Ryškiausi „Formulės 1” pilotai, įskaitant Maxą Verstappeną ir Lando Norrisą, viešai pareiškė, kad naujasis techninis reglamentas turi rimtų trūkumų, kurių neseniai padaryti kosmetiniai pakeitimai niekaip neišsprendžia.
Neseniai įvykusiuose FIA ir komandų pasitarimuose buvo patvirtinti nedideli reglamento pataisymai, tačiau lenktynininkų bendruomenė liko nepatenkinta. L. Norrisas aiškiai išreiškė poziciją, kad pilotai tikisi kur kas didesnių reformų, o M. Verstappenas pripažino, jog tam tikra pažanga yra, tačiau ji menka.
Pagrindinis galvos skausmas – pačių lenktynių ir kvalifikacinių sesijų formatas. Esamos taisyklės verčia pilotus dirbtinai mažinti greitį posūkiuose, siekiant optimaliai išnaudoti energijos valdymo sistemas. Lenktynininkai tvirtina, kad tai visiškai prieštarauja natūraliam vairavimo pojūčiui.
Fernando Alonso išreiškė skepticizmą dėl atliktų korekcijų, teigdamas, kad jos realiai nieko nekeičia. Dar aštresnis buvo Lance'as Strollas – jo žodžiais, dabartinis reglamentas tiesiog „griauna lenktynes”.
Kai kurie pilotai siūlo radikalų sprendimą – grįžti prie V8 arba V10 variklių epochos principų. George'as Russellas prisipažino, kad tokie agregatai jam artimesni, tačiau akcentavo, jog F-1 privalo rasti pusiausvyrą tarp kovos intensyvumo ir sporto patrauklumo plačiajai auditorijai.
L. Norrisas pateikė savo viziją – „Formulė 1” turėtų labiau priminti kartingo varžybas, kur mažiau sudėtingų technologinių sistemų ir daugiau tikros kovos trasoje.
Vis dėlto M. Verstappenas priminė svarbų niuansą – „Formulėje 1” sprendimus priima ne vien pilotai. Čia įtaką daro gamintojų interesai, FIA pozicija ir komerciniai aspektai. Būtent ši sudėtinga struktūra ir atvedė sportą į dabartinę padėtį.
Lenktynininkai vieningai pripažįsta, kad esami pakeitimai tėra laikina priemonė. Tikros, fundamentalios reformos įmanomos tik nuo 2030 metų, kai planuojama iš esmės peržiūrėti techninį reglamentą. Iki to laiko sportui teks prisitaikyti prie susiklosčiusių aplinkybių.
