Praėjusią vasarą Atėnų „Panathinaikos” buvo vadinama galingiausia komanda Eurolygos istorijoje. Graikijos sostinėje vyksiančio finalo ketverto bilietai atrodė tarsi jau rezervuoti šeimininkams. Tačiau realybė parodė visai kitą veidą.
Ergino Atamano era Atėnuose prasidėjo ir baigėsi su didžiuliu triukšmu. Paskutiniame sezone turkų strategas kartu su savininku Dimitriu Giannakopoulosu suformavo įspūdingą sudėtį, tačiau rezultatas nuvylė – nei Eurolygos titulas, nei net vieta finalo ketverte namų arenoje nebuvo pasiekti.
Nors teoriškai tokia sudėtis atrodė nenugalima, Valensijos ekipa įrodė priešingai. Vėliau graikai pralaimėjo ir šalies čempionato finalą Pirėjo „Olympiacos” klubui.
Kosto Slouko nebuvimas ketvirtfinalyje iš dalies paaiškino nesėkmę, tačiau didžioji atsakomybės dalis vis tiek teko E.Atamanui. Atrodė, kad klubas privalo keisti strategiją.
Kai buvo paskelbta apie Željko Obradovičiaus sugrįžimą, tikėtasi esminių pokyčių. Praėjusio sezono žvaigždžių rinkinys taip ir nevirto darniai veikiančiu mechanizmu.
Tačiau po vasaros darbų apie krypties keitimą kalbėti neverta. Graikijos grandai dar labiau sustiprino sudėtį ir vėl atrodo kaip nepralenkiama jėga – bent jau popieriuje.
Iš svarbų vaidmenį turėjusių krepšininkų išvyko Cedi Osmanas, T.J. Shortsas ir Kennethas Fariedas. Nuostoliai neatrodo dideli, o štai naujokai kelia nuostabą.
Prie komandos prisijungė MVP rinkimuose antrą vietą užėmęs Sylvainas Francisco, „Valencia” lyderis Brancou Badio, prie NBA slenksčio esantis Isaacas Bonga, buvęs „Olympiacos” centras Moustapha Fallas ir į Europą grįžtantis Guerchonas Yabusele. Tai tiesiog neįtikėtina.
Prie naujokų lieka ir senosios žvaigždės – Kendrickas Nunnas, Juancho Hernangomezas, Nigelis Hayesas-Davisas, Mathiasas Lessortas, Jerianas Grantas ir K.Sloukas.
Ž.Obradovičius laikomas geriausiu visų laikų Eurolygos treneriu – 9 titulai kalba patys už save. Tačiau visi jie buvo laimėti su logiška sudėtimi, tęstinumu ir stipria gynyba. Dabartinis žvaigždžių rinkinys labiau primena kompiuterinio žaidimo fantaziją.
Sunku tikėti, kad visi pirkiniai buvo serbų specialisto pageidavimas. Belgrade jo projektas žlugo būtent dėl nepasidalintų vaidmenų, o „Partizan” sudėtis buvo kur kas kuklesnė.
Neteigiu, kad laukia panaši katastrofa. Tačiau po praėjusio sezono pamokų užtikrintumo tikrai nėra.
S.Francisco atvykimas atrodė chaotiškas. Iš pradžių buvo minimos kitos pavardės, o derybų pabaigoje konkuravo Nigelis Williamsas-Gossas ir prancūzas – kardinaliai skirtingo profilio žaidėjai.
S.Francisco yra puikus krepšininkas, tačiau tokioje perpildytoje sudėtyje jis atrodo perteklinis. Kaip Ž.Obradovičius viską sudėlios? K.Nunnas su S.Francisco viename penkete? Kur tada N.Hayesas-Davisas? O dar G.Yabusele ir K.Sloukas…
Krepšinis nėra vien puolimas. Perimetre minučių turės gauti J.Grantas ir B.Badio, o gynyboje svarbūs bus I.Bonga su J.Hernangomezu.
PAO turi 14 tikrų Eurolygos rotacijos žaidėjų, kurių dauguma galėtų būti startuojančiame penkete bet kurioje kitoje komandoje. Kostas Mitoglou ar Nikos Rogkavopoulos greičiausiai dažnai liks už dvyliktuką.
Komandoje yra 6 žaidėjai, bent kartą patekę į Eurolygos simbolinę sudėtį. Ir tarp jų nėra G.Yabusele, I.Bongos ar M.Fallo. Kaip susiklostys hierarchija? Ego čia tikrai netrūksta, o kamuolys tik vienas.
Keturi Prancūzijos rinktinės atstovai padės chemijai, tačiau S.Francisco charakteris sudėtingas, N.Hayesas-Davisas su G.Yabusele nėra pagalbininkai, K.Sloukas visada turi nuomonę, o K.Nunnas – atskira istorija.
66-erių Ž.Obradovičius ruošiasi, ko gero, paskutiniam karjeros projektui. Projektui, kuris gali tapti didžiausiu jo gyvenime. Įrankiai – geriausi Eurolygos istorijoje. Tačiau realybė visada sudėtingesnė.
Su tokiomis investicijomis tikslas vienas – Eurolygos trofėjus. Ar naujoji superkomanda pateisins lūkesčius? Klausimų daugiau nei atsakymų, tačiau viena aišku – tai bus įdomiausia ir labiausiai stebima komanda artėjančiame sezone.
