Eurolygos reguliarusis sezonas oficialiai užbaigtas. Jis buvo kupinas įtampos, spalvų ir tradiciškai aukšto konkurencingumo lygio.
Geriausiai pasirodę žaidėjai jau paskelbti oficialiuose Eurolygos simboliniuose penketuose bei kituose nominacijose, tačiau egzistuoja ir tokios kategorijos, kurioms oficialių įvertinimų nėra numatyta.
Todėl nuspręsta įteikti alternatyvius Eurolygos reguliariojo sezono apdovanojimus – pradedant didžiausiomis staigmenomis ir baigiant nusivylimais bei rytojaus žvaigždėmis.
Kviečiame skaitytojus komentaruose pasidalinti savo nuomone apie alternatyvias kategorijas.
**Didžiausia sezono staigmena tarp komandų – „Valencia"**
Žinoma, Kauno „Žalgiris" demonstruoja fantastišką sezoną, tačiau net ir už šios pasakos slypi dar viena, beveik neįtikėtina istorija.
Čia nėra ko ilgai aiškinti – Pedro Martinezas ir jo „Valencia" prieš sezoną tik patiems didžiausiems optimistams atrodė kaip potencialūs atkrintamųjų dalyviai, o galiausiai klubui pritrūko vos vienos pergalės iki reguliariojo sezono nugalėtojo titulo.
Jeano Montero debiutas buvo tiesiog stulbinantis, o visos komandos žaidimas – hipnotizuojantis. Rytų Ispanijos miestas laikomas vienu maloniausių gyvenimui Europoje, ir būtent taip atrodo šių metų „Valencia" krepšinis – žaidėjai tiesiog spinduliuoja laime ant parketo.
Neaišku, kuo baigsis sezonas, bet neutralių sirgalių simpatijos turėtų būti būtent „Valencia" pusėje – tai krepšinis, kuris dovanoja džiaugsmą tiek jį žaidžiantiems, tiek stebintiems.
Verta paminėjimo: „Žalgiris"
**Didžiausias sezono nusivylimas – „Anadolu Efes"**
Stambulo klubas investavo solidžią sumą, siekdamas sustiprinti praėjusį sezoną užsitarnautą tvirtą poziciją, tačiau galiausiai aplenkė tik vienintelę Vilerbano ASVEL. Tiesiog neįtikėtina.
Taip, Shane'o Larkino ir Vincento Poirier ilgalaikiai sveikatos nesklandumai pakeitė bendrą situaciją, tačiau net ir su jais ekipa dažniausiai atrodė apgailėtinai.
Pagrindinė klubo problema buvo Igorio Kokoškovo paskyrimas į vyriausiojo trenerio postą, o vėliau atvykęs Pablo Laso jau buvo bejėgis ką nors pakeisti kolektyve, kuris taip ir nesugebėjo tapti stabiliai laiminčiu.
Sh. Larkinas, V. Poirier, Jordanas Loydas, Nickas Weileris-Babbas, Isaia Cordinier… Tai tikras žvaigždžių rinkinys, ir toks nesugebėjimas pasiekti kažką reikšmingo yra sunkiai suvokiamas.
Labai įdomu, kokia kryptimi vasarą pasukės „Anadolu Efes" – sudėtis popieriuje ir dabar atrodo pajėgi kovoti bent dėl Eurolygos atkrintamųjų, tačiau abejotina, ar vadovybė po tokio sezono dar išlaikė pasitikėjimą.
Verta paminėjimo: „Panathinaikos"
**Didžiausia sezono staigmena tarp žaidėjų – McKinley Wrightas**
Dubajaus „Dubai" šiam debiutiniam Eurolygos sezonui sukvietė nemažai intriguojančių asmenybių, tačiau vienas jų – McKinley Wrightas – tapo tikra sensacija.
Krepšininkas, kuris per du sezonus Podgoricos „Budučnost" gretose pernelyg ryškiai nepasireiškė, Eurolygoje debiutavo taip įspūdingai, kad pretendavo į lygos įžaidėjų elitą.
27-erių, vos 180 cm ūgio žaidėjas nepasižymi patikimu metimu iš toli, o tai Europos krepšinyje dažnai tampa rimta silpnybe. Vis dėlto varžovams pasinaudoti šiuo trūkumu nesisekė, o jo Eurolygos statistika per 30 minučių siekė 12,7 taško, 6,1 rezultatyvaus perdavimo ir 15,7 naudingumo balo.
Pernai Europos taurės aštuntfinalyje, kur amerikietis su „Budučnost" buvo priverstas baigti pasirodymą, jo statistika siekė 10,1 taško, 4,3 rezultatyvaus perdavimo bei 11,3 naudingumo balo per 22 žaidimo minutes.
M.Wrighto įspūdingam proveržiui šiame turnyre įtakos turėjo tiek „Dubai" ekipos taktinė filosofija, tiek sveikatos problemos komandoje, tačiau negalima ignoruoti fakto, kokio lygio puolimo meistrai buvo suburti aplink jį – Dwayne'as Baconas, Džananas Musa ar Mfioundu Kabengele. Tai dar labiau stebina.
Gynėjas vis dar turi galiojančią sutartį su „Dubai" ateinantiems metams, tačiau dar vienas analogiškas sezonas jį įtvirtintų tarp geriausių Eurolygos užpakalinės linijos žaidėjų, o tai atvertų kelią prie solidaus finansinio kontrakto.
Vertas paminėjimo: Timothe Luwawu-Cabarrot
Ateities žvaigždė – Ąžuolas Tubelis
Tai, ką šį sezoną Eurolygoje demonstruoja lietuvis, primena tikrą amerikietišką svajonę.
Praėjusį sezoną dar Vilniaus „Ryto" gretose nevertęs Ąžuolas Tubelis į elitinę lygą įžengė tarsi patyręs veteranas ir nuo pat pirmųjų minučių demonstravo brandą. Dabar jį drąsiai galime įtraukti į diskusiją apie geriausius penkis Eurolygos sunkiuosius krašto puolėjus.
Kauniečiai vasarą rizikavo ir Aleno Smailagičiaus poziciją užpildė vietiniu krepšininku, kurio kaina buvo žymiai mažesnė. Į šį sprendimą buvo žvelgiama kaip į investiciją ateičiai. Tačiau vilnietis visus lūkesčius pranoko greičiau nei tikėtasi.
24 metų krepšininkas dėl amžiaus jau nebegali pretenduoti į „Kylančios žvaigždės" titulą, tačiau pakartojęs tokį pasirodymą kitąmet, jis jau bus vadinamas tiesiog Eurolygos žvaigžde. Tai – tikra šventė Lietuvos krepšiniui, kuriam ryškių asmenybių Europoje pastaruoju metu ėmė trūkti.
11,6 taško, 4,6 atkovoto kamuolio ir 12,2 naudingumo balo per 22 minutes. Skaičiai ne prastesni nei praėjusį sezoną Čempionų lygoje, o tokio tipo universalių aukštaūgių Eurolygos rinkoje galima suskaičiuoti ant vienos rankos pirštų.
Vertas paminėjimo: Justinas Robinsonas
Metų reabilitacija – Tyleris Dorsey
Tyleris Dorsey tapo puikiausiu pavyzdžiu – Eurolygoje blogų krepšininkų pasitaiko tik išskirtiniais atvejais. Dažniausiai kaltos tiesiog netinkamos aplinkybės.
Praėjusį sezoną toje pačioje komandoje pas tą patį strategą T.Dorsey praktiškai nebuvo naudojamas – aikštelėje pasirodydavo rečiau nei kas antrose rungtynėse, vidutiniškai po 10 minučių. Šį sezoną jis – neatskiriama reguliariojo sezono čempionės dalis.
Dar prieš tai T.Dorsey turėjo nesutarimų ir su Šarūnu Jasikevičiumi, kai Stambulo „Fenerbahče" gretose dažnai likdavo nuošalyje.
30-metis Pirėjo „Olympiacos" gynėjas šį sezoną tiesiog žydi – aikštelėje praleidžia po 26 minutes ir fiksuoja 17 taškų, 2,5 atkovoto kamuolio, 2,8 rezultatyvaus perdavimo bei 15,1 naudingumo balo vidurkius.
Sistemingai veikiančioje „Olympiacos" ekipoje T.Dorsey yra tas žaidėjas, kuris nutrūksta nuo grandinės ir individualiais gebėjimais išsprendžia sudėtingas situacijas. Nepaisant periodiškai kylančių trinčių su Georgiosu Bartzoku, jis žaidžia stabiliai ir užtikrintai.
Naudingumo balų vidurkį šį sezoną pakėlęs daugiau nei 7 kartus, T.Dorsey pretenduoja net į lygos simbolinį penketą. Jo sutartis baigiasi šią vasarą, tad jis neabejotinai bus vienas labiausiai pageidaujamų žaidėjų rinkoje.
Armoni Brooksas nusipelno atskiro paminėjimo šiame kontekste.
**Didžiausias sezono nusivylimas – Vasilije Micičius**
Kai žaidėjas pasirašo rekordinę sutartį Eurolygos istorijoje, lūkesčiai automatiškai pakyla į aukščiausią lygį. Nieko kito nei absoliutaus dominavimo niekas ir nesitikėjo.
Prieš išvykdamas į NBA, serbų įžaidėjas neabejotinai buvo vienas geriausių Europos krepšininkų. Tačiau dvejų metų pertrauka be rimtų rungtynių paliko ryškų pėdsaką jo žaidime.
32 metų veteranas dažnai atrodė praradęs buvusį pagreitį, o gynyboje tapo lengvu taikiniu varžovams. Pasitikėjimo savimi jam tikrai netrūko, tačiau būtent tai kartais ir pakenkdavo – per didelis tikėjimas savo jėgomis vertė rinktis neracionalius tolimus metimus.
Reikia pripažinti, kad Tel Avivo klubas vis tiek iškovojo tiesioginį bilietą į atkrintamąsias, o pavasario atkarpoje įžaidėjas jau momentais demonstravo savo geriausius laikus primenantį krepšinį. Reguliarusis sezonas vis dėlto paliko kartų skonį, tačiau dvikovoje su Madrido ekipa serbas turi puikią progą pakeisti susidariusį įspūdį.
Statistikos skaičiai kalba patys už save: per 24 aikštelėje praleistas minutes Micičius vidutiniškai pelnė 11,4 taško, atliko 4,2 rezultatyvaus perdavimo ir surinko 10,8 naudingumo balo. Prisiminkime, kad Stambulo klube prieš NBA nuotykį jis per 31 minutę fiksuodavo 16 taškų, 5,4 asistencijos ir 17,4 naudingumo vidurkius.
Nikola Mirotičius taip pat vertas atskiro paminėjimo šioje kategorijoje.
**Skaudžiausia sezono trauma – Keenanas Evansas**
Tai krepšinio tamsioji pusė, kurios niekas nenori matyti. Sunku prisiminti kitą tokį širdį veriantį atvejį visoje Eurolygos istorijoje.
Amerikiečio sugrįžimo į aikšteles visa Europa laukė ilgiau nei dvylika mėnesių. Jis įvyksta būtent prieš komandą, kurioje jis tapo tikra žvaigžde. Atmosfera aplink – neįtikėtinai pakili… Ir… Viskas baigiasi po 2 minučių ir 1 sekundės.
Skausmą tą akimirką pajuto kiekvienas stebėjęs rungtynes, tačiau tai, ką išgyveno 29-erių amerikietis, yra neįmanoma iki galo suvokti.
Kalbant apie krepšinį, „Olympiacos" tai iš esmės nepakeitė kurso. Net praradusi žaidėją, kuriam buvo numatyta pagrindinio įžaidėjo pozicija, Graikijos komanda triumfavo reguliariajame sezone. Tačiau ši istorija peržengia bet kokias krepšinio ribas. Žmogiškoji dimensija čia yra nepaprastai jautri.
Nėra prasmės spėlioti, ar K.Evansas sugrįš į buvusį lygį ir ar apskritai sugrįš, tačiau ši istorija tiesiog drasko širdį. Lietuvos sirgaliams, kurie pastaraisiais metais sekė amerikiečio kelią iš labai arti, tai turėtų būti ypač skaudu – gerokai labiau nei eiliniam krepšinio gerbėjui.
Carlikas Jonesas taip pat nusipelno paminėjimo šioje kategorijoje.
**Geriausias sezono naujokas – Jeanas Montero**
Šį sezoną pasirinkimų buvo išties gausu, ir tai negali nedžiuginti – prie įprastų, nuolat besisukančių veidų prisijungė visa plejada ryškių talentų, kuriems prisitaikyti prie Eurolygos lygio nereikėjo jokio papildomo laiko.
Vis dėlto Taleną Hortoną-Tuckerį, M.Kabengele, M.Wrightą ar mūsiškį Ą.Tubelį aplenkė būtent „Kylančios žvaigždės" apdovanojimo laureatas Jeanas Montero.
Dominikos Respublikos viesulas „Valencia" gretose šį sezoną kelia tokį furorą, kad visa Europa tik stebisi, o jam tebuvo vos 22-eji.
NCAA sistemoje vis dar viliojamas gynėjas jau šiandien yra tikra Eurolygos žvaigždė ir pretenduoja į kosminius kontraktus tiek Europoje, tiek kitapus Atlanto vandenyno.
Nepaisant jauno amžiaus, debiutiniame Eurolygos sezone šis krepšininkas realiai pretenduoja į MVP titulą ir yra pagrindinė priežastis, kodėl „Valencia" tapo didžiausia sezono staigmena.
Palyginus su praėjusio sezono Europos taure, J.Montero Eurolygoje dar labiau pakėlė savo statistinius rodiklius – vidutiniškai renka 13,7 taško, atlieka 4,6 rezultatyvaus perdavimo ir kaupia 16,4 naudingumo balo per vos 22 žaidimo minutes.
Vertas paminėjimo: Talenas Hortonas-Tuckeris
Nelogiškiausias pirkinys – T.J. Shortsas
Nemažai specialistų apie tai kalbėjo dar nuo pat sezono pradžios, tačiau viltis, kad žemo ūgio Eurolygos talentas savo sugebėjimais užčiaups skeptikus, išliko. Deja, tai neišsipildė.
Erginas Atamanas ne tik nesurado būdo, kaip praėjusį sezoną suspindėjusią lygos žvaigždę integruoti į savo komandos žaidimą. Atrodo, jog jis apskritai net nesivargino apie tai galvoti.
Sutartis su Atėnų „Panathinaikos" galioja dar vienus metus, tačiau sunku patikėti, kad T.J. Shortsas sutiktų geriausius karjeros metus praleisti tokiomis aplinkybėmis.
28-erių metų 175 cm ūgio įžaidėjas PAO žvaigždžių būryje tarsi prarado tą pasitikėjimą savimi, kuris visą karjerą vedė jį aukštyn. Tai visiškai suprantama, kai tenka žaisti ne savo stilių, gauni tik trumpas atkarpas aikštėje, o po to dar sulauki viešų trenerio priekaištų.
Amerikietis Eurolygoje statistiškai smuko beveik tris kartus – 7,8 taško, 3 rezultatyvūs perdavimai ir 7,7 naudingumo balo per 16 minučių.
Aišku, T.J. Shortsas yra specifinio stiliaus krepšininkas, kuriam reikalinga sistema, sukurta aplink jį. Tačiau neabejoju, kad persikėlęs į kitą klubą jis vėl bus tarp kandidatų į simbolinį penketą konkurencingoje ekipoje.
Vertas paminėjimo: Alenas Smailagičius
Labiausiai nuvertintas žaidėjas – Kameronas Tayloras
Analizuojant „Valencia" fenomenalų sezoną, nuopelnus būtina pripažinti ne vien treneriui P.Martinezui ar lyderiui J.Montero. Komandoje yra ir daugiau svarbių figūrų, o tikrasis J.Montero partneris nusikaltimuose yra Kameronas Tayloras.
Krepšininkas, kuris prieš kelerius metus Tel Avivo „Maccabi" gretose atrodė nepakankamas šiam lygiui, vėliau surado alternatyvų kelią sugrįžti į Eurolygą. Ir daro tai įspūdingai.
198 cm ūgio 31-erių puolėjas pasižymi universalumu ir yra elitinės klasės žaidėjas vertinant visuminį indėlį – tiek puolimo naudą, tiek gynybinį darbą.
2021 metais Eurolygoje debiutavęs amerikietis fiksavo vos 2,7 taško ir 1,4 naudingumo balo rodiklius. Per Ispanijos lygos klubus augęs K.Tayloras dabar demonstruoja 11,8 taško, 4,2 atkovoto kamuolio, 1,9 rezultatyvaus perdavimo ir 13,7 naudingumo balo statistiką.
Virš 40 procentų taiklumu tritaškius svaidantis amerikietis aikštėje atlieka viską – nuo taškų rinkimo, žaidimo kūrimo ir kovos po krepšiu iki varžovų lyderių neutralizavimo. Tikras trenerių svajonių žaidėjas.
Vertas paminėjimo: Nicolo Melli
„Ilgoji pertrauka": Biručio ateitis, situacija, lėmusi Eglinsko atleidimą, ar Šaras išpirks geriausius lietuvius, „Ryto" biudžeto augimo galimybės ir realybė, paranoja krepšinyje, žaidėjų atsakomybės punktai sutartyse, „šlovės medžiotojai" tribūnose, Masiulis LKL metų treneris ir koks netikėtas faktorius turi didžiausią įtaką žaidėjų pasirinkimams
