Ispanijos mokslininkų grupė „Instituto Coordenadas – Governance and Applied Economics” gegužės 13-ąją pristatė išsamų tyrimą, kuriame analizuojamas planuojamos „NBA Europe” lygos galimas poveikis senojo žemyno sporto sistemai, ekonomikai ir profesionaliam krepšiniui. Dokumentas „Sport as a Strategic Asset of the European Union: Lessons from the NBA Europe Case” kelia svarbius klausimus ne vien apie sportinę konkurenciją – jame nagrinėjamos ir ilgalaikės ekonominės bei institucinės pasekmės visam Europos sportui.
Tyrimo autoriai apžvelgia iki šiol viešumoje pasirodžiusią informaciją apie bendrą NBA ir FIBA iniciatyvą, nors dalis pateiktų duomenų jau nebeatitinka naujausių žinių.
Analizėje akcentuojama, kad anksčiau skelbtos detalės – dalyvavimo mokesčiai klubams nuo 500 milijonų iki 1 milijardo eurų, strateginio valdymo perkėlimas už Europos ribų, maždaug 50 procentų veiklos pelno nukreipimas NBA ir jos akcininkams bei pusiau uždaras formatas su garantuotomis vietomis – išprovokavo diskusiją, kuri siekia kur kas toliau nei sporto arena ir tiesiogiai liečia Europos ekonominę bei pramonės politiką.
Tačiau, kaip neseniai paaiškėjo, dabartinis projekto modelis jau patyrė korektūrų. Skelbiama, kad nei NBA, nei jos klubų savininkai pirmaisiais naujosios lygos gyvavimo metais negaus jokių dividendų ar pelno dalies, kadangi numatomas ilgas augimo ir investavimo periodas. Tuo metu dalyvaujantiems klubams būtų garantuojamos stabilios pajamos.
Be to, nors pradiniu etapu NBA ir FIBA kontroliuotų 52 procentus naujos struktūros akcijų, vėliau, lygai plečiantis, kontrolinis akcijų paketas palaipsniui pereitų Europos klubams.
Nepaisant finansinių projekto aspektų pataisymų, tyrimo autoriai išlieka santūrūs vertindami sportinę „NBA Europe” perspektyvą.
Analizėje pažymima, kad NBA pripažino, jog „NBA Europe” būtų formuojama iš žaidėjų, likusių už maždaug 450 krepšininkų, jau rungtyniaujančių NBA, ribų. Tai suponuoja mintį, kad kalbama labiau apie talentų ugdymo platformą, o ne apie galutinę elitinių žaidėjų stotelę.
Ekspertai taip pat atkreipia dėmesį, kad griežtas atlyginimų lubų modelis galėtų dar labiau sustiprinti tokį suvokimą. Tuo tarpu Eurolyga, turinti istoriškai svarbius klubus, ištikimus sirgalius ir stiprius regioninius prekės ženklus, neturėtų pradėti varžybų iš prastesnės pozicijos.
Dokumente įspėjama, kad rizika, jog „NBA Europe” bus pozicionuojama kaip prestižinė lyga, tačiau kartu bus suvokiama kaip antraeilis produktas, tiesiogiai paveiktų jos televizijos teisių vertę ir komercinį potencialą.
Analitikai primena ir ankstesnes panašias iniciatyvas. Jų teigimu, tiek lyga Afrikoje, tiek G lyga ar WNBA pareikalavo ilgo investicinio laikotarpio, o bene artimiausia paralelė – „NFL Europe” – galiausiai buvo likviduota.
Tyrimo autorių nuomone, esminė problema slypi ne pačiame projekto starte.
Pagrindinis klausimas – ne ar iniciatyva gali būti pradėta, o kokios būtų pasekmės jai neišsilaikius, nes tokiu atveju ekonominiai, sportiniai ir instituciniai nuostoliai pirmiausia užgriūtų Europos krepšinį ir platesnę Europos sporto sistemą, – reziumuojama išvadose.
Pastaruoju metu vis garsiau skamba kalbos apie galimą visų suinteresuotų šalių bendradarbiavimo scenarijų. Tokį kelią viešai yra minėjęs NBA komisaras Adamas Silveris, o Chusas Bueno akcentavo dialogo svarbą tarp Europos ir Amerikos krepšinio organizacijų.
Jau praėjusių metų gruodį apie bendradarbiavimą kaip pagrindinį siekį kalbėjo ir FIBA generalinis sekretorius Andreas Zagklis savo metinėje spaudos konferencijoje.
Šiuo metu „NBA Europe” projektas tebėra ankstyvoje fazėje, tačiau jau dabar akivaizdu, kad jo poveikis gali peržengti sporto ribas ir tapti reikšmingu klausimu visai Europos sporto ekosistemai.
