Kaunietei ekipai kovojant dėl vietos tarp geriausiųjų Eurolygos dešimtuke, vis garsiau skamba nuomonės apie būtinybę sustiprinti priekinę liniją.
Šią temą pradėjau kelti dar gana anksti – lapkričio pradžioje, kai per vieną savaitę „Žalgirio" baudos aikštelėje dominavo du galingi centrai – Nikola Milutinovas ir Mfiondu Kabengele.
Tuomet viename iš podkastų išsakiau mintį, jog siekiant atkrintamųjų varžybų Kauno klubui būtų naudingas gynybiškai orientuotas vidurio puolėjas.
Laikui einant, pastiprinimo klausimas sulaukė vis didesnio dėmesio, kol galiausiai oficialiai pasisakė sporto direktorius Gediminas Navickas. Klubo pozicija aiški – skubotų sprendimų nebus, nes svarbu išsaugoti komandos vidinę harmoniją.
Po šio pasisakymo viešoji diskusija tarsi pasidalijo į dvi puses. Vieni įsitikinę, kad papildymas būtinas, kiti pritaria klubo strategijai. Sudėtyje yra keturi nominalūs aukštaūgiai bei Edgaras Ulanovas, galintis prireikus užimti ketvirtą poziciją. Iš esmės komanda disponuoja trimis centrais, mat Tubelis dažniau rungtyniauja penktoje nei ketvirtoje pozicijoje – tad ar tikrai reikia dar vieno?
Nusprendžiau išanalizuoti statistinius duomenis ir patikrinti, ar pastiprinimo, galinčio sustiprinti gynybą, poreikis iš tiesų egzistuoja.
Šiam tikslui pasitelkiau profesionalią „Synergy" analitikos sistemą. Tai leidžia susipažinti su statistika, kuri paprastai prieinama tik klubuose dirbantiems specialistams.
Svarbu pažymėti, kad skaičiavimai nėra absoliučiai tikslūs – juos fiksuoja žmonės, o jiems būdinga klysti. Todėl šiuos duomenis vertėtų vertinti kaip tendencijas, o ne neginčijamus faktus.
Visgi duomenų registruotojai yra kvalifikuoti specialistai, o „Synergy" sistema yra industrijos etalonas – šia duomenų baze naudojasi visi rimtesni klubai, treneriai ir agentai.
Taigi, ką atskleidžia skaičiai apie Kauno ekipos priekinės linijos gynybą? Pradėkime nuo gynybos reitingo. Aukštesnį turi tik penki klubai: „Fenerbahče", „AS Monaco", „Crvena Zvezda", „Valencia" ir „Hapoel".
Norint geriau suprasti dabartinę situaciją, vertėtų dvidešimt turų padalinti į du etapus. Pirmasis – iki dešimtojo turo, kai „Žalgiris" demonstravo dominavimą: 7 pergalės, 2 pralaimėjimai, trečias gynybos ir pirmas puolimo reitingai Eurolygoje.
Po nesėkmės prieš „Olympiacos" išvykoje situacija pasikeitė – komanda iškovojo 4 pergales ir patyrė 7 pralaimėjimus. Gynybos reitingas nukrito iki vienuoliktos pozicijos. Tai nėra katastrofa, tačiau nuosmukis akivaizdus.
„Synergy" sistema priskiria aikštelėje vykstančias situacijas individualiems žaidėjams ir skaičiuoja, kiek taškų kiekvienas pelno arba praleidžia. Be to, kaupiama daugybė kitų įvairių statistinių duomenų.
Kauniečių priekinio fronto žaidėjai šį sezoną demonstruoja itin prastus gynybinius rodiklius. Statistikos duomenimis, Laurynas Birutis, Mosesas Wrightas, Ąžuolas Tubelis ir Dustinas Sleva per 331 gynybinę situaciją, už kurią buvo tiesiogiai atsakingi, praleido net 361 tašką.
Tai reiškia 1,09 taško vieno išpuolio metu – antras blogiausias rezultatas visoje Eurolygoje. Prasčiau atrodo tik Belgrado „Partizan" aukštaūgiai (Jonesas, Fernando, Parkeris, Osetkowskis ir Pokuševskis), praleidžiantys 1,11 taško per ataką.
Trečią poziciją nuo galo užima „Dubai" ketvertukas (Kabengele, Kamenjašas, Petruševas, Bertanis) su 1,04 rodikliu. Identišką rezultatą turi ir „Maccabi" priekinė linija (Sorkinas, Hoardas, Leafas, Santosas), o ASVEL aukštaūgiai (Vautier, Massa, Traore, N'Diaye, Seljaasas) praleidžia 1,02 taško.
Analizuojant individualius Kauno klubo žaidėjų pasirodymus, prasčiausiai atrodo Sleva – jo 1,26 rodiklis patenka tarp 6 proc. silpniausių visame turnyre.
Žalgirietis ypač sunkiai tvarkosi „Spot up" situacijose, kai privalo neutralizuoti varžovo metimą ar prasiveržimą iš statiškos pozicijos. Per 39 tokias atakas jis praleido 50 taškų (1,28).
Tiesa, panašiomis problemomis pasižymi ir kiti ketvirtieji numeriai: Chuma Okeke (1,37), Giampaolo Ricci (1,33), Rolandas Šmitas (1,32), Ercanas Osmani (1,31) bei Saša Vezenkovas (1,3).
Tubelio rodiklis (1,08) taip pat patenka tarp 24 proc. prasčiausių Eurolygoje.
Lietuvio silpnoji vieta – individuali gynyba ISO situacijose, dažniausiai kai po pasikeitimo tenka stabdyti varžovą perimetre. Per 30 tokių epizodų oponentai surinko 36 taškus (1,2). Tarp aukštaūgių, gynusių bent 10 kartų, prasčiau pasirodė vien Wenyenas Gabrielis (1,22).
Wrighto gynybinis koeficientas – 1,05, patenkantis tarp 31 proc. silpniausių turnyre. Vis dėlto amerikietis ypač prastai atrodo pikenrolo situacijose.
Jo gebėjimas stabdyti varžovų įžaidėjus (1,14) patenka tarp 12 proc. prasčiausių rodiklių. Blogiau sekėsi tik Tyrique'ui Jonesui (1,36) ir Jaylenui Hoardui (1,21), tačiau abu jie kur kas geriau susitvarko su besileidžiančiu ar atšokančiu aukštaūgiu.
Wrighto gynyba prieš pikenrolo aukštaūgį (1,39) yra tarp 29 proc. prasčiausių Eurolygoje. Iš žaidėjų, turėjusių bent 10 tokių situacijų, prasčiau pasirodė tik Janas Vesely (1,56) ir Devinas Bookeris (1,58). Tačiau abu jie mažiau pažeidžiami stabdant kamuolį valdantį žaidėją: Vesely nuo gynėjų nepraleido nė taško, Bookeris – 2 taškus per 4 epizodus, kai Wrightas – net 16 taškų per 14 situacijų.
Geriausią gynybinį rodiklį turi Birutis – 0,87, tačiau jam užfiksuota vos 31 gynybinė situacija ir tik 4 pikenroluose. Taip yra todėl, kad varžovų metimai iš vidutinio nuotolio, išprovokuoti jo pasyvios gynybos, statistiškai priskiriami besiginantiems gynėjams, o ne pačiam Biručiui.
Silpniausia Biručio vieta – gynyba vienas prieš vieną, kai varžovas veržiasi nugara į krepšį (1,2 reitingas). Prasčiau šiame elemente tarp žaidėjų, turinčių mažiausiai 10 tokių situacijų šį sezoną, atrodo tik Romanas Sorkinas (1,5) ir Danielis Theisas (1,46).
Statistika atskleidžia aiškią tendenciją – visi keturi Kauno klubo priekinės linijos atstovai turi ryškių spragų gynyboje. Įdomu tai, kad kiekvieno silpnybės pasireiškia skirtingose situacijose.
Birutis labiausiai kenčia ginantis arti lanko, Tubelis – po žaidėjų apsikeitimo perimetro zonoje, Wrightas – pikenrolo situacijose, o Sleva – closeoutuose, kurie iš esmės atitinka Spot up epizodus.
Vertinant bendrą Kauno ekipos gynybos efektyvumą, dar labiau išryškėja Arno Butkevičiaus (0,87) ir Nigelo Williamso-Gosso (0,72) vertė. Pirmojo rodiklis patenka tarp 24 proc. geriausių Eurolygos žaidėjų, o antrojo – tarp elitinių 5 proc.
**Papildomas argumentas**
Svarstant, ar Kauno klubui būtinas priekinės linijos sustiprinimas, verta pažvelgti į dar vieną faktą.
Tarp pajėgiausių dešimties komandų Žalgiris išsiskiria tuo, kad sudėtyje turi vos keturis nominalius aukštaūgius. Vienintelė kita ekipa su dviem tikrais centrais – „AS Monaco".
„Hapoel" gali pasitelkti: Oturu, Motley, Odiase, Wainrightą, Ginatą, Segevą.
„Valencia" arsenale: Reuversas, Costello, Sako, Pradilla, Key'us, Sima.
„Fenerbahče" turi: Birchas, Silva, Bacotas, Melli, Jantunenas, Birsenas.
„AS Monaco" pasižymi: Theisas, Hayesas, Makoundou, Mirotičius, Blossomgame'as.
„Barcelona" disponuoja: Vesely, Hernangomezas, Fallas, Shengelia, Norrisas, Keita.
„Real" sudėtyje: Tavaresas, Garuba, Lenas, Okeke, Lylesas, Almansa.
„Panathinaikos" gretose: Lessortas, Holmesas, Fariedas, Yurtsevenas, Hernangomezas, Mitoglou, Samodurovas.
„Olympiacos" turi: Milutinovas, Hallas, Jonesas, Antetokounmpo (bus skolinamas), Petersas, Vezenkovas.
„Crvena Zvezda" gali remtis: Motiejūnas, Izundu, Rivero, Bolomboy'us, Ojeleye, Moneke, Davidovacas.
Kauno ekipos konkurentės kovoje dėl atkrintamųjų – „Virtus", „EA7 Emporio Armani" ir „Dubai" – taip pat nestokoja aukštaūgių.
„Virtus" turi: Dioufas, Akele, Niangas, Smailagičius, Alstonas.
„EA7 Emporio Armani" sudėtyje: Nebo, Bookeris, Dunstonas, Leday'us, Ricci.
„Dubai" gretose: Kabengele, Kamenjašas, Šanli, Petruševas, Bertanis.
Suprantami argumentai apie komandos balanso išsaugojimą. Naujo centro atėjimas greičiausiai nustumtų Birutį į antrą planą, nors jo indėlis gali tapti ypač svarbus sezono pabaigoje, kai LKL atkrintamosiose legionieriai po ilgo maratono dažnai nebepajėgia atiduoti visko.
Papildomas centras verstų Tubelį dažniau veikti ketvirtoje pozicijoje, kur jo efektyvumas menkesnis. Matyt, kyla nuogąstavimų, kad tai pakenktų jo pasitikėjimui ir žaidimo kokybė imtų smukti.
Sklando kalbos, jog Wrightas itin jautriai reaguoja į aplinkybes. Pajutęs rimtą konkurenciją dėl žaidimo laiko ar netekęs vietos starto penkete, jis galėtų užsisklęsti ir nustoti demonstruoti geriausią krepšinį – panašiai kaip tada, kai Masiulis ėmė jį sodinti ant suolo už gynybines klaidas.
Argumentai skamba logiškai ir būtų pagrįsti komandai, kuri nesivaržo dėl vietos tarp šešiolikos geriausių. Tačiau kai kova vyksta, konkurencija tampa natūralia proceso dalimi, kurią privalo priimti kiekvienas krepšininkas. Lieka tik spėlioti – ar baimė nepagrįsta, ar tiesiog nenorima spręsti potencialių problemų, ar abejojama gebėjimu jas išspręsti.
Kitas populiarus kontrargumentas – o ką konkrečiai siūlai pasirašyti? Tai tikrai ne mano pareiga teikti rekomendacijas Kauno klubui. Organizacija turi savo talentų ieškotojus ir specialistus, kurių darbas būtent toks. Oficialiai skelbiama, kad kandidatų sąrašai sudaryti ir viskas paruošta. Problema ta, kad vertinant viešą komunikaciją, pačiame klube nėra aiškios pozicijos, ar tas sustiprinimas apskritai būtinas.
Keturių aukštaūgių turėjimas ekipoje, pretenduojančioje į Eurolygos atkrintamąsias, yra neįprasta situacija. Tai rizikinga anomalija, galinti skaudžiai atsirūgti, jeigu Tubelis, Wrightas ar Sleva susižeistų. Naujas žaidėjas, perpratęs taktines schemas ir pasiekęs optimalią fizinę būklę, kitą rytą rūbinėje tikrai nepasirodys.
Paradoksalu, bet tokiu atveju debatai dėl komandos papildymo akimirksniu prarastų prasmę. Bėda tik ta, kad būtų pavėluota. Kol naujokas atvyktų į Lietuvą, galėtų būti prarastos kelios svarbios pergalės, kurių galiausiai pritrūktų kovoje dėl vietos tarp šešiolikos ar, dar svarbiau, dėl septintos-aštuntos pozicijos, suteikiančios reikšmingą pranašumą siekiant užsibrėžtų tikslų.
Žiaurioje Eurolygos konkurencinėje aplinkoje Kauno ekipa, mano vertinimu, vis dar pasirenka švelnų ir nekonfliktišką kelią. Arba pernelyg didelį atsargumą vietoj prisitaikymo prie tikrovės, kur visos ambicingos komandos turi gilias sudėtis, nemažai nepatenkintų krepšininkų, o gebėjimas valdyti tokias situacijas tampa kasdiene būtinybe.
