Utenos „Juventus" ekipa LKL atkrintamosiose varžybose pasiekė tikrą sensaciją – iš kovos dėl medalių eliminavo sostinės „Rytą".
Šioje ketvirtfinalio serijoje ryškiausiai sužibėjo Maxwellas Lewisas, tapęs tikru uteniškių lyderiu.
Amerikiečio indėlis buvo milžiniškas ne vien puolimo veiksmuose, kur jis fiksavo sezono aukščiausius rodiklius (24 taškai, 34 naudingumo balai). Lygiai taip pat įspūdingai legionierius darbavosi ir ginantis – periminėjo kamuolius, dalino blokus. „Nesu egoistiškas krepšininkas", – pabrėžia M. Lewisas.
201 cm ūgio 23 metų amerikietis profesionalo karjerą pradėjo visai neseniai – 2023 metais. Per šį trumpą laikotarpį jis spėjo pabandyti jėgas Los Andželo „Lakers" ir Turkijos „Tofaš" klubuose. Galiausiai jo kelias atvedė į Uteną, ir dabar krepšininkas drąsiai teigia: „Prisidėti prie tokios reikšmingos pergalės – tikrai vienas įsimintiniausių mano karjeros epizodų".
Už šį pasiekimą jis dėkingas komandos partneriams ir ypač – strategui Laimonui Eglinskui. M. Lewisas jį laiko ne tik stipriausiu šio sezono LKL treneriu, bet ir apskritai vienu talentingiausių specialistų, su kuriais jam teko bendradarbiauti.
Pasitikėjimo savimi amerikietis tikrai nestokoja – pusfinalyje „Juventus" laukia akistata su Klaipėdos „Neptūnu". Legionierius įsitikinęs, kad uteniškiai įveiks ir pajūrio klubą, taip pasiekdami istorinį finalą.
„Laikausi principo: norint tapti puikiu žaidėju, būtina drįsti svajoti. Jaučiuosi esąs geriausias ir manau, kad šis pasitikėjimas niekur nedings. Esu pergyvenęs tiek daug, kad mano tikėjimo savimi niekas negali atimti", – kalba jis.
„Juventus" ir „Neptūno" pusfinalio serija prasidės trečiadienį 18.30 val. Rungtynes bus galima stebėti BTV kanale ir „Telia Play" platformoje.
– Ar jau suvokiate, kokį rezonansą Lietuvos krepšinyje sukėlė ši netikėta „Juventus" pergalė prieš „Rytą"?
– Taip, suprantu. Žinau, kad „Rytas" – Čempionų lygos triumfatorius, o šis turnyras Europoje vertinamas labai aukštai. Įveikti tokius čempionus yra… Net nežinau, kaip tai apibūdinti (šypsosi).
– Ar galima teigti, kad tai viena svarbiausių jūsų karjeros pergalių?
– Manau, kad taip. Nors priklausiau tokiam klubui kaip „Lakers", ten žaidimo laiko gavau nedaug. Todėl prisidėti prie tokio reikšmingo laimėjimo – tikrai vienas ryškiausių mano karjeros momentų.
– Nežinau, ar jau girdėjote, bet „Rytas" atleido vyriausiąjį trenerį. Kokia buvo jūsų reakcija?
– Taip, mačiau tą žinią. Tačiau toks jau krepšinio verslas – tokie dalykai nutinka.
– Ar spėjote bent truputį atšvęsti patekimą į pusfinalį, o gal visas dėmesys jau sutelktas į būsimas kovas?
– Mano šeima dabar yra Lietuvoje, tad tiesiog nuėjome kartu pavakarieniauti. Norime tęsti šią kelionę. Manau, dar turime daug ką įrodyti, todėl ruošiamės kitam etapui, nešvenčiame, liekame nusiteikę darbui.
– Prisimenant mačą Vilniuje – kas buvo laimingiausias žmogus „Juventus" rūbinėje po šios pergalės?
– Turbūt tai buvau aš pats (šypsosi). Manau, jog tuo metu turėjau didžiausią energijos užtaisą, nežinojau, kaip elgtis, kaip suvaldyti jausmus – tiesiog buvau nepaprastai laimingas dėl visos komandos. Patyrėme 11 nesėkmių paeiliui, o dabar atsidūrėme čia – kas būtų galėjęs tai įsivaizduoti. Iškovoti pergalę lemiamose rungtynėse išvykoje – tai tikrai nepakartojami išgyvenimai.
– Kaip Utenoje jus sutiko vietiniai gerbėjai?
– Mūsų fanai buvo be galo patenkinti. Tačiau jie nuolat mus palaikė, nesvarbu, koks rezultatas – laimime ar pralaimime, jų entuziazmas nekinta, ir aš tai labai branginu. Net kai kaupėme pralaimėjimus, jie vis tiek laukdavo po susitikimų, paspausdavo ranką.
– Ar galite paaiškinti, kaip atsitinka, kad prieš mėnesį balansavai ant bedugnės krašto, rizikuodamas likti paskutinis turnyre, o po mėnesio jau žengei tarp keturių stipriausių?
– Labai daug lemia optimizmas ir noras kovoti. Mūsų komanda tiesiog stengėsi išlaikyti kuo pozityvesnį nusiteikimą ir žengti nuo rungtynių prie rungtynių, tęsti kasdienį darbą. Net kai likdavome pralaimėtojais, tai būdavo minimaliais skirtumais – trimis, penkiais, dviem taškais arba po papildomo laiko. Visada buvome visai šalia. Supratome, kad tikrai turime galimybių, ir jas tiesiog realizavome pačiu kritiškiausiu momentu.
– Ar sutinkate, kad šioje ketvirtfinalio serijoje psichologinis aspektas tapo galbūt net svarbesniu veiksniu nei žaidimo schema?
– Mes tiesiog tikėjome savimi. Žinojome, kad esame pajėgūs. Kai pažvelgi į mūsų būrį nuo įžaidėjo iki vidurio puolėjo, supranti, kad tikrai esame stiprūs. Esame solidi komanda. Nebuvome nei įsitempę, nei persigandę – tiesiog buvome pasirengę kovoti. Labai džiaugiuosi, kad pirmąjį mačą žaidėme savo aikštėje, tai nustatė ritmą. Suprantu, kad taip susiklostė dėl arenos grafiko, ir tai mums padėjo. Nežinau, galbūt „Rytas" manė, kad bet kokiu atveju mus įveiks, todėl jiems tai nerūpėjo. O mes padarėme tai, ką privalėjome.
– Prieš ketvirtfinalį žiūrėjote dokumentinį filmą „Siekiant šlovės" apie Nigelą Hayesą-Davisą. Kiek įkvėpimo jis suteikė?
– Tai buvo tam tikra paskata, nes pamatėme, ką jam teko išgyventi žaidžiant „Žalgiryje", vėliau prastą periodą Barselonoje, tačiau Nigelas toliau triūsė, kol tapo Eurolygos nugalėtoju. Pajutau, kad gavome signalą judėti pirmyn, toliau save stumti ir nepasiduoti. 11 pralaimėjimų iš eilės – tai milžiniškas skaičius, ypač kai per savaitę nežaidi dviejų susitikimų. Vis pralaimėdavome ir vis laukdavome sekančio mačo. Tai truko labai ilgai, patikėk. Bet galiausiai viskas susidėliojo puikiai ir tikiu, kad niekas neįvyksta be priežasties. Tai parodė, kokie psichologiškai tvirti esame.
– Papasakokite, ką Laimonas Eglinskas nuveikė per pastarąjį mėnesį, kad taip radikaliai pakeistų „Juventus" ekipos veidą?
– Jis yra puikus specialistas, kurį labai gerbiu. Laimonas tikriausiai antras geriausias treneris, su kuriuo man teko dirbti. Jo taktinis mąstymas yra aukščiausio lygio, jis supranta žaidimą, supranta mūsų pranašumus, nors pats dar jaunas. Jei pastebės, kad kurioje nors srityje esame stiprūs, jis stengsis per tai žaisti ir tuo pasinaudoti. Man tai labai imponuoja.
– Jeigu L.Eglinskas yra antras geriausias treneris, tai kas jums buvo pirmasis?
– Mano kolegijos laikotarpio vadovas Lorenzo Romaras, su kuriuo teko bendradarbiauti „Pepperdine" universitete, paliko didžiausią įspūdį. Būtent po darbo su juo žengiau žingsnį į NBA.
– Kėdainių ekipa prieš jums prisijungiant atsisakė L.Eglinsko paslaugų. Žvelgiant atgal, ar tai buvo sezono atradinys?
– (Šypsosi) Nebūčiau toks kategoriškas, nes Kęstutis taip pat buvo kompetentingas specialistas, tik atstovavo tradicinei mokyklai. Tai nėra blogai, tačiau visame pasaulyje – tiek Europoje, tiek NBA – pastebima tendencija, kad trenerių kartos jaunėja. Mums ši situacija susiklostė palankiai – komandai reikėjo naujo požiūrio, lankstesnio prisitaikymo ir galbūt alternatyvių taktinių sprendimų. Kiekvienas strategas mato žaidimą savaip ir tai yra normalu.
– Pastaruoju metu demonstruojate puikią formą. Ar prie to prisidėjo trenerio rodomas pasitikėjimas ir suteikta laisvė?
– Jis tikrai suteikia man pasitikėjimo, atveria galimybes įrodyti, kad sugebu veikti su kamuoliu rankose, ne vien realizuoti atsiradusias progas, bet ir pats jas kurti. Treneris mane skatina, jaučiu jo tikėjimą manimi ir suprantu, kad privalau nuolat būti pasiruošęs atlikti savo užduotis, nes progų tikrai gausiu. Galėsiu pulti, pulti ir dar kartą pulti. Esu dėkingas treneriui už šį tikėjimą.
– LKL komentatorius Martynas Gecevičius, komentuojantis „Betsson" remiamas kovas, pastebėjo, kad jūsų ir L.Eglinsko rodomos emocijos jam atrodo panašios. Ar tikrai jaučiate ypatingą tarpusavio supratimą?
– Peržiūrėjau kai kuriuos rungtynių momentus ir mačiau, kaip ketvirtajame kėlinyje jis nusimetė švarką bei atsisegė marškinius (Šypsosi). Tai parodo, kad jis buvo visiškai įsitraukęs į kovą. Man tai labai imponuoja. Jis išgyvena tą patį, ką ir mes aikštelėje.
– Demonstruojate solidų žaidimą ne tik atakuojant, bet ir ginantis. Kiek tokie momentai kaip blokai suteikia jums energijos puolimui?
– Galėčiau tai patvirtinti. Kol rungtyniauju Europoje, leidžiu savo gynybiniam žaidimui stumti mane į priekį. Nesu tas krepšininkas, kuris egoistiškai siekia nuolat turėti kamuolį. Gynyba veda prie sėkmingo puolimo ir tai naudinga visam kolektyvui. Aikštelėje vyksta kova 5 prieš 5, ne 1 prieš 1, todėl kai komandos draugas susiduria su sunkumais, privalome padėti vieni kitiems. Stengiuosi būti atsidavęs kolektyvui.
– Žvelgiant į jūsų rodomą žaidimą, kyla klausimas – ar esate Eurolygos lygio krepšininkas? Ką pats manote?
– Absoliučiai. Tikiu, kad esu ne tik Eurolygos, bet ir NBA lygio žaidėjas. Noriu praleisti dar bent vienus metus Europoje, tobulėti, nes vis dar esu jaunas – man tik 23-eji. Šiuo metu demonstruoju geriausią krepšinį savo karjeroje. O po 2–3 metų tikiuosi sugrįžti į NBA – mano siekis yra garantuota sutartis stipriausioje lygoje.
– Teko pastebėti, kad socialiniuose tinkluose jus pasveikino buvęs komandos draugas Marekas Blaževičius. Gal turite jam žinutę?
– Jis tikrai mano žmogus, puikus tiek aikštėje, tiek už jos ribų. Labai jį vertinu. Jis talentingas aukštaūgis, itin fiziškas, man buvo didelis malonumas žaisti kartu ir to tikrai pasiilgau.
– Dabar pusfinalyje jūsų laukia „Neptūnas". Kokia yra jūsų svajonė šio sezono pabaigai?
Kalbu atvirai – įveikti „Neptūną" pavyks, neabejoju nė sekundės. Pirmosios serijos rungtynės bus itin reikšmingos, tačiau galutinė pergalė bus mūsų. Toliau laukia susitikimas su „Žalgiriu" – tai aukšto lygio ekipa. Paskutiniame reguliaraus sezono mače jiems pralaimėjome, nors tris ketvirčius laikėmės puikiai. Būtina išvengti ankstesnių klaidų, nes šis varžovas akimirksniu perima žaidimo kontrolę. Tikiu, kad strategas parengs efektyvią taktiką.
– Kaip neprarasti šio įspūdingo tikėjimo savo jėgomis po tokio emocionaliai intensyvaus ketvirtfinalio?
– Viskas prasideda nuo darbo. Asmeniškai investuoju milžiniškas pastangas, nuolat treniruojuosi, prašau asistentų papildomų užsiėmimų. Mano filosofija paprasta: norint tapti išskirtiniu krepšininku, būtina turėti dideles svajones. Jaučiuosi esąs geriausias ir šis įsitikinimas niekur nedings. Gyvenime patyriau tiek daug, kad mano pasitikėjimo niekas negali atimti.
„Ilgoji pertrauka": Grigonio grįžimas į „Žalgirį", Valančiūno sprendžiamas ateities klausimas, Jomanto darbo vertinimas, LKL geriausio trenerio intriga, Žibėno pasisakymai, primenantys Trinchieri stilių, bei „Žalgirio" ir Šaro ironija „Ryto" atžvilgiu
