Sostinės „Rytas" išsiskyrė su vyriausiuoju treneriu Giedriumi Žibėnu, tad klubas pradėjo ieškoti naujo specialisto, kuris vestų ekipą į priekį.
Natūralu, kad pirmiausia dėmesys krypsta į dabartinio štabo narius – Nedą Pacevičių ir Vesą Vertio.
Suomio kandidatūra atrodo mažiausiai reali. Nors jis puikiai išmano krepšinio subtilybes, tačiau jam trūksta lyderystės savybių, reikalingų vesti kolektyvą. Be to, vyriausiojo trenerio pareigose jis dirbo tik Helsinkio „Seagulls" gretose, todėl „Rytui" tai nebūtų optimalus sprendimas.
N.Pacevičius jau yra vadovavęs komandoms – tiek Utenoje, tiek sostinės „Wolves" klube. Tačiau 31-erių metų specialistas neturi pakankamai patirties, mat niekada nėra išdirbęs pilno sezono su viena komanda. Jo stiprybė buvo gebėjimas įsijungti kritinėse situacijose ir stabilizuoti padėtį. Jeigu jis būtų turėjęs bent vieną pilną sezoną kaip pagrindinis strategas, kandidatūra būtų solidesnė. Nors jis sėmėsi patirties iš įvairių trenerių, dabartinė „Ryto" situacija nereikalauja rizikuoti. Tai ne ta padėtis, kai klubą slegia skolos ir reikia skubiai keisti Donaldą Kairį sezono įkarštyje, kaip nutiko G.Žibėnui perimant komandą. Pats G.Žibėnas prieš tai jau buvo vadovavęs Marijampolės ir Šakių ekipoms. N.Pacevičius gali prisijungti prie G.Žibėno štabo užsienyje arba rinktis savarankišką kelią – „Tauragė" aktyviai domisi jo paslaugomis. Jaunam specialistui ateitis dar tik prasideda.
Rinkoje taip pat yra gerai pažįstamas vardas – Dainius Adomaitis. 2020 metais, prasidėjus koronaviruso pandemijai, jis paliko sostinės klubą. Tuomet D.Adomaičiui buvo pateiktas formalus pasiūlymas, aiškiai rodantis, kad organizacija nenori jo išlaikyti. Tuometinis direktorius Rolandas Jarutis teigė, jog specialistas tiesiog per brangus „Rytui". Vėliau D.Adomaitis dalyvavo nacionalinio transliuotojo laidoje, kur į eterį netyčia pateko aštrūs žodžiai R.Jaručio adresu. Nors tas fragmentas greitai buvo pašalintas, akivaizdu, kad tarp jų liko nesutarimų. Šiandien R.Jaručio klube nebėra, pasikeitė tiek sporto direktorius, tiek administracijos vadovas. Liko tik savininkas Darius Gudelis. D.Adomaičiui tai galėtų būti puiki proga sugrįžti į „Rytą", kurio sirgalių gretų daugėja, finansinės galimybės auga, o pati organizacija tapo stabili. Pačiam specialistui po Japonijos etapo būtų tinkamas metas grįžti į Europos krepšinio areną ir turėti realius įrankius siekti rezultatų, o ne vien dalyvauti.
Kazys Maksvytis taip pat figūruoja tarp potencialių „Ryto" kandidatų, tačiau šiuo metu jį su Stambulo „Fenerbahče" sieja galiojanti sutartis. Visgi specialistas turi galimybę palikti klubą, jeigu gautų vyriausiojo trenerio poziciją kitur. Ar Vilniaus ekipa galėtų tapti jo naujuoju darbdaviu? Maksvyčio praeitis Kauno „Žalgiryje" galėtų kelti tam tikrų klausimų, tačiau perėjimas nebūtų tiesioginis, todėl tai neturėtų tapti kliūtimi. Turima informacija rodo, kad praėjusį sezoną Maksvytis galėjo prisijungti prie „Wolves" projekto, tačiau Gediminas Žiemelis nutraukė šią iniciatyvą. Mažai tikėtina, kad specialistas atsisakytų darbo „Ryte" vien dėl ankstesnio darbo „Žalgiryje". Įgijęs vertingos patirties Eurolygoje ir padirbėjęs po Šarūno Jasikevičiaus vadovavimu, Maksvytis galėtų būti netgi pranašesnis pasirinkimas už Dainių Adomaitį. Vilniaus klubui turėti strategą su Eurolygos patirtimi būtų racionalus ir perspektyvus sprendimas, belieka tik išsiaiškinti, ar pats Maksvytis būtų suinteresuotas priimti šį iššūkį.
Kitas intriguojantis kandidatas – Mantas Šernius. Šiuo metu Kauno „Žalgirio" trenerių štabe besidarbuojantis specialistas praėjusį sezoną buvo rimtai svarstomas kaip Giedriaus Žibėno pamainytojas, tačiau tuomet jis pasiliko sostinėje. Šernius Jonavoje demonstravo šiuolaikišką krepšinio filosofiją, o dabar, pasisėmęs žinių aukščiausiame Europos lygyje, dar labiau ištobulino savo įgūdžius. Pačiam treneriui tai reikštų reikšmingą karjeros šuolį – nuo LKL viduriniosios grandies komandų prie ambicingo klubo, kovojančio dėl čempiono titulo. Perėjimas iš „Žalgirio" į „Rytą" nesukeltų didelio skandalo, kadangi Kaune jis ėjo asistento pareigas. Tikėtina, kad ir Tomas Masiulis puikiai suprastų kolegos sprendimą, nes pats analogiškai paliko „Fenerbahče", siekdamas pradėti savarankišką vyriausiojo trenerio karjerą stipliame klube. Vilniečiams tikrai vertėtų rimtai apsvarstyti Šerniaus kandidatūrą.
Darius Songaila būtų puikus pasirinkimas, tačiau jis neseniai pratęsė įsipareigojimus „Šiauliams". Nepaisant to, solidesnis pasiūlymas iš didesnio klubo ir galbūt sutartyje numatyta išpirkos sąlyga galėtų privilioti šį perspektyvų trenerį į Vilnių. Songaila per pastaruosius metus įgijo daug vertingų pamokų ir, nors dar tik žengia pirmuosius žingsnius strategų kelyje, jau įrodė savo taktinį išmanymą bei gebėjimą užmegzti tvirtą ryšį su auklėtiniais. Jo propaguojamas krepšinio stilius pasižymi modernumu ir patrauklumu. Šio varianto atmesti neverta, nes pratęsta sutartis nebūtinai garantuoja, kad specialistas liks dabartinėje vietoje, jeigu sulauks kvietimo į aukštesnės klasės organizaciją. Songailai dar reikia nemažai tobulėti, o startas tarptautiniame turnyre su nepalyginamai didesniu spaudimu nei Šiauliuose taptų visiškai nauju išbandymu. Vis dėlto, jeigu klubas patikėtų ilgalaikiu projektu ir pasiūlytų trejų metų kontraktą, marijampoliečio vietoje tokiam žingsniui pritarčiau.
Verta paminėti ir Rimą Kurtinaitį – dar vieną specialistą, šiuo metu likusį be komandos po išėjimo iš Baku „Sabah" ekipos. Tiesa, šis variantas atrodo mažai tikėtinas, nes strategas jau kelis kartus sėdėjo sostinės klubo suole, paskutinį kartą – 2018-aisiais. Vilniečiai tradiciškai nesudaro kliūčių nacionalinei rinktinei, tad treneris galėtų išlaikyti ir šias pareigas, ko kategoriškai nepritarė Azerbaidžano ekipa. Vis dėlto R.Kurtinaitis būtų svarstomas tik tuo atveju, jei nepavyktų susitarti su pirmaisiais keturiais kandidatais. Tikėtina, kad šio specialisto aukso amžius jau praeityje, o rimtu pretendentu jis galėtų tapti nebent prireikus keisti trenerį sezono įkarštyje, kai būtina įvesti tvarką ir griežtesnę discipliną. Panaši situacija susiklostė Miuncheno „Bayern" gretose, kai Svetislavą Pešičių teko pasitelkti vietoj Gordono Herberto.
Klubo auklėtinis Steponas Babrauskas šiuo metu darbuojasi „Jonavos Hipocredit" ekipoje, tačiau žingsnis į „Rytą" jam dar per ankstyvas. Galbūt ateityje ši galimybė atsivers, bet kol kas jis turi galiojantį kontraktą ir bus itin įdomu stebėti, kaip Stepas dirbs visą sezoną su paties pasirinktais krepšininkais.
Užkulisiuose sklandė kalbos, kad prieš kelerius metus „Rytas" žvalgėsi į Nenadą Čanaką. Serbų strategas pratęsė sutartį su Panevėžio „Lietkabeliu", tačiau nesulaukus vietos Europos taurėje situacija galėtų kardinaliai pasikeisti ir specialistas turėtų galimybę išvykti. Pats N.Čanakas yra užsiminęs, kad Lietuvoje jam liko neužbaigtas reikalas – iškovoti LKL auksą, mat sidabro ir bronzos kolekcijoje jau turi. Su „Rytu" tokios svajonės įgyvendinimo tikimybė būtų kur kas didesnė nei su „Lietkabeliu", tačiau šią kandidatūrą vertėtų laikyti itin mažai realia.
Oliveris Kostičius taip pat buvo patekęs į „Ryto" akiratį. Tiesa, apie jį buvo tik renkama informacija ir jis nebuvo laikomas prioritetu. Po sėkmingo etapo Utenoje O.Kostičius nesugebėjo pakartoti gerų rezultatų, o šį sezoną Manisos klube patyrė visišką fiasko ir buvo atleistas. Žinoma, kad O.Kostičius galėjo sugrįžti į Uteną, kai pasitraukė Kęstutis Kemzūra, tačiau pareikalavo itin didelio atlyginimo bei papildomų premijų už kiekvieną laimėtą mačą – krepšinio pasaulyje praktiškai negirdėta praktika, kuri iškart atbaidė „Juventus" vadovybę. Serbų specialistas Utenoje dirbo solidžiai – komanda demonstravo aiškų žaidimo braižą ir discipliną, tačiau į LKL pusfinalį vis tiek nepateko dėl vieno Gabrieliaus Maldūno atkovoto kamuolio.
Francesco Tabellini – dar vienas įdomus vardas užsienio trenerių sąraše. Šis italų specialistas su Nimburko ERA klubu 2024–2025 metų sezone pasiekė ketvirtfinalį ir demonstravo pačią sparčiausią krepšinio versiją Senajame žemyne – net greitesnę nei tuo laikotarpiu rodė Paryžiaus komanda.
Čekijos šaltiniai anksčiau skelbė, jog vilniečiai domėjosi šiuo strategu dar praėjusį sezoną. 2025 metų vasarą 42-ejų treneris persikėlė į Prancūzijos sostinę, tačiau ten ilgai neišsilaikė – kovo pabaigoje sutartis buvo nutraukta.
Modenoje gimusio specialisto propaguojamas žaidimo stilius išsiskiria savitumu, nors žiūrovams teikia nemažai malonumo. „Paris" vadovas Davidas Kahnas netgi pranašavo, kad italas taps geriausiu Eurolygos sezono treneriu. Nors iki šio apdovanojimo jis nepriartėjo, Europos taurės ar Čempionų lygos komandos turėtų rimtai apsvarstyti jo kandidatūrą.
Sostinės klubo filosofijai puikiai derėtų būtent toks vadovas, gebantis išspausti maksimumą iš kuklesnio biudžeto kolektyvų ir rasti alternatyvius kelius į priekį, kai tradiciniai metodai nepasiekiami.
„Ilgoji pertrauka": Grigonio grįžimas į Kauno klubą, Valančiūno ateities sprendimai, Jomanto darbo vertinimas, LKL geriausio trenerio intriga, Žibėno retorika su Trinchieri atspalviu bei Kauno ekipos ir Šaro kandūs komentarai sostinės komandos adresu
