Kauno ekipa Eurolygos ketvirtfinalyje atsidūrė itin keblioje padėtyje – po dviejų susitikimų Turkijoje rezultatas yra 0:2, ir dabar žalgiriečiams teks kurti stebuklą, norint įveikti „Fenerbahče” bei patekti į finalo ketvertą.
Jeigu pirmajame mače dar buvo galima kalbėti apie tam tikrą intrigą ir bandymą sugrįžti, tai antrajame susitikime situacija buvo beviltiška jau po pirmosios pusės. Ketvirtojo kėlinio spurtą galima vadinti nebent fasado tvarkymu.
Viltys, kad suolą šildę žaidėjai pakels savo lygį, iš dalies pasiteisino – jų indėlis išaugo nuo 9 iki 24 taškų. Tačiau pagrindinės bėdos slypėjo kitur.
Labiausiai akis bado tolimų metimų realizavimas. Reguliariajame sezone beveik 40 proc. tritaškių pataikydavusi komanda Stambule realizavo vos 10 iš 45 bandymų – tai sudaro 22 proc. Įdomu, kad abiejuose mačuose statistika beveik identiška: 5/22 ir 5/23.
Žaidėjų psichologinę būseną puikiai iliustruoja antrųjų rungtynių pradžia. Arnas Butkevičius po klasikinio pikenrolo nepataikė gero metimo, kitas jo bandymas net nepalietė lanko, o trečią kartą jis pasirinko perdavimą, kuris baigėsi klaida. Po šio epizodo puolėjas tiesiog nustojo ieškoti progų mesti – per dvejas rungtynes geriausias Eurolygos snaiperis pataikė 0 iš 4.
Šarūnas Jasikevičius ir jo auklėtiniai puikiai supranta, kad A.Butkevičiaus bei Ąžuolo Tubelio sezono statistika nebūtinai atspindi jų realų pataikymo lygį spaudimo situacijose. Ą.Tubelis iš septynių tritaškių įmetė vos vieną. Abu puolėjai kartu realizavo 1 iš 11 tolimų metimų – tai sudaro ketvirtadalį visų komandos bandymų per dvejas rungtynes. Turkijos klubui toks pataikymas yra visiškai priimtinas.
Visas „Fenerbahče” gynybinis planas sukasi apie Sylvaino Francisco sustabdymą. Jokių sudėtingų schemų – prancūzui leidžiama veržtis į kairę, kur jo jau laukia visa gynybinė siena. Prieš „Žalgirio” lyderį susitelkia trys ar net keturi varžovai. Akivaizdu, kad vienas S.Francisco komandos į pergales neištemps.
Krepšinyje viskas paprasta – laimi tas, kas daugiau įmeta. Jeigu kiti žalgiriečiai pataikytų, turkams tektų keisti taktiką ir nebūtų galima koncentruoti visų pajėgų prieš vieną žaidėją. Dabar rizika palikti laisvus Ą.Tubelį, A.Butkevičių ar Mosesą Wrightą (1/4) puikiai pasiteisina.
S.Francisco išlieka pavojingas ir pasiruošęs. Ketvirtajame kėlinyje, vos varžovams šiek tiek atsipalaidavus, jis per 54 sekundes pelnė 7 taškus. Tačiau net būdamas MVP kandidatu, vienas pralaužti tokią gynybą yra neįmanoma misija.
Kauno ekipa Turkijoje atrodė taip, kaip niekada šį sezoną – apstumdyta, lėta, palaužta ir pasimetusi.
Kaip greitai keičiasi situacija: 34-ajame ture Ą.Tubelis dominavo prieš Mikaelį Jantuneną, o ketvirtfinalyje suomis sužaidė geriausią sezono ir karjeros mačą – 13 taškų, 6 atkovoti kamuoliai (4 puolime), 23 naudingumo balai. Dabar jau jis stumdė žalgiriečius ir rinko kamuolius.
Komandos pasimetimą rodo elementarūs dalykai – per pirmąją pusę „Fenerbahče” puolime atkovojo daugiau kamuolių nei „Žalgiris” gynyboje. Keista, kad po pirmojo pralaimėjimo antrajame mače turkų klubas laimėjo daugiau ginčytinų kamuolių nei komanda, kuriai jau dega žemė po kojomis.
Po mačo rūbinėje Nigelas Williamsas-Gossas aktyviai aptarinėjo su Ignu Brazdeikiu epizodus, kai varžovai pasiimdavo niekam nepriklausančius kamuolius. Amerikietis atrodė labiausiai nusivylęs – jo veide atsispindėjo ne tik pralaimėjimas, bet ir suvokimas, kad tokio „Žalgirio” šį sezoną dar nebuvo.
Pralaimėti „Fenerbahče” nėra gėda. Tai puikaus stratego vadovaujama ekipa, pernai laimėjusi Eurolygą ir visada puikiai pasiruošianti atkrintamosioms. Problema ta, kaip atrodė pati Kauno komanda – išsigandusi, pasimetusi ir praradusi tikėjimą savimi.
Serija grįžta į Kauną, ir yra vilties, kad namų sienos pakeis situaciją. Sunku įsivaizduoti, kad pilnoje, žaliai nuspalvintoje arenoje komanda ir toliau šaudys pro šalį bei pralaimės kovą dėl kamuolių. Pergalė ar pralaimėjimas – atskiras klausimas, tačiau parodyti kitokį charakterį, energiją ir emocijas žalgiriečiai tiesiog privalo.
Privalo ne tik dėl savęs, bet ir dėl sirgalių, brangiai sumokėjusių už bilietus ir palaikiusių nuo sezono pradžios. Reikia laimėti antradienį, pastumti varžovus į nepatogią situaciją ir užsidirbti papildomą milijoną į klubo biudžetą.
Tie papildomi pinigai galėtų praversti stiprinant sudėtį žaidėjais, galinčiais duoti naudos tokiose serijose, o ne tik užimti vietą aikštelėje.
Žalgiriečiai gali ir moka geriau.
