Pastaraisiais metais išaugus NBA algų kepurėms, krepšininkai šioje lygoje vis dažniau pasirašo įspūdingos vertės kontraktus. Visgi, ne kartą milžiniškus pinigus mokėti įsipareigoję klubai nudega ir lieka su didžiulę algą gaunančiu krepšininku, kuris jiems neduoda tokios naudos, kurios jie iš jo tikėjosi. Sport24.lt jums pristato dešimt blogiausių kontraktų NBA lygoje.
Chandleris Parsonsas („Grizzlies“): 4 metų – 94 milijonų dolerių vertės sutartis
Memfio Griezzlies klubą galima suprasti dėl sprendimo pasirašyti maksimalios vertės sutartį su Chandleriu Parsonsu. Per pirmuosius penkerius metus lygoje jis jau buvo įrodęs savo potencialą, kaip geras lengvasis krašto puolėjas, o šiai ekipai žūtbūt reikėjo surasti startinį šios pozicijos žaidėją.
„Grizzlies“ nelaimei, C. Parsoną nuo pat sutarties pasirašymo kamuoja traumos, o kai jis gali rungtyniauti, jis nė iš tolo neprimena žaidėjo, kuris būtų vertas tokios sutarties. 26 labiausiai apmokamas NBA žaidėjas praėjusį sezoną krepšį atakavo tragišku 33% pataikymu ir rinko vos po 6,2 taško. Nors šiemet jis pagerino savo taiklumą ir jau renka po 8,6 taško, toks žaidimas tikrai nėra pateisinantis didžiulius jam mokamus pinigus.
Gregas Monroe (kontraktą pasirašė su „Bucks“, dabar rungtyniauja „Celtics“): 3 metų – 50 milijonų dolerių vertės sutartis
Su „Bucks“ didžiulę sutartį pasirašęs centras turėjo tapti vienu iš pagrindinių Milvokio ekipos krepšininkų. Visgi, iš toliau beveik nemetantis žaidėjas produktyvus būna tik varžovų baudos aikštelėje, o tokio žaidybinio stiliaus centras akivaizdžiai nepritapo komandoje, o ypač prastai jam sekėsi žaisti aikštėje su Gianniu Antetotounpo, kuriam buvo gerokai apsunkinamos galimybės prasiveržti į baudos aikštelę.
Negana to, G. Monroe labai prastai atrodė gynyboje, tad nieko nuostabaus, jog „Bucks“ nusprendė išmainyti jį į „Suns“ ekipą. Nepaisant to, jog Finikse jis gavo kur kas daugiau galimybių pasireikšti, savo vertės jam nepavyko įrodyti ir šioje komandoje, iš kurios jis galiausiai buvo atleistas. Dabar centras papildė „Celtics“, kurioje jam teks susitaikyti su atsarginio žaidėjo role.
Joakimas Noah („Knicks“): 4 metų – 72 milijonų dolerių vertės sutartis
Nuo pat tos akimirkos, kai „Knicks“ išleido milžinišką sumą įsigydami Joakimą Noah, buvo daugybė skeptiškai šį sprendimą vertinusių žmonių ir galiausiai jie buvo teisūs. Su krepšininku sutartį pasirašęs Philas Jacksonas tikėjosi, jog jis sugebės padėti susigrąžinti traumų kamuotam žaidėjui jo geriausią formą, tačiau nieko panašaus neįvyko – prancūzo forma ir toliau leidžiasi žemyn.
Praėjusį sezoną dar bandę leisti J. Noah į aikštę, pastaruoju metu „Knicks“ bandė atsikratyti šiuo krepšininku, tačiau nebuvo nė vieno klubo norinčio priglausti šį krepšininką. Šiame sezone centras aikštėje praleido vos 40 minučių, o šiuo metu Niujorko ekipa apskritai leido krepšininkui nebedalyvauti treniruotėse, taip parodydama, jog šansų, kad jis sugrįš į „Knicks“ sudėtį beveik nėra.
Luolas Dengas („Lakers“): 4 metų – 72 milijonų dolerių vertės sutartis
Luolas Dengas yra geras žaidėjas ir per savo 12 metų karjerą jis puikai tą įrodė. Visgi, krepšininkui jau 32-eji metai, o su juo didžiulę ilgalaikę sutartį pasirašiusi „Lakers“ siekia žiūrėti į ateitį bei remtis jaunimu. Nenuostabu, jog po pirmojo sezono pasikeitus klubo vadovybei, buvo nuspręsta progą aikštėje suteikti jaunesniems šios pozicijos krepšininkams, o L. Dengas šį sezoną aikštėje pasirodė vos vieną kartą.
Nors britas išlaiko profesionalumą ir toliau dirba savo darbą net ir nežaisdamas, „Lakers“ klubas ir toliau laiko jį savo ekipoje, o tai reiškia, jog 18 milijonų dolerių per metus komanda išleis žaidėjui, kuris taip ir neužsivilks ekipos marškinėlių nepaisant to, jog yra visiškai sveikas ir pasiruošęs rungtyniauti.
Bismackas Biyombo („Magic“): 4 metų – 70 milijonų dolerių vertės sutartis
2016 metų NBA atkrintamosiose varžybose Jono Valančiūno dubleris sublizgėjo gynyboje ir kovodamas dėl atkovotų kamuolių ir jo potencialu patikėjusi ekipa pasiūlė jam beprotiškos vertės sutartį.
Sunku įsivaizduoti, ko tikėjosi „Magic“ atstovai, kai atsarginį vidurio puolėją padarė labiausiai apmokamu savo žaidėju, o 19 minučių per mačą žaidžiantis B. Biyombo ir toliau dirba savo darbą – atkovoja po 6 kamuolius ir blokuoja po 1,3 metimo per susitikimą. Visgi iš Kongo kilęs žaidėjas yra visiškai nepavojingas toliau nuo krepšio ir neturi puolamojo arsenalo, o tik vienoje aikštės pusėje žaisti galinčiam atsarginiam žaidėjui tokia suma yra gerokai per didelė.
Ianas Mahinmi („Wizards“): 4 metų – 64 milijonų dolerių vertės sutartis
Dar vienas kontraktas, kuris sunkiai buvo suprantamas jau tada, kai jis buvo pasirašytas. „Wizzards“ savo gretose jau turėjo Marciną Gortatą, tad šios komandos vadovų sprendimas mokėti 64 milijonus dolerių už 30-metį atsarginį vidurio puolėją vargu ar buvo logiškas jau tuomet.
Nors krepšininkas savo gautas minutes išnaudoja ne taip ir blogai – renka po 4,5 taško ir atkovoja po 3,8 kamuoliu, mokėti 16 milijonų dolerių žaidėjui, kuris per mačą gauna vos po 15 minučių aikštėje yra gerokai per didelė prabanga ir NBA klubams.
Timofejus Mozgovas (kontraktą pasirašė su „Lakers“, dabar rungtyniauja „Nets“): 4 metų – 64 milijonų dolerių vertės sutartis
Sunku suprasti, ko „Lakers“ tikėjosi iš ruso, kai jam pasiūlė įspūdingos vertės kontraktą. „Cavaliers“ ekipa jo beveik visiškai neleido į aikštę atkrintamosiose varžybose, o ir reguliariajame sezone centras tikrai neblizgėjo – rinko po 6,3 taško ir 4,4 atkovoto kamuolio.
Pasirašant sutartį su 30-mečiu tikėtis, jog jis staiga gerokai pagerins savo žaidimą yra naivu, o tai galiausiai pastebėjo ir „Lakers“ klubas, kuriam praėjusį sezoną T. Mozgovas pelnydavo po 7,4 taško ir atkovojo po 4,9 kamuolio.
Šią vasarą Los Andželo klubas nusprendė žaidėju ir jo sutartimi atsikratyti, tačiau tai jiems kainavo brangiai – kartu su šiuo krepšininku jie į „Nets“ turėjo išsiųsti vos prieš du metus antruoju NBA naujokų biržos šaukimu pasikviestą D‘Angelo Russelą, kuris šį sezoną Bruklino klube rungtyniauja tikrai solidžiai. Tuo tarpu pats T. Mozgovas šiemet neretai net ir nepakyla nuo suolo, o jo vidurkiai kuklūs – 4,2 taško ir 3,2 atkovoto kamuolio per susitikimą.
Nikola Pekovičius („Timberwolves“): 5 metų – 60 milijonų dolerių vertės sutartis
2013 metų vasarą „Timberwolves“ bijojo, kad klubą gali palikti Kevinas Love‘as, o šį krepšininką atstovavo tas pats agentas, kaip ir N. Pekovičių. Ilgai klubą spaudęs agentas, galiausiai pasinaudojo savo padėtimi bei sugebėjo išsiderėti traumų kamuojamam ir gynyboje nežibančiam krepšininkui didžiulį ir ilgalaikį kontraktą.
Minesotos klubui viskas galiausiai baigėsi taip blogai, kaip tik galėjo: K. Love‘as buvo išmainytas, o N. Pekovičius per tuos metus beveik nerungtyniavo dėl nesibaigiančių traumų. Pastaruosius du metus serbas apskritai nebežaidžia ir jau baigs savo karjerą, tačiau „Timberwolves“ iki pat ateinančios vasaros jam turės siųsti didžiulius čekius.
Milesas Plumlee (kontraktą pasirašė su „Bucks“, dabar rungtyniauja „Hawks“): 4 metų – 50 milijonų dolerių vertės sutartis
2016 metų vasarą „Bucks“ ir taip turėjo daugybę centro pozicijoje galinčių žaisti krepšininkų, tačiau kažkodėl jie sugalvojo savo ekipoje pasilikti ir Milesą Plumlee, kuriam jie nepagailėjo 50 milijonų už 4 metus. Išsiaiškinti tai, kas buvo akivaizdu Milvokio klubui neprireikė daug laiko, o jau sezono viduryje jie M. Plumlee išmainė į „Hornets“, kartu į Šarlotę išsiųsdami neatskleidžiamą pinigų sumą.
Savo vietos NBA lygoje M. Plumlee nerado ir „Hornets“ ekipoje, o ši krepšininką vasarą išmainė į Atlantą. Per rungtynes krepšininkas ir čia renka vos po 4,4 taško ir atkovoja po 3,8 kamuolio, o atsižvelgus į tai, jog jam jau 29-eri, sunku tikėtis, jog jis dar gali pateisinti jam skirtą kontraktą.
Cole Aldrichas („Timberwolves“): 3 metų – 22 milijonų dolerių vertės sutartis
C. Aldricho kontraktas nėra tokios didelės vertės, kaip likusių žaidėjų, tačiau čia reikia atsižvelgti į kiek kitokią situaciją. Šis centras per visą savo karjerą taip nieko ir neįrodė NBA lygoje, o geriausio savo sezono metu jis rinko po 5,5 taško ir 5,5 kamuolio. Žaidėjui pasirašius sutartį buvo skelbiama, jog krepšininkui niekas nesiūlė ilgesnio nei 1 metų kontrakto, o jo sumos buvo gerokai mažesnės nei jam pasiūlė „Timberwolves“.
Nenuostabu, jog niekuo neišsiskiriantis žaidėjas šiemet beveik nekyla nuo suolo ir aikštėje praleido vos 29 minutes, o Minesotos klubas krepšininką beveik nežaidžiančio trečio centro rolei tikrai galėjo susirasti ir už minimalų NBA atlygį bei taip sutaupyti beveik 20 milijonų dolerių.
