Pasaulio futbolo čempionatas tradiciškai pritraukia milžiniškas auditorijas – vieni stebi rungtynes per televizorius ar išmaniuosius įrenginius, kiti renkasi fanų zonose, o dar kiti keliauja į stadionus asmeniškai pamatyti didžiausią futbolo šventę.
Šiemet vykstančiose pirmenybėse JAV, Meksikos ir Kanados arenose tikimasi sulaukti maždaug 6,5 milijono žiūrovų. Jei pridėtume fanų zonų lankytojus, bendras skaičius galėtų peržengti 10 milijonų ribą.
Visgi tokio masto renginys palieka ne vien sportinį įspūdį – jis turi reikšmingą poveikį ekonomikai, visuomenei ir gamtai. Kuo grandioziškenės pirmenybės, tuo aktualiau tampa klausimas apie jų palikimą priimančioms bendruomenėms ir aplinkai. Ar organizatorių skelbiami tvarumo įsipareigojimai virsta konkrečiais veiksmais?
Lietuvos sporto universiteto mokslo prorektorius, ekonomikos profesorius Edmundas Jasinskas pabrėžia, kad šių metų turnyro pokyčiai sukelia nemažai tvarumo problemų.
„Šis čempionatas istorijoje pirmasis, kuriame varžosi 48 nacionalinės rinktinės vietoj įprastų 32. Rungtynių skaičius išaugo nuo 64 iki 104. Futbolo populiarinimui tai puikus žingsnis, tačiau aplinkosaugos atžvilgiu – rimtas išmėginimas. Ekspertai įspėja, kad padidėjęs mačų kiekis, didesni sirgalių srautai ir ilgesnės kelionės reikšmingai padidina šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį. Daugiau susitikimų – daugiau lėktuvų skrydžių, automobilių kelionių, didesnis viešojo transporto apkrovimas. Šįkart pirmenybės vyksta trijose valstybėse, kurias skiria tūkstančiai kilometrų
