Krepšinio pasaulyje, kaip ir daugelyje kitų sporto šakų, uždarbio skirtumai gali būti milžiniški – nuo kuklių kelių šimtų eurų iki įspūdingų milijoninių sumų. Lietuva šiuo atžvilgiu nėra išskirtinė.
Aukščiausioje šalies lygoje rungtyniaujantys krepšininkai paprastai gali oriai pragyventi vien iš šio užsiėmimo, o nemažai jų gyvena tikrai komfortiškai. Tačiau žemesniuose divizionuose situacija kardinaliai skiriasi – ten žaidžiantys sportininkai neretai priversti ieškoti papildomų pajamų šaltinių, kad išlaikytų save ir artimuosius.
Vienas dalykas – perspektyvūs jaunieji talentai, kurie dar tik kopia karjeros laiptais ir gali kelerius metus aukotis, tikėdamiesi proveržio į aukštesnį lygmenį. Visai kas kita – patyrę veteranai ar artėjantys prie karjeros pabaigos žaidėjai, kuriems kilti aukščiau jau nebėra realybė.
Skaičiai kalba patys už save: jei elitiniame Lietuvos divizione mažiausias klubo biudžetas siekia 800 tūkstančių eurų (dar 2022-aisiais ši riba buvo perpus mažesnė), tai NKL minimumas tesudaro 150 tūkstančių eurų (nors per pastaruosius metus jis išaugo net 50 procentų).
Šie duomenys puikiai atskleidžia milžinišką prarają tarp skirtingų lygų ir, savaime suprantama, žaidėjų atlyginimų.
O ką jau kalbėti apie RKL, kur daliai dalyvių tai tėra mėgėjiškas pomėgis, kitiems – savotiška grūdinimosi mokykla prieš žengiant į profesionalų krepšinį. Tiesa, kai kurie gali užsidirbti ir po kelis tūkstančius eurų, jei klubų finansiniai rėmėjai nesigaili lėšų talentingesniems žaidėjams, galintiems tapti lemiamu veiksniu rezultatų siekiančiai ekipai.
Pokalbiai su keliais žemesniųjų Lietuvos divizionų atstovais atskleidė, kaip keičiasi situacija ir ar šiuolaikiniai krepšininkai pajėgūs pragyventi vien žaisdami NKL ar RKL pirmenybėse.
Ketverius metus RKL vadovavęs Remigijus Kuodis pasakojo apie reikšmingus pokyčius, įvykusius per jo kadenciją.
„Pradėjęs darbą RKL, radau situaciją, kai absoliuti dauguma žaidėjų negaudavo jokio atlyginimo. Per tuos metus viskas kardinaliai pasikeitė. Lankėmės savivaldybėse, bendravome su klubais ir rėmėjais, galiausiai pavyko padidinti biudžetus.
Dabar A divizione devyni iš dešimties krepšininkų gauna algą. Be atlyginimo lieka tik jaunieji dubleriai. Visi kiti turi galimybę uždirbti, kai kurie – net sumas, prilygstančias NKL lygiui", – dalijosi R. Kuodis.
Jo teigimu, stipriausių RKL A diviziono ekipų biudžetai gali siekti 120–150 tūkstančių eurų. Tokie skaičiai jau atitinka ir NKL keliamus reikalavimus.
„Būtent todėl matome žaidėjų, kurie sąmoningai renkasi RKL arba grįžta į šią lygą iš NKL. Puikus pavyzdys – Mindaugas Lukauskis, praėjusį sezoną rungtyniavęs čia", – konkretų atvejį paminėjo buvęs ilgametis lygos vadovas. Birštono „Milastoje" legendinis veteranas sužaidė paskutines savo karjeros rungtynes, o šiame klube turėjo unikalią progą išbėgti į aikštę kartu su sūnumi. Šiuo metu M. Lukauskis pradėjo naują gyvenimo etapą – dirba trenerio asistentu Vilniaus „Ryto" jaunimo komandoje.
Kokie gi maksimalūs atlyginimai mokami trečiajame šalies divizione? Skaičiai gali maloniai nustebinti.
„Žinome atvejų, kai žaidėjai uždirba po 4 ar net 4,5 tūkstančio eurų", – atskleidė R. Kuodis.
Pasak jo, situacija pasikeitė tiek, kad RKL nebegalima laikyti vien mėgėjų lyga ar vieta, kur neįmanoma užsidirbti pragyvenimui.
„Šį sezoną jau matėme, kaip žaidėjai atidžiai rinkosi, kur rungtyniauti, ir vertino klubų siūlomų sąlygų skirtumus. Žinoma, nemažai krepšininkų vis dar turi papildomų veiklų.
Iš esmės A diviziono krepšininkai turėjo rinktis tarp RKL ir NKL variantų. Daliai žaidėjų NKL treniruočių intensyvumas atrodė per didelis, todėl jie už analogišką atlygį pasirinkdavo RKL su lengvesniu režimu – vos keliomis treniruotėmis per savaitę. Tokia situacija, anot R.Kuodžio, šiek tiek iškraipė rinką.
Buvęs lygos vadovas teigia, kad pastaruoju laikotarpiu maždaug trečdalis A diviziono krepšininkų galėjo pragyventi išimtinai iš krepšinio, neieškodami papildomų pajamų šaltinių.
Praėjusiame RKL sezone rungtyniavo nemažai atpažįstamų veidų – lygos MVP titulą pelnęs Ignas Juškevičius, ilgą laiką dominuojantis žemesniuose turnyruose, 3×3 krepšiniui daug dėmesio skiriantis Darius Tarvydas bei po traumos į aikštelę sugrįžęs Ovidijus Varanauskas, nors šis jau buvo apsisprendęs pakabinti sportbačius ant vinies. Pastarasis jau porą metų dirba individualiu treneriu.
„Šis žingsnis nebuvo staigus – mintį brandžiau trejus ar ketverius metus. Vasaros metu daug sportuodavau savarankiškai, kiti krepšininkai prisijungdavo, ir natūraliai išeidavo, kad aš tarsi vesdavau užsiėmimus – pratimus atlikdavome kartu. Tuomet net nesuvokiau, kad treniruoju, o dabar aplinkybės susiklostė taip, kad planą teko realizuoti", – yra pasakojęs O.Varanauskas.
„Mano siekis – ne maksimalus uždarbis, o tapti aukščiausio lygio specialistu šalyje", – ambicijų nestokoja O.Varanauskas.
Vienas stipriausių NKL vidurio puolėjų Ignas Lukošius bandė įgyvendinti svajonę aukštesniame lygyje – ieškojo galimybių tiek Italijos klube, tiek LKL, tačiau lygiagrečiai dirbo programuotoju.
NKL direktorius Justinas Jasiukaitis pastebi, kad jo vadovaujamos lygos finansinės galimybės auga.
„Atlygiai NKL tikrai solidūs, čia jau priklauso nuo žaidėjų prioritetų – būti LKL sudėtyje ar tapti lyderiais NKL ekipoje. Šio sezono pavyzdys – Ernestas Sederevičius paliko Utenos „Juventus" ir persikėlė į Marijampolę", – vieną reikšmingiausių sezono sandorių paminėjo J.Jasiukaitis.
Jo teigimu, NKL krepšininkai gali gauti iki 4–4,5 tūkstančio eurų mėnesinį atlygį.
„Manau, dauguma žaidėjų pragyvena vien iš NKL atlyginimo, nes daugelis klubų funkcionuoja profesionaliu ritmu. Tokiu atveju sudėtinga derinti su kita veikla. Esame konkurencinga lyga, ir kai krepšininkai ateina sakydami, kad jiems neapsimoka už panašų atlygį sėdėti LKL suolo gale dvyliktuoju numeriu, tai irgi daug pasako.
Pats esu tik pirmus metus, todėl plačiau palyginti sudėtinga, bet bendrauju su klubų atstovais, kurie patvirtina, kad progresas juntamas – biudžetai didėja. Taip, yra komandų su 150 tūkstančių eurų biudžetu, bet yra ir tokių, kurios disponuoja 400 tūkstančių. Daug lemia ir savivaldybių parama: kai kurios suteikia nemokamas bazes, transportą, taip klubai sutaupo lėšų", – aiškina J.Jasiukaitis.
Šį sezoną NKL varžėsi 17 komandų, lygiai tiek pat dalyvavo ir RKL A divizione.
„Iš RKL ekipų tikriausiai būtų galima suformuoti kokias dvi komandas, pajėgias rungtyniauti NKL", – įsitikinęs jis.
Kuo užsiima tie NKL krepšininkai, kurie vis dėlto pasirinko turėti papildomą darbą?
Šarūnas Vasiliauskas ir Martynas Gecevičius – bene labiausiai atpažįstami veidai tarp Lietuvos krepšinio gerbėjų. Abu dirba LKL komentatoriais, o Gecevičius aktyviai dalyvauja ir podkastuose. Būtent ši veikla užima didžiąją jo laiko dalį, todėl dar 2024-aisiais jis svarstė apie karjeros tęstinumą. Nepaisant to, sulaukęs kvietimo iš NKL, jis ir toliau tęsia žaidėjo kelią.
Triskart NKL naudingiausiu žaidėju išrinktas Julius Kazakauskas jau beveik dvejus metus darbuojasi trenerio amplua – savo kelią pradėjo treniruodamas mergaites Kretingoje.
„Kai ėmiau viską analizuoti, supratau, kad NKL galiu gauti panašų atlygį kaip LKL, tačiau būti arčiau namų, su šeima, gyventi nedideliame miestelyje. Be to, galiu kloti pamatus naujai gyvenimo pakopai", – yra pasakojęs krepšininkas.
Apie trenerio darbą jau mąsto ir Vytautas Šulskis.
Vidurio puolėjas Karolis Brusokas NKL vis dar demonstruoja solidų žaidimą, tačiau jau kurį laiką eina Sostinės krepšinio mokyklos projektų vadovo pareigas.
Anksčiau minėtas 3×3 krepšinis nusipelno atskiro dėmesio kaip itin svarbi alternatyva šio lygio atletams.
Dalyvavimas varžybose ir laimėjimai gali atnešti komandoms solidų finansinį atlygį – prizinės vietos garantuoja keliasdešimties tūkstančių eurų premijas. Nugalėtojai gauna 40 tūkst. eurų, antros vietos laimėtojai – 30 tūkst., trečios – 22 tūkst., o net septinta pozicija atneša 6 tūkst. eurų.
Dar didesnį finansinį stabilumą gali užsitikrinti olimpinės rinktinės atstovai. Paryžiaus žaidynėse bronzą iškovojusi komanda gavo 62920 eurų premiją, valstybės stipendiją (apie 3 tūkst. eurų) bei užsitikrino rentą ateičiai.
Šioje sudėtyje rungtyniauja geriausiai Lietuvoje reitinguojamas 3×3 žaidėjas Aurelijus Pukelis (šio sezono NKL antras .
Tiesa, ne visi NKL klubai palankiai vertina žaidėjų dalyvavimą šiuose turnyruose, ypač kai tai pradeda trukdyti įprastam komandos ritmui, todėl surasti pusiausvyrą pavyksta ne kiekvienam.
Motyvacijos rungtyniauti šioje disciplinoje – tiek finansinės, tiek dėl galimybės dalyvauti olimpiadoje – turi nemažai panašaus pajėgumo krepšininkų.
Be jau paminėtų Pukelio ir Džiaugio, šiuo metu 3×3 rinktinėje žaidžia Ignas Vaitkus (Kėdainių „Nevėžio-Paskolų klubo" atstovas) bei Rokas Jocys (NKL).
Dar nemažai NKL krepšininkų yra išmėginę jėgas 3×3 formate ir dalyvavę įvairiuose turnyruose.
„Ilgoji pertrauka": dėmesio centre – „Neptūnas" ir „Lietkabelis". Naują darbovietę susiradęs Panevėžio klubo sporto direktorius, artėjančios sudėties korekcijos ir potencialūs naujokai. „Neptūno" temoje – spekuliacijos apie Petrausko ateitį, siekį susigrąžinti Maksvytį bei laukiančius pokyčius komandoje.
