Septynetas daugelyje pasaulio kultūrų laikomas ypatingu skaičiumi, simbolizuojančiu laimę ir fortūną. Sporto pasaulyje ši tradicija taip pat gyvuoja.
Daugybė atletų savo karjeros metu trokšta rungtyniauti su septintuoju numeriu ant nugaros, o nemažai krepšininkų šis skaičius iš tiesų lydėjo pergalių keliu. Tarp jų – ir mūsų tautiečiai.
Pateikiame septyneto ryškiausių Eurolygos istorijos krepšininkų, kurie savo karjeroje puikavosi su septintu numeriu, apžvalgą.
Vassilis Spanoulis
Absoliuti Eurolygos ikona, etalonas ir bene tobuliausia septinto numerio įkūnijimo istorija.
Graikų maestro per karjerą keitė įvairius numerius, tačiau būtent septintasis tapo jo vizitine kortele – tiek triumfuojant su Pirėjo „Olympiacos" ekipa, tiek ginant šalies garbę nacionalinėje rinktinėje.
V.Spanoulio santykiai su Graikijos sirgaliais yra prieštaringi – jis priklauso tai žaidėjų kategorijai, kuri paliko Atėnų „Panathinaikos" ir persikėlė pas amžinus konkurentus iš Pirėjo. Vis dėlto „Olympiacos" gretose jis paliko neišdildomą pėdsaką.
Produktyviausius karjeros metus graikas, vėliau pasukęs trenerystės link, praleido OLY gretose – nuo 2010 iki 2021 metų. Čia jis ir pakabino sportbačius bei užbaigė penkiolikos sezonų Eurolygos odisėją.
V.Spanoulio trofėjų vitrina Eurolygoje žiba septyniais blizgučiais: trys čempionų žiedai, vienas reguliaraus sezono MVP titulas ir trys finalų ketverto MVP apdovanojimai. Pridėkime dar septynis Graikijos čempionato aukso medalius. Ypač derlingi jam buvo 2013-ieji.
Tą sezoną jo statistikos eilutė Eurolygoje rodė 14,7 taško, 2,2 atkovoto kamuolio, 5,5 rezultatyvaus perdavimo ir 15,1 naudingumo balo vidurkius.
Nenuostabu, kad V.Spanoulio triumfai įkvėpė jaunesnės kartos žaidėjus rinktis tą patį numerį.
Beje, „Olympiacos" ateities kartoms šis numeris jau nebepasiekiamas – 2023 metais klubas iškilmingai iškėlė V.Spanoulio marškinėlius po arenos skliautais, taip amžinai įamžindamas jo nuopelnus.
Luka Dončičius
Būtent V.Spanoulis tapo įkvėpimo šaltiniu talentingajam slovėnui pasirenkant septintą numerį.
„Nuo vaikystės Vassilis buvo mano herojus, sekiau kiekvieną jo žingsnį ir nuoširdžiai liūdėjau jam baigiant karjerą. Todėl ir pasirinkau septintą numerį", – yra prisipažinęs slovėnas.
Dvidešimt septynerių L.Dončičius neginčijamai yra vienas ryškiausių pastarojo dešimtmečio talentų ne tik gimtojoje Slovėnijoje, bet ir visame Senajame žemyne bei už jo ribų. Jo potencialą anksti įžvelgė Madrido „Real" skautai – su Ispanijos milžinais slovėnas penkerių metų sutartį pasirašė dar 2012-aisiais, teturėdamas vos trylika.
Į pagrindinę komandą L.Dončičius įžengė praėjus trejiems metams ir tapo jauniausiu debiutantu „Real" istorijoje – tuo metu jam sukako vos šešiolika.
Nors L.Dončičiaus Eurolygos etapas nebuvo ilgas ir 2018-aisiais jis iškeliavo į Nacionalinę krepšinio asociaciją (NBA), tie metai gynėjui buvo fenomenalūs ir amžiams įrašyti į turnyrų analus.
Prieš persikeldamas už Atlanto, slovėnas atvedė madridistus prie Eurolygos trofėjaus ir pelnė tiek reguliaraus sezono, tiek finalo ketverto MVP titulus. Atrodo, septintas numeris tikrai padėjo L.Dončičiui eiti V.Spanoulio pramintu taku. Tais pačiais 2018-aisiais jis dar suspėjo pasiimti „Kylančios žvaigždės" apdovanojimą. O kur dar Ispanijos čempionatų trofėjai.
2017–2018 metų sezone slovėnų talentas demonstravo neįtikėtiną dominavimą Eurolygoje. Karališkojo klubo septynetą vilkintis žaidėjas pelnė vidutiniškai 16 taškų, sugriebė 4,8 kamuolio, atliko 4,3 rezultatyvaus perdavimo ir rinko 21,5 naudingumo balo vos per 26 aikštelėje praleistas minutes. Būtent jis buvo vienas pagrindinių komandos variklių ir finalo mūšyje prieš Stambulo „Fenerbahče".
Perėjęs į NBA, L.Dončičius nebeturėjo galimybės tęsti sėkmingojo septyneto tradicijos, tačiau drastiškų pokyčių neįvyko – šiandien jis rungtyniauja su 77 numeriu ant marškinėlių.
Facundo Campazzo
Tuo tarpu Madrido ekipoje iškilo naujas lyderis, perimantis garbingą septintojo numerio estafetę ir tapęs viena ryškiausių žvaigždžių klubo metraščiuose.
Kalbame apie argentinietį Facundo Campazzo.
Pietų amerikiečio kelionė į Ispanijos sostinę prasidėjo dar 2014-aisiais, kai jis iškart pasirinko mėgstamą septynetą. Lukos dominavimo laikotarpiu teko laikinai persirengti kitu numeriu, tačiau slovėnui iškeliavus argentinietis nedvejodamas atsiėmė savo tradicinį skaičių.
Septynetas tapo jo asmeniniu ženklu tiek klube, tiek nacionalinėje rinktinėje.
Laikotarpiu nuo 2017 iki 2020 metų jis buvo neatsiejama „Real" sėkmės dalis, o čempionų žiedai užmovti 2015 ir 2018 metais. Septyneto magija lydėjo toliau: vėliau argentinietis bandė laimę NBA, kur praleido porą sezonų, o 2022-ųjų pabaigoje sugrįžo į Senąjį žemyną.
Tiesa, pirmoji stotelė buvo Belgradas, ir tai F.Campazzo turbūt iki šiol graužia širdį – 2023 metų „Real" triumfą Kaune jam teko stebėti tik iš tribūnų. Vis dėlto vasarą paklydęs sūnus grįžo į gimtuosius namus, vėl perėmė komandos vairą ir Eurolygoje fiksavo solidžius rodiklius: 11,5 taško, 2,9 atkovoto kamuolio, 6,5 perdavimo bei 16,7 naudingumo balo.
Finalinis susitikimas su Atėnų „Panathinaikos" baigėsi skaudžiu nusivylimu ir prarastu Eurolygos titulu, tačiau Ispanijos pirmenybėse bei taurės turnyre argentinietis buvo esminė grandis, atnešusi komandai trofėjus.
Einamajame sezone kompaktiško argentiniečio įsibėgėjimas užtruko, tačiau septintasis „Real" numeris vis dar įrodo gebantis vesti komandą pergalių link.
Nikola Vujčičius
47 metų Kroatijos krepšinio didvyris, kurio jaunesnioji sirgalių karta gali ir nebeprisiminti.
Svarbi detalė – N.Vujčičius priklauso išrinktųjų devynetui, oficialiai pripažintam Eurolygos legendomis, beje, greta jau minėtos kitos septyneto ikonos V.Spanoulio.
Dešimtmetį Eurolygoje jis atstovavo Vilerbano ASVEL, Tel Avivo „Maccabi", „Olympiacos" ir Stambulo „Anadolu Efes" klubams. Tokia buvo kroato karjeros trajektorija, kurią visą laiką lydėjo septynetukas ant nugaros.
Ilgiausią savo profesionalaus kelio atkarpą – septynerius metus – jis atidavė „Maccabi" (2001–2008) ir būtent čia pasiekė didžiausių aukštumų. Dvigubas Eurolygos triumfas (2004, 2005), petys petin su Šarūnu Jasikevičiumi, penki Izraelio čempionatų titulai, keturi taurės trofėjai.
„Turėjau didžiulę laimę rungtyniauti kartu su Šaru", – yra sakęs tuometinis „Maccabi" septintasis numeris.
Visą šį periodą kroatas buvo vienas svarbiausių komandos ramsčių, o jo Eurolygos karjeros statistika įspūdinga – 12,7 taško, 5,4 atkovoto kamuolio ir 15,9 naudingumo balo. Šlovingiausiuose sezonu efektyvumas viršydavo 20 balų ribą.
Nikolas Vujčičius moderniojoje Eurolygoje įrašė savo vardą į istorijos puslapius kaip pirmasis krepšininkas, pasiekęs trigubą dublį. Šį pasiekimą jis pakartojo dar kartą, o tokio rezultato nepavyko pasiekti niekam kitam po jo.
Legendinis septintasis numeris „Maccabi" klube ir toliau lieka artimas Tel Avivo organizacijai. Nors aktyvią žaidėjo karjerą jis užbaigė daugiau nei prieš dešimt metų, iki šiol išlieka klubo vadovaujančioje grandyje.
**Tornike Shengelia**
Gruzinų puolėjas T.Shengelia per savo ilgametę karjerą yra keitęs ne vieną marškinėlių numerį – Eurolygoje jis rungtyniauja jau tryliktąjį sezoną.
Nepaisant to, labiausiai įsimintinas jo karjeros laikotarpis prabėgo Vitorijos klube. Į Baskiją 2014 metais atvykęs gruzinas pasipuošė septintuoju numeriu ir netrukus išaugo į vieną stipriausių ketvirtos pozicijos žaidėjų visoje lygoje.
Būtent šis numeris lydėjo jį sėkmės metais Vitorijoje, kur jis dominavo iki 2020-ųjų. Tuomet persikėlė į Maskvos CSKA, prieš tai padovanojęs baskų komandai seniai trokštamą Ispanijos čempionato trofėjų.
Šiuo metu puolėjui sukako 34-eri ir jo profesionali karjera artėja prie finišo tiesiosios. Vis dėlto net ir kituose Eurolygos klubuose jis demonstravo aukštą meistriškumo lygį. Jo karjeros statistika rodo 12,4 taško, 4,8 atkovoto kamuolio bei 14,5 naudingumo balo vidurkius.
Nors septintasis numeris T.Shengelios marškinėlius puošė tik keletą sezonų, jis neabejotinai užsitarnavo vietą tarp geriausių šio numerio atstovų Eurolygoje. Savo geriausiu metu jis buvo tikras svajonių objektas daugeliui Europos klubų.
Būtina paminėti ir jo atsidavimą nacionalinei rinktinei – nepriklausomai nuo aplinkybių, kartvelas visada atsiliepė į kvietimą ginti Gruzijos garbę ir tapo tikru patriotizmo pavyzdžiu.
**Arvydas Macijauskas**
Pabaigai – dar du mūsų tautiečiai.
Iš vienos pusės, A.Macijausko profesionali karjera buvo pernelyg trumpa, tačiau iš kitos – ji spindėjo taip ryškiai, kad šis snaiperis tikrai nusipelno būti paminėtas.
Savo kelią aikštėse klaipėdietis baigė būdamas vos 28-erių – tuo metu, kai dauguma šiuolaikinių krepšininkų tik pasiekia arba artėja prie savo karjeros viršūnės.
Vilniaus „Ryto" gretose dominavęs A.Macijauskas 2003 metais užsidirbo kvietimą į Vitoriją.
Septintasis numeris jam sekėsi tiek sostinės klube, tiek vėliau Baskijoje. Stulbinantis debiutinis sezonas Eurolygoje buvo pažymėtas 19,4 taško vidurkiu. Kitą sezoną jis žaidė beveik taip pat įspūdingai ir nužygiavo iki pat Eurolygos finalo, tačiau ten kelią užkirto N.Vujčičiaus ir Š.Jasikevičiaus duetas, jau minėtas anksčiau.
Būtent Vitorijoje A.Macijauskas sukūrė įsimintiniausią savo karjeros pasirodymą – pelnė 40 taškų ir surinko 50 naudingumo balų prieš Vilerbano ASVEL ekipą.
Toks dominavimas Europoje septintajam „Tau Ceramica" numeriui atvėrė duris į NBA, tačiau po nesėkmingų metų už Atlanto Macas sugrįžo ir vėl apsivilko septintąjį numerį – šįkart Pirėjo „Olympiakos" klube. Deja, čia pasakiška istorija pradėjo byrėti. Traumos nuolat trukdė lietuviui, ir nors 2007–2008 metų Eurolygos reguliariajame sezone jis vėl žibėjo kaip kadaise, tai tęsėsi neilgai.
Dar viena trauma, konfliktai su „Olympiakos" ir A.Macijauskas liko viena didžiausių Eurolygos istorijos mįslių – kaip būtų susiklostęs šio septintojo numerio likimas, jei ne lemtingos sveikatos bėdos.
**Saulius Štombergas**
S.Štombergas džiaugėsi ilga ir vaisinga aštuoniolikos metų karjera Senojo žemyno krepšinyje, papildyta sezonu Šanchajuje.
Būdamas vienintelis Kauno „Žalgirio" atstovas šiame sąraše ir legendinės 1999 metų čempionų sudėties narys, jis neabejotinai nusipelnė vietos tarp šio septyneto žaidėjų.
Kauno rajono „Atletėje" įspūdingai pasirodęs puolėjas 1997 metais pirmą kartą prisijungė prie „Žalgirio" ir iš karto įsitvirtino kaip esminis komandos grandis. Septintuoju numeriu vilkintis krepšininkas jau pirmajame finale privertė nusivilti savo buvusius bendraklubius, o praėjus metams tapo nepamirštamos Kauno epopėjos dalimi, kai Miunchene triumfuodamas iškėlė Eurolygos trofėjų.
Toliau jo kelias vedė į Bolonijos „Kinder", vėliau – „Tau Ceramica" gretas. Būtent su ispanų klubu S. Štombergas pasiekė Eurolygos finalo kovą, o čia sužaidė ir ryškiausią savo Eurolygos karjeros susitikimą – prieš Atėnų AEK pelnė net 39 taškus ir surinko įspūdingus 43 naudingumo balus.
Marškinėlius su septintuoju numeriu lietuvis vėliau vilkėjo Stambulo „Anadolu Efes" ekipoje, paskui sugrįžo į gimtąjį „Žalgirį", o Eurolygos karjerą baigė „Ulker" gretose.
Per visą karjerą septintuoju numeriu žaidęs S. Štombergas vienintelį Eurolygos čempiono titulą taip ir iškovojo tik su žalgiriečiais. Vis dėlto dar įspūdingiau atrodė jo pasirodymai nacionalinėje rinktinėje – du olimpiniai bronzos medaliai, Europos čempionato auksas ir sidabras.
„Ilgoji pertrauka": Biručio perspektyvos, aplinkybės, nulėmusios Eglinsko atleidimą, ar Šaras išpirks stipriausius lietuvius, „Ryto" finansinio biudžeto didinimo galimybės ir tikrovė, paranojos apraiškos krepšinyje, žaidėjų atsakomybės sąlygos kontraktuose, „šlovės medžiotojai" arenų tribūnose, Masiulis – LKL metų treneris, ir koks netikėtas veiksnys labiausiai lemia krepšininkų sprendimus
