Lietuvos baidarių ir kanojų irklavimo sezonas oficialiai startuos balandžio 24-26 dienomis Trakuose, kur vyks Lietuvos taurės varžybos – D. ir Z. Survutų memorialas. Galvės ežero vandenyse per trijų dienų laikotarpį kovos beveik du šimtai sportininkų iš Lietuvos, Latvijos ir Estijos.
Prestižiniame turnyre dalyvaus visi pajėgiausi šalies irkluotojai, įskaitant visą penketuką, atstovavusį Lietuvai 2024 metų Paryžiaus olimpiadoje – broliai Mindaugas ir Simonas Maldoniai, Ignas Navakauskas, Artūras Seja bei Andrejus Olijnikas.
Trakų regata turės dvigubą reikšmę – bus sprendžiamas ne tik taurės likimas, bet ir nacionalinės rinktinės sudėtis artimiausioms tarptautinėms varžyboms. Europos ir pasaulio pirmenybėse kiekvienoje rungtyje šaliai leidžiama deleguoti vos vieną ekipažą.
„Šis sezonas bus ypač reikšmingas, nes startuoja atranka į 2028 metų Los Andželo olimpines žaidynes. Tiek šiemet, tiek kitąmet Europos bei pasaulio čempionatuose ir pasaulio taurės etapuose bus kaupiami reitingo taškai, lemiantys kelialapius į olimpiadą", – teigia federacijos vadovas, 2016 metų Rio de Žaneiro žaidynių prizininkas Aurimas Lankas.
– Kokius pokyčius atnešė naujoji olimpinė atrankos tvarka?
– Naujoji sistema reiškia, kad kova dėl olimpinių kelialapių prasideda likus dvejiems metams iki žaidynių. Ankstesnė tvarka numatė, kad didžioji dalis kvotų būdavo paskirstoma priešolimpinių metų pasaulio čempionate. Dabartinė sistema numato dvejų metų reitingo taškų kaupimą visuose pagrindiniuose startuose – pasaulio ir žemyno pirmenybėse bei pasaulio taurės etapuose. Kasmet įvyks penkeri tokie startai, ir dalyvavimas juose būtinas siekiant maksimalaus taškų kiekio. Laukia itin intensyvus periodas su labai tankiu varžybų grafiku.
– Paryžiuje Lietuvai atstovavo penki irkluotojai trijose rungtyse. Kokius tikslus keliate Los Andželo olimpiadai?
– Rinktinės branduolys po Paryžiaus beveik nepakito. Esminė permaina – Mindaugo Maldonio apsisprendimas koncentruotis į dviviečių baidarių rungtį, o keturvietėje jį pakeitė Viktoras Čaplinskas. Naujasis įgulos narys puikiai prisitaikė ir kartu su komandos draugais pasiekė finalus tiek planetos, tiek žemyno pirmenybėse. Esu įsitikinęs, kad Paryžiuje startavę ekipažai bei Henriko Žustautu ir Vadimo Korobovo dvivietė kanoja turi realių galimybių išsikovoti vietas Los Andželo žaidynėse.
– Kaip vertinate praėjusius metus šalies irkluotojams?
– 2025-ieji buvo pirmasis poliominis sezonas, kai atletai po išsekinto olimpinio ciklo sugrįžo į varžybų trasas ir pradėjo naują ketverių metų pasiruošimo etapą. Džiugina tai, kad mūsų stipriausi sportininkai visuose pagrindiniuose tarptautiniuose startuose pateko į finalines kovas.
Dviviečių baidarių 500 metrų rungtyje ketvirtąją poziciją iškovoję M. Maldonis ir A. Olijnikas nuo Europos pirmenybių bronzos medalio atsiliko vos 0,07 sekundės, o planetos pirmenybėse finišavo šeštoje vietoje. Keturviečių baidarių 500 metrų distancijoje S. Maldonis, V. Čaplinskis, I. Navakauskas ir A. Seja pasaulio čempionate pasiekė penktą rezultatą, Europos pirmenybėse liko aštunti. Dviviečių kanojų 500 metrų rungtyje H. Žustautas ir V. Korobovas Senojo žemyno pirmenybėse užėmė penktąją, o pasaulio čempionate – šeštąją poziciją. Ypatingą pagyrą pelno kanojininkai, bendradarbiavę su specialistu iš Ispanijos – jie padarė rimtą pažangą ir aukštomis vietomis užsitikrino valstybės finansavimą ateinantiems ketveriems metams.
Apžvelgiant praėjusius metus – vertinimas teigiamas. Nors aukso, sidabro ar bronzos suaugusiųjų kontinento bei pasaulio pirmenybėse nepavyko iškovoti, drąsiai galima konstatuoti, kad išliekame tarp planetos stipriausiųjų. Užsibrėžti tikslai pasiekti – rinktinės lyderiai baigė varžybas olimpinių kelialapių zonoje. Tai teikia optimizmo ir patvirtina, kad judame teisinga kryptimi.
– Pernai maloniai nustebino šalies jaunieji kanojininkai. Europos jaunių čempionate prizinę vietą iškovojusi Julija Jevtušenkaitė įėjo į istoriją kaip pirmoji lietuvė, pelniusi apdovanojimą moterų varžybose. Ar turime perspektyvių jaunuolių, galinčių netrukus sustiprinti pagrindinę rinktinę?
– Nuoseklus ir kryptingas Julijos triūsas atnešė istorinius vaisius Lietuvos irklavimui. Šiaulietės iškovotas bronzinis apdovanojimas liudija, kad baidarių ir kanojų sportas mūsų šalyje vis labiau traukia ir merginas. Būtina paminėti ir brolių Danieliaus bei Dovydo Gaurių sėkmingą pasirodymą. Dviviečių kanojų 500 metrų rungtyje jaunuoliai pasaulio jaunių pirmenybėse finišavo penkti, Europos čempionate – šešti. Būtent šie sportininkai yra realiausi kandidatai artimiausiu metu papildyti pagrindinės rinktinės gretas. Puikiai dirba ir jaunimo keturvietės baidarės įgula, kuriai vadovauja anksčiau olimpinę keturvietę treniravęs Romas Petrukanecas. Ši įgula taip pat pajėgi pasiekti reikšmingų laimėjimų.
– Kokia padėtis šalyje su irklavimo infrastruktūra – ar bazių pakanka?
– Džiugina, kad nemažai mažesnių miestų atnaujina savo irklavimo bazes – regionai tikrai gražiai tvarko sportinę infrastruktūrą. Naujos bazės jau veikia Panevėžyje ir Plungėje, artimiausiu metu tikimės poslinkio ir Šiauliuose, kur projektas buvo sustojęs. Sostinė šioje srityje vis dar atsilieka, todėl didžioji dalis sportininkų treniruojasi Trakuose – tai pagrindinė stovyklų ir treniruočių vieta. Ten pat organizuojami ir nacionaliniai čempionatai bei taurės varžybos.
– Šiemet žiema užsitęsė ilgiau nei įprasta – ar tai turėjo įtakos pasirengimo planams?
Sportininkų pasiruošimas naujajam sezonui startavo dar praėjusių metų gruodžio mėnesį. Komanda vyko į slidinėjimo stovyklas Italijoje, o vėliau treniravosi Turkijoje, Ispanijoje bei Pietų Afrikos Respublikoje. Pasirengimo procesą nuolat tenka organizuoti šilto klimato šalyse, kur net žiemos laikotarpiu įmanoma dirbti ant vandens. Esminių pokyčių šioje srityje neįvyko. Pagrindinis tikslas – užtikrinti sportininkams maksimaliai palankias sąlygas tiek ruoštis sezonui, tiek startuoti visuose būtinuose startuose. Žinoma, tai sudėtinga užduotis, kadangi suaugusiųjų ir jaunimo rinktinėse dalyvauja apie 40 asmenų, o kelionių bei stovyklų kainos visame pasaulyje smarkiai šoktelėjo į viršų.
Nors federacijos biudžetas atrodo solidus, jį būtina planuoti itin kruopščiai. Į 2025-uosius įžengėme praktiškai tuščiomis kišenėmis, nes po Paryžiaus olimpiados visos atsargos buvo išeikvotos. Valstybės finansavimas federacijas pasiekia tik vasarį, kai pasirengimas jau būna įgavęs pagreitį. Šioje situacijoje labai padėjo anksčiau skirta LTOK finansinė injekcija. Nors 2026 metų biudžetą numatome kiek didesnį, varžybų skaičius taip pat išaugo. Rimtu finansiniu išbandymu taps ir pasaulio taurės etapas tolimojoje Kanadoje. Siekiame dalyvauti visuose startuose ir pasirodyti kuo įspūdingiau. Tradiciškai neapsieisime be partnerių paramos – tokių kaip didžiausias planetos irklų gamintojas „Brača-Sport".
Praėjo daugiau nei metai, kai buvo perimtas federacijos prezidento postas, o ilgametis porininkas dvivietėje baidarėje Edvinas Ramanauskas tapo generaliniu sekretoriumi. Nors ir anksčiau buvo įsitraukta į federacijos veiklą, teko pripažinti – naujose pareigose iškilo nemažai iššūkių. Žinoma, niekada nebuvo paprasta derinti daugybę klausimų bei skirtingų požiūrių ir rasti optimalų sprendimą. Prašymų bei pageidavimų sulaukiama tikrai daug, ir norėtųsi juos visus patenkinti – išsiųsti visus į varžybas ar treniruočių stovyklas. Deja, egzistuoja tam tikros taisyklės ir nustatyti kriterijai. Todėl neįmanoma visiems įtikti.
Kai buvo irkluojama ir vilkėta sportinė apranga, viskas atrodė paprasčiau. Einant prezidento pareigas, situacija nebeatrodo tokia lengva. Tačiau mokymasis vyksta kasdien – bendraujama su sportininkais ir treneriais, ieškoma geriausių sprendimų. Tarp siekių – įsigyti pasaulinius standartus atitinkančią finišo sistemą, tačiau šiuo metu visas dėmesys skiriamas sportininkams. Svarbiausia, kad jie gautų kokybišką pasiruošimą ir galėtų vykti į varžybas. Infrastruktūros plėtrai kol kas trūksta finansinių išteklių.
