Vilniaus „Ryto" gerbėjams šis krepšinio sezonas tapo tikru emocijų viesulu, kupiną ir džiaugsmo ašarų, ir karčios nusivylimo nuosėdos. Klubas patyrė stulbinančius aukštumus, iškovojęs istorinį FIBA Čempionų lygos trofėjų ir taip įrašęs savo vardą į Europos krepšinio istoriją, tačiau vietinėje arenoje laukė skaudus smūgis – „Betsson" remiamoje Lietuvos krepšinio lygoje komanda netikėtai klupo jau ketvirtfinalyje ir pirmąkart nuo 1997-ųjų liko be vietos pusfinalyje.
Tokie diametraliai priešingi pasiekimai sukėlė audringas diskusijas krepšinio bendruomenėje ir privertė klubo vadovus žengti sudėtingus žingsnius. Klubo prezidentas Artūras Jomantas sutiko atvirai pakalbėti apie praėjusį sezoną, išanalizuoti veiksnius, nulėmusius nesėkmę nacionaliniame čempionate, bei paaiškinti, kodėl buvo nuspręsta nutraukti bendradarbiavimą su vyriausiuoju strategu Giedriumi Žibėnu.
Pokalbio metu taip pat aptariami klubo ateities planai, prioritetinės kryptys ir naujo trenerio paieškos procesas formuojant kitą sezoną.
– Praėjęs sezonas pasižymėjo ryškiais kontrastais: viena vertus, iškovotas istorinis FIBA Čempionų lygos titulas, kita vertus – LKL ketvirtfinalyje patirta netikėta nesėkmė, dėl kurios komanda pirmą kartą per 27 metus nepateko į pusfinalį. Kaip vertinate tokį dviprasmišką sezoną ir kas lėmė tokius skirtingus rezultatus?
– Visų pirma, turiu pasakyti tiesiai – tokia sezono atomazga yra nepriimtina. Nesvarbu, kokius trofėjus pakėlėme, kokių sunkumų patyrėme – negalime to laikyti normalia situacija ar nereikšmingu epizodu. Atsakomybė tenka kiekvienam – man asmeniškai, administracijai, krepšininkams ir treneriams. Čia nėra vieno atpirkimo ožio, ir tai turime aiškiai pasakyti. Taip pat ir priežasčių tokiai baigčiai yra keletas. Akivaizdu, kad finišo tiesiojoje komanda buvo gerokai nualinta – tiek kūniškai, tiek psichologiškai. Nemažai mūsų žaidėjų pirmą kartą susidūrė su situacija, kai po triumfo viename turnyre reikėjo žaibiškai persijungti, susikaupti ir vėl stoti į kovą – šio egzamino neišlaikėme.
Vis dėlto negaliu priekaištauti nė vienam krepšininkui dėl ryžto ar atsidavimo stokos. Kai kurie lemiamose rungtynėse žaidė tokios fizinės būklės, kokios eilinėse reguliaraus sezono dvikovose tikrai nebūtume leidę rizikuoti. Be to, skirtingų turnyrų pobūdis labai nevienodas. Čempionų lygoje mačų skaičius ribotas, kiekvienos rungtynės turi milžinišką svorį. Tuo tarpu LKL varžovai vienas kitą pažįsta iki smulkmenų, žino visas stiprybes ir spragas – šį sezoną kaip komanda buvome pernelyg lengvai perskaitomi.
– Ar ši nesėkmė LKL, nepaisant europinio triumfo, paskatino organizaciją persvarstyti strategines gaires ar artimiausius uždavinius?
– Nenoriu vartoti pompastiškų formuluočių ar deklaracijų. Mano įsitikinimu, pirmiausia privalome identifikuoti įvykusias klaidas, jas pripažinti ir padaryti išvadas. Galbūt tai skamba paprastai, tačiau tai itin svarbu.
– Pirmadienį viešai pranešta apie išsiskyrimą su vyriausiuoju strategu Giedriumi Žibėnu. Ar galėtumėte plačiau papasakoti, kaip, vertinant FIBA Čempionų lygos triumfą ir nesėkmingą pasirodymą LKL, gimė šis sprendimas? Ar tai buvo bendras sutarimas, ar vienos pusės iniciatyva?
– Pirmadienį vyko išsamus valdybos susirinkimas, kuriame analizavome pasiektus rezultatus ir visą sezoną. Valdybos nuomonė susidariusiomis aplinkybėmis buvo aiški – būtina imtis veiksmų. Todėl galima teigti, jog iniciatyva kilo iš klubo pusės, tačiau visiems tai buvo nelengvas žingsnis.
Užbaigėme prasmingą ciklą, kuriame patyrėme daugybę triumfų. Teko išgyventi ir sudėtingų periodų. Šis sezonas visiems pasirodė ypač alinantis ir išsekinantis, teko įveikti nemažai kliūčių. Būta momentų, kai jautėme, kad klubo viduje esame išsekę vieni nuo kitų, tačiau visa tai įveikėme ir žvelgėme perspektyvos link.
Tiek iki mano atėjimo į klubą, tiek vėliau, siekėme išlaikyti stabilumą ir neskubinti sprendimų. Su Giedriumi praėjome ilgą ir reikšmingą kelią, kuriame būta visko – ir įspūdingų pergalių, ir sudėtingų akimirkų. Vis dėlto manome, kad atėjo metas, kai tiek organizacijai, tiek pačiam Giedriui naudinga pradėti naują skyrių. Nors Giedriaus periodas klube buvo ilgas, svarbu prisiminti, kad tai vis dar jaunas specialistas, turintis galimybių prasiveržti į aukščiausią lygmenį. Nuoširdžiai tikiu, kad Giedrius į „Rytą" dar sugrįš ateityje.
– Per savo karjerą sostinėje Giedrius Žibėnas pasiekė svarbių laimėjimų su „Rytu", tarp jų – istorinis FIBA Čempionų lygos trofėjus ir, žinoma, du nacionalinės lygos čempionatai. Kaip jūs asmeniškai ir organizacija vertinate jo įnašą ir nuveiktus darbus per šį laikotarpį?
– Tai milžiniškas įnašas. Giedrius padėjo „Rytui" atsikelti ir to niekas negali ginčyti. Esu įsitikinęs, kad lygiai taip pat ir „Rytas" suteikė stiprų postūmį paties Giedriaus karjerai. Manau, per šį periodą jis išaugo ir kaip specialistas, ir kaip asmenybė. To neįmanoma nepastebėti. Galime tik džiaugtis tuo, ką kartu nuveikėme.
– Ar šis trenerio pakeitimas simbolizuoja naujo laikotarpio pradžią visoje „Ryto" struktūroje? Kokios yra esminės šio naujo etapo gairės ir prioritetai? Kokių permainų dar galime laukti?
– Akivaizdu, kad prieš akis laukia reikšmingi pasikeitimai, tad pokyčių neišvengiamai bus. Tačiau radikalių permainų nesiekiame – mūsų tikslas išlieka tas pats: komanda turi būti jauna ir trokštanti pergalių. Svarbu, kad kiekvienas atvykstantis lietuvis ar legionierius turėtų aiškią ambiciją tobulėti ir siekti aukštumų. Šį sezoną pas mus žaidė užsienio krepšininkai, anksčiau nekovoję dėl čempionų titulų, tačiau praėjusią vasarą visi jie demonstravo ryžtą laimėti. Nė vienam jų pagrindinis motyvas prisijungti prie mūsų nebuvo finansinis atlygis. Tiesa, kai kuriems prisitaikymas sekėsi sunkiau, procesas užtruko, o kai kam taip ir nepavyko įsilieti. Nepaisant to, ketinama laikytis šios strategijos ir ateityje. Šiuo metu svarbiausia – išspręsti vyriausiojo trenerio klausimą. Stengsimės tai padaryti kuo skubiau. Tai nebuvo ilgai planuotas ar tikslingas išsiskyrimas – neturime jokių išankstinių susitarimų su kitais specialistais, todėl dabar laukia intensyvūs pokalbiai ir derybos. Mūsų organizacija visada siekia surinkti kuo daugiau informacijos prieš priimant sprendimus.
– Koks naujo stratego portretas jums priimtiniausias? Kokios charakterio savybės, profesinė patirtis ar krepšinio filosofija svarbiausia renkantis kandidatą?
– Ieškome trenerio, kuriuo pasitikėtų žaidėjai, kuris nebijotų sunkaus darbo, perprastų klubo vertybes ir, svarbiausia, gebėtų atlaikyti spaudimą, neišvengiamą dirbant mūsų organizacijoje. Žmogiškosios savybės mums visada buvo prioritetas ir tokios išliks. Neturime išankstinio nusistatymo nei lietuvių, nei užsieniečių atžvilgiu – ieškome ambicingo žmogaus, siekiančio nuolatinio tobulėjimo.
– Kokia artėjančio sezono vizija? Ar numatomi esminiai sudėties pokyčiai, ar bus stengiamasi išlaikyti dabartinį branduolį, galbūt pritraukti naujų žaidėjų arba suteikti daugiau galimybių jauniesiems krepšininkams?
– Manau, šiuo metu dar per anksti pateikti konkrečius atsakymus. Iškart po paskutiniųjų sezono rungtynių asmeniškai pasikalbėjau su kiekvienu komandos nariu – aptarėme tiek praėjusį sezoną, tiek būsimus planus. Nepaisant sezono baigties, nė vienas žaidėjas neišreiškė nepasitenkinimo mūsų organizacija ar nepatenkintų lūkesčių. Tai teikia optimizmo, jog turime realių galimybių išsaugoti pagrindinį komandos stuburą.
Be abejo, triumfas Čempionų lygoje smarkiai pakėlė žaidėjų rinkos vertę, todėl šiuo metu aktyviai derybomės. Kaip minėjau anksčiau – norime išlikti alkana komanda. Ieškome krepšininkų, siekiančių iš savo karjerų daugiau nei turi dabar, ir suvokiančių, kad individualūs pasiekimai neįmanomi be kolektyvinių pergalių.
„Ilgoji pertrauka": Grigonio sugrįžimas į „Žalgirį", Valančiūno besisprendžianti ateitis, Jomanto darbo įvertinimas, LKL metų trenerio klausimas, Žibėno retorika, primenanti Trinchierį ir „Žalgirio" bei Šaro pašaipos „Rytui"
