Rugpjūčio 23-29 dienomis Vilniaus „SEB arenoje” įvyks precedento neturintis renginys – pirmasis Lietuvos istorijoje IBTA aklųjų teniso pasaulio čempionatas. Į sostinę suplauks daugiau nei 120 atletų iš maždaug 20 šalių, o tarp dalyvių bus ir šeimininkų teisėmis varžysis Lietuvos rinktinė. Tačiau daugumai lankytojų didžiausią įspūdį paliks ne galutiniai rezultatai, o pati sporto šaka – kaip įmanoma žaisti tenisą nematant kamuoliuko, orientuotis aikštelėje ir pelnyti taškus pasikliaujant vien garsu?
Aklųjų tenisas iš pirmo žvilgsnio atrodo neįtikėtinas, tačiau kruopštus darbas, daugybė treniruočių valandų, puikiai išlavinta klausa ir ryžtas padaro tai realybe. Pasaulio čempionato direktorius Aidas Danilovas paaiškina esminius skirtumus: „Tradicinį teniso kamuoliuką čia pakeičia specialus garsinis kamuoliukas su garso elementais viduje. Būtent pagal skleidžiamą garsą sportininkai nustato kamuoliuko poziciją, judėjimo kryptį, greitį bei atstumą iki jo. Koncentracija ir visiškas susikaupimas į garsą yra svarbiausias dalykas.”
Šiame sporte skiriasi ir žaidimo aikštelė – ji kompaktiškesnė, tinklas žemesnis, o pagrindinės ribos pažymėtos specialiomis iškilusiomis taktilinėmis linijomis. Jas sportininkai pajunta pėdomis arba rakete, kas leidžia orientuotis erdvėje net ir visiškai praradusiems regėjimą.
Svarbus niuansas – kamuoliukui leidžiama atšokti kelis kartus. „B1 ir B2 kategorijose, kur rungtyniauja visiškai nematantys atletai, galimi trys atšokimai. Kitose kategorijose – du arba vienas. Tokia sistema išlaiko žaidimo tempą ir garantuoja vienodas galimybes skirtingo regos likučio sportininkams
