Reggie Milleris. Ar po pastarojo pasirodymo taip pat sulaukei populiarumo bangos?
Įrašai internete paplito, susidomėjimas ir sklaida tikrai buvo jaučiami. O kai Reggie Milleris pasidalino vaizdo įrašu ir parašė „Welcome, Ignas", tai atrodė neįtikėtina.
Šį sezoną jau esi trečiasis „Ryto" krepšininkas, pelnęs mėnesio MVP titulą – anksčiau šį apdovanojimą gavo Artūras Gudaitis ir Jerrickas Hardingas. Tai tikrai retas atvejis. Ką tai atskleidžia apie jūsų ekipos pajėgumą ir trenerio turimus resursus?
Tai demonstruoja, kad mūsų gretose kiekvieną vakarą skirtingas žaidėjas gali sužibėti puikiomis rungtynėmis, o mūsų žaidimo modelis nėra grįstas vien vieno krepšininko talentu. Žinoma, puolime turime pagrindinį vedlį Jerricką Hardingą, aplink kurį sukasi didžioji dalis mūsų atakų – jis vienas talentingiausių puolėjų, su kuriais man teko dalintis aikštele. Džiugu, kad tuo neapsiribojame. Iniciatyvą gali perimti bet kuris komandos narys. Taip nutiko ir Čempionų lygoje su Simu Lukošiumi, Kay'umi Bruhnke, Gyčiu Masiuliu. Tai tikrai malonu. Viliuosi, kad nesustosime ir toliau visi kartu palaipsniui prisidėsime prie komandos sėkmės.
Krepšinio užkulisiuose vis garsiau kalbama apie tavo ateities galimybes ir potencialą išmėginti jėgas Eurolygos arenose. Ar pats save vertini kaip to lygio krepšininką jau šiandien?
– Pats tikrai negalėčiau vertinti, ar pasiekiau tokį lygį, ar dar ne. Norint tai sužinoti, būtina išbandyti save praktiškai, o ne vien samprotauti teoriškai. Žaidi Europos pirmenybėse, Čempionų lygoje, Lietuvos turnyre prieš skirtingo pajėgumo krepšininkus, testuoji savo galimybes ir matai, kad pajėgi su jais rungtis, gali lygiavertiškai kovoti. Tai stiprina savimi pasitikėjimą. Būtų nepaprastai įdomu save išmėginti ir tik tada daryti išvadas – tinkamas esi ar ne. Rungtyniauti Eurolygoje – kiekvieno Lietuvos krepšininko siekis ir svajonė, tai aukščiausia pakopa Senajame žemyne. Taip, būtų puiku kada nors sulaukti tokios progos.
– Ekipos gretos po sveikatos bėdų vėl stabilizuojasi, rotacija plečiasi, tad aikštėje galbūt nebereikės tiek daug asmeninių žygdarbių. Ar po tokio fenomenalaus asmeninio mėnesio jauti, kad varžovai dabar būtinai sieks sustabdyti būtent tave?
– Visiems gerokai lengviau, kai rotacijoje turime daugiau krepšininkų ir kiekvienas gali prisidėti. Nuo to visiems tik paprasčiau, linkstu mąstyti būtent šia kryptimi. Tik taip įmanoma pasiekti aukštų rezultatų, todėl sau etiketių klijuoti nenoriu. Puikiai žinau, kokius talentingus žaidėjus turime, trokštu, kad visi aikštelėje keltų pavojų priešininkams. Džiugu, kad rotacija išsiplėtė. Dabar teks iš naujo prisitaikyti prie tų niuansų, nuo kurių buvome atitrūkę, kai porą savaičių kovojome sumažinta sudėtimi. Adaptacija būtina, tačiau viskas išeis į gera.
– Nepaisant visų sezono išbandymų, ekipa jau pasiekė vieną tikslą – pateko į Citadele KMT finalą, LKL, kurią remia „Betsson", padėtis taip pat stabili. Tačiau turbūt didžiausias džiaugsmas, kad turite puikią galimybę prasimušti į FIBA Čempionų lygos finalo ketvertą. „Ryto" gerbėjams tai tikrai pakylėtas periodas. Ar pakylėtas jis ir patiems krepšininkams?
– Taip, labai malonus laikotarpis. Jaučiu tą tikėjimą tiek iš komandos draugų, tiek iš „Ryto" sirgalių. Pats patekimas į šį etapą klubui jau yra istorinis pasiekimas. Dabar mus nuo finalinio ketverto skiria vienintelė pergalė. Galimybės tikrai realios, bet negalime užmigti ant laurų – privalome išplėšti tą laimėjimą. Jei tai pavyks, tada tikrai galėsime teigti, kad yra puikus metas būti tiek „Ryto" krepšininku, tiek gerbėju.
– Artimiausias išbandymas – susitikimas su „Nevėžiu-Paskolų klubu". Turnyrinė lentelė atsipalaiduoti neleidžia, bet kitą savaitę laukia istorinės svarbos dvikova Prahoje. Kiek sudėtinga sutelkti dėmesį į kėdainiečių iššūkį, kai priekyje ta kelionė į Čekiją?
– Galbūt nėra taip sunku negalvoti apie tai, kas laukia kitos savaitės viduryje. Žinai, kad artimiausias mačas šeštadienį, per treniruotes ruošiesi būtent jam. Automatiškai visos mintys nukreiptos į Kėdainius. Šios rungtynės mums irgi labai reikšmingos, kad įgautume pagreitį prieš sekančią dvikovą. Turnyrinė lentelė itin konkurencinga, kiekvienas laimėjimas svarbus, todėl šiuo metu esame susikaupę tik į artėjantį susitikimą.
„Ilgoji pertrauka": pokalbis su krepšinio agentu Evaldu Rimkumi – didelis susidomėjimas Pleikiu, solidžiausi lietuvių kontraktai NCAA, stiprus noras vykti į JAV, visa NCAA užkulisiai ir kokios kompensacijos už jaunuolius pasiekia „Žalgirį" bei „Rytą"
