2026-ųjų sausį, įveikęs beveik pusę mėnesio trukusį maratoną Saudo Arabijos smėlynuose, Rokas Baciuška užkopė ant aukščiausio Dakaro ralio podiumo. Daugelis šį triumfą vertina kaip greičio bei fizinio pajėgumo demonstraciją, tačiau pats čempionas mato gilesnę prasmę – tai disciplinos ir kantrybės vaisius. „Dakaras parodo tikrąjį tavo veidą", – ramiai konstatuoja sportininkas. Pasak jo, bet kuri pergalė nėra vien akimirka kertant finišą – tai ilgalaikio darbo, priimtų sprendimų, įveiktų abejonių ir ištikimų bendražygių suma.
Neseniai 26-erių lenktynininkas grįžo iš Portugalijos, kur kovo 17–22 dienomis dalyvavo „bp Ultimate Rally-Raid Portugal" varžybose. Ten jis parodė stabilų tempą ir nuolat laikėsi tarp greičiausių ekipažų. Grįžęs į tėvynę, Rokas ilsėtis neskuba ir šelmiškai primena, kad kelias, apie kurį vis dažniau kalba viešumoje, yra gyvenimo kelias. Su naujuoju partneriu – viena stambiausių Baltijos regiono medienos ir popieriaus pramonės grupių „Grigeo Group" – sportininkas įgyvendina įkvepiančias iniciatyvas. Kovą jis lankėsi VIKO Technikos fakulteto karjeros renginyje, o balandžio 16-ąją dalyvaus „Vilnius TECH" karjeros dienoje „Gravity".
Bendraujant su jaunuomene, Rokas nesunkiai atpažįsta save jų kailyje. Jis atvirai pripažįsta puikiai suprantantis jaunų žmonių vidines būsenas, nes pats dar visai neseniai jas išgyveno. Dažniausiai pastebima problema – baimė padaryti klaidą ir troškimas kuo greičiau surasti „vienintelį teisingą" sprendimą.
„Visi nori iškart pataikyti į dešimtuką, bet iš tiesų kelias susideda iš bandymų ir klaidų", – dalijasi patirtimi sportininkas.
Pasak Roko, būtent šios pamokos tampa didžiausiu turtu. Net sprendimai, tuo metu atrodę neteisingi, vėliau neretai pasirodo buvę būtini. „Kartais būtent tas „neteisingas" kelias nuveda ten, kur ir reikia. Įgyji kitokios patirties, kuri padeda išsiskirti, kol galiausiai atrandi savo kryptį", – tęsia jis.
Lenktynininkas pripažįsta, kad šiuolaikiniam jaunimui apsispręsti galbūt net sudėtingiau nei ankstesnėms kartoms – vien dėl milžiniško pasirinkimų skaičiaus.
Prisimindamas save aštuoniolikmetį, Rokas į tuometinius rūpesčius dabar žvelgia su šypsena. „Pirmiausia būčiau galvojęs, ar išlaikysiu vairavimo egzaminą, o visa kita – paskui", – juokiasi jis, bet netrukus rimtėja ir priduria, kad tame amžiuje kyla ir gilesnių baimių – ar pasirinksi tinkamą kryptį, ar nepraras brangaus laiko.
Todėl svarbiausia, jo įsitikinimu, ne tobulai suplanuoti ateitį, o rinktis tai, kas teikia vidinį pasitenkinimą. „Linkiu visiems rinktis tai, kas patinka. Kiekvienoje srityje galima gerai uždirbti, bet tam reikia tapti profesionalu. O profesionalu tampama tik mylint savo darbą", – akcentuoja čempionas.
Roko kelias į autosportą prasidėjo gerokai anksčiau, nei atsirado pirmieji reikšmingi pasiekimai ar aiškiai suformuluoti siekiai. Dar vaikystėje, vos atsisėdęs į kartingą, jis pajuto, kad tai ne trumpalaikis pomėgis, o kryptis, kuri taps gyvenimo dalimi.
„Labai anksti. Sakyčiau, ankstyvoje paauglystėje. Nuo devynerių pradėjau sportuoti ir važinėti kartingais, o po kelių metų į klausimą, kuo norėčiau būti, atsakydavau – lenktynininku", – prisimena sportininkas.
Tuomet tai buvo labiau jausmas nei racionalus sprendimas – natūralus potraukis greičiui, konkurencijai ir pačiam procesui. „Žinoma, tada dar nesuvoki, kur tai nuves, bet pojūtis buvo labai aiškus", – sako Rokas. Laikui bėgant šis jausmas tik stiprėjo, kol galiausiai virto tikėjimu, kad svajonė gali tapti realybe.
Milžinišką reikšmę šiame kelyje turėjo šeima. Tėvai ne tik pastebėjo sūnaus energiją, bet ir ieškojo būdų ją nukreipti tinkama linkme. „Buvau labai aktyvus vaikas, išmėginau daugybę sporto šakų, kol vieną dieną pabandėme kartingus – ir man tiko, patiko", – pasakoja jis.
Būtent tada viskas pradėjo dėliotis į vietą. Tačiau autosporte vien asmeninio užsidegimo nepakanka – būtina aplinka, kuri tikėtų. „Didžiausią įtaką turėjo šeima, ypač tėtis. Mama ir tėtis buvo tie žmonės, kurie palaikė, investavo, negailėjo nei laiko, nei lėšų. Jie buvo ir tebėra šalia viso proceso", – pabrėžia Rokas.
Šiandien jis į tai žvelgia su didžiuliu dėkingumu, suprasdamas, kad be šio palaikymo kelias būtų susiklostęs visiškai kitaip. „Amžinai būsiu dėkingas už tas galimybes", – sako sportininkas.
Paklaustas, ar jo pasirinkimas buvo labiau racionalus, ar vedamas nuojautos, Rokas trumpam susimąsto – tokiame amžiuje tai sunku atskirti.
„Tame amžiuje turbūt nei viena, nei kita. Viskas priklauso nuo tėvų. Išbandžius patiko, ir sudėjome ten visą energiją", – paprastai reziumuoja jis. Tačiau svarbiausia, anot Roko, ne vien finansinė parama, o bendras požiūris į procesą. Su naujaisiais partneriais „Grigeo Group" jis įžvelgia aiškią paralelę tarp sporto ir modernios gamybos: abiejose srityse lemiamą reikšmę turi nuoseklumas, tikslumas ir komandinis darbas.
Galiausiai tiek trasoje, tiek gyvenime viskas susiveda į tuos pačius principus – sistemingą darbą, gebėjimą priimti sprendimus ir žmones, kurie eina šalia.
„Dakaras – tik viena kelio atkarpa. Ne mažiau svarbus yra gyvenimo kelias, o jame svarbiausia, kas keliauja kartu su tavimi", – užbaigia Rokas.",
"excerpt": "Dakaro čempionas Rokas Baciuška dalijasi mintimis apie pergalių kainą, jaunimo baimes ir šeimos palaikymo svarbą. Pasak sportininko, tikrosios pergalės gimsta ne finišo linijoje, o kasdienybėje – iš disciplinos, kantrybės ir artimųjų tikėjimo.
