2014 metais po antrojo savo sezono NCAA Mičigano koledže, Nikas Stauskas apsisprendė palikti studentų lygą ir dalyvauti NBA naujokų biržoje. Jaunuolis tuomet buvo laikomas vienu iš geriausių naujokų biržos talentų, o apie šį žaidėją plačiai buvo kalbama ir Lietuvoje. Priežastis paprasta – Niko šeima yra kilusi iš Lietuvos ir jis galėjo atstovauti tiek mūsų šalies, tiek Kanados rinktinėms.
Viltys išvysti būsimą NBA žaidėją vilkint Lietuvos rinktinės marškinėlius greitai subliuško, kai su žaidėjo šeima susisiekusi Lietuvos krepšinio federacija išgirdo aiškų verdiktą – jų sūnus jau nusprendė, kad žais Kanados rinktinėje ir jokių vilčių jį perkalbėti nėra. Netrukus krepšininkas pravėrė stipriausios planetos lygos duris, kai jį aštuntuoju NBA naujokų biržos šaukimu pasirinko Sakramento „Kings“ ekipa.
Sakramento klube jam buvo piešiama puiki ateitis: klubas ieškojo startinio atakuojančio gynėjo, o jų didžiausia silpnybė tuo metu buvo tolimų metimų trūkumas. Būtent tritaškiai visą karjerą NCAA buvo tas žaidimo elementas, kuriame N. Stauskas blizgėjo, o šiame klube jis turėjo greitai įsitvirtinti ir tapti vienu komandos lyderių.
Visgi, realybė buvo visai kitokia ir ji į akis visiems krito jau nuo pat pirmojo jo susitikimo NBA. Pirmame sezono maču su „Warriors“ jis aikštėje praleido 26 minutes ir per jas savo sąskaitoje neturėjo nė vieno atkovoto kamuolio, rezultatyvaus perdavimo, perimto kamuolio ar bloko. Ne itin sėkmingai jam sekėsi ir atakuojant į krepšį (2/7 tritaškių), o jo silpna gynyba nuolatos naudojosi varžovų gynėjai.
Nors buvo tikimasi, kad tai tik nesėkmingas mačas prieš stiprų varžovą, išvysti tokį N. Stauską, kokio tikėjosi „Kings“ vadovai buvo galima tik retais atvejais. Gruodžio pradžioje jis surinko 15 taškų ir 8 atkovotus kamuolius susitikime su „Jazz“, tačiau per likusią sezono dalį pagerinti šio rezultato jam nepavyko, o per kitus 60 sezono mačų jis net ir gaudamas nemažai progų aikštėje dviženklį rezultatyvumą pasiekė vos aštuonis kartus. NBA lygoje jam nesisekė pademonstruoti ir savo stipriausio ginklo – tolimų metimų: per visą sezoną jis juos metė vos 32% taiklumu, o daugiau nei du tritaškius metimus jis pataikė vos kartą – paskutiniame sezono mače.
Šis mačas tapo paskutiniu N. Stausko karjeroje „Kings“ klube: vasarą jie nebetikėjo žaidėjo galimybėmis ir išsiuntė jį „76ers“ klubą, mainuose, kuriuose figūravo ir lietuvis Artūras Gudaitis, kurio teisės iš Filadelfijos klubo buvo atiduotos „karaliams“. Geresnės situacijos po pirmojo sezono kanadietis veikiausiai nei neįsivaizdavo: pateko į klubą, kuriame beveik nebuvo konkurentų atakuojančio gynėjo pozicijoje, o pergalėmis nesirūpinusi komanda turėjo galimybę suteikti jam daugybę laiko ir galimybių klysti bei prisitaikyti prie NBA lygos.
„76ers“ klube jau nuo sezono starto jis gavo galimybę tiek žaisti daugiau nei 30 minučių, tiek per rungtynes išmesti ir 14 tritaškių, tačiau net ir didesnis žaidimo laikas persilaužti nepadėjo. Krepšininkas ir toliau neleistinai klydo gynyboje, jo tritaškių taiklumas nė iš tolo neprilygo rezultatams, kuriuos jis demonstravo NCAA (33%), o net ir kiek padidinęs savo aktyvumą ir pagerinęs tiek atkovotų kamuolių, tiek rezultatyvių perdavimų rodiklius, jis tapti tvirtu NBA žaidėju nesugebėjo – nestabilus jo žaidimas vis dar kėlė abejonių dėl jo ateities šioje lygoje. Lygoje atsiradęs „žaidėjo vertės reitingas“, kuriuo buvo siekiama kaip įmanoma tiksliau nustatyti krepšininko pasirodymus ir išrinkti naudingiausius žaidėjus atskleidė, kad pagal vertę komandai N. Stauskas lygoje užėmė 24 vietą nuo galo. Tai tikrai nebuvo tas rodiklis, kuriuo turėtų džiaugtis 25 minutes aikštėje vidutiniškai praleidęs krepšininkas.
Visgi, jam buvo vos 22 metai ir „76ers“ toliau tikėjo šiuo žaidėju bei praėjusį sezoną jam suteikė dar daugiau galimybių aikštėje, o pats lietuvių kilmės gynėjas pagaliau parodė tai, dėl ko jis buvo pakviestas į šią lygą. Vienu metu aštuonis mačus iš eilės dviženklius skaičius taškų grafoje surinkęs žaidėjas pagaliau parodė progresą ir pagerino savo statistinius rodiklius, tačiau to buvo maža, kad pateisintų į jį dėtus lūkesčius. Šią vasarą „76ers“ stengėsi surinkti konkurencingą klubą, o pirmiausia stiprino būtent atakuojančio žaidėjo poziciją.
Į klubą atvykus J.J. Redickui ir į atakuojančio gynėjo poziciją persislinkus Jerrydui Baylessui, laiko N. Stauskui aikštėje nebeliko. Vos 45 minutes šį sezoną sužaidęs krepšininkas dažniausiai laiką leido ant atsarginių žaidėjų suolelio, o požiūrį į jį Filadelfijos klubas geriausiai parodė paskutiniu veiksmu: kanadietis buvo išsiųstas į „Nets“ klubą Jahlilo Okaforo mainuose vien dėl to, kad sutaptų mainų algos ir jie įsiteisintų.
Mainų metu visi orientavosi į iškeistą „76ers“ centrą, o vienas iš JAV tinklalapių didžiausiu N. Stausko įtraukimo į mainus privalumu įvardijo jo po sezono pasibaigiantį kontraktą. Praėjus vos trims metams nuo patekimo į NBA, šios lygos analitikai siuntė aiškią žinutę: jis nėra toks atletiškas ir greitas kaip kiti lygos jo pozicijos žaidėjai, todėl jam sunku sėkmingai gintis šioje lygoje, o puolime jo žaidimas yra per daug vienpusis ir nestabilus, kad atpirktų jo minusus gynyboje.
N. Stausko laimei, „Nets“ turi per mažai talento, kad galėtų pro pirštus žiūrėti į šį įsigytą žaidėją. Jos treneris Kenny Atkinsonas po mainų pabrėžė, jog jo komanda gavo du puolime gerai žaidžiančius krepšininkus, tačiau šiems reikės sėkmingai žaisti ir gynyboje, kurioje abu ne kartą buvo kritikuoti. „Nets“ šį sezoną rėmėsi vos 11 žaidėjų rotacija, todėl N. Stauskui turėtų atsirasti vietos aikštėje, o trenerio propaguojamas žaidimo stilius – Bruklino komanda yra viena iš daugiausiai tritaškių metanti lygos komanda.
Likęs sezonas „Nets“ ekipoje gali tapti bene paskutine N. Stausko galimybe įrodyti esant žaidėju, kuris yra reikalingas NBA klubams. Apie tai, kad šioje lygoje savo šanso kartais galima ilgai laukti ir po gero sezono jam galėtų papasakoti vis dar laisvuoju agentu esantis Mindaugas Kuzminskas, o daug didesnę nesėkmingą atkarpą turėjusiam N. Stauskui, po dar vieno blankaus sezono, kuriame jis gautų visas sąlygas atsiskleisti ir parodyti save iš gražiausios pusės, tokios galimybės gali ir nebeatsirasti.
Kanados lietuviui artėjantys mėnesiai bus patys svarbiausi karjeroje, o dar vieno nesėkmingo pasirodymo atveju ir vėl sužibtų galimybė jį išvysti Lietuvoje. Tiesa, 2015 metais Kanados rinktinėje žaidusį gynėją pamatyti galėtume ne kovojantį dėl vietos rinktinėje protėvių žemėje, tačiau rungtyniaujantį viename iš Europos klubų.
