Britanijos sostinėje, prestižiniame "Raffles" viešbutyje, įvyko beprecedentis susitikimas, subūręs didžiausius investuotojus, besidominčius Europos krepšinio ateitimi. Renginį inicijavo NBA, pristatydama ambicingą "NBA Europe" lygos projektą.
Simboliška, kad pasitarimas vyko buvusiuose karo metų kabinetuose, kur kadaise darbavosi Winstonas Churchillis, o legendinio Jameso Bondo autorius Ianas Flemingas čia rasdavo kūrybinės įkvėpimo. Istorinė vieta tarsi atspindėjo dabartinę situaciją – Senasis žemynas atsidūrė prie potencialių didžiulių permainų krepšinyje, tačiau neatsakytų klausimų šiandien kur kas daugiau nei aiškumo.
Renginyje pasirodė NBA vadovas Adamas Silveris kartu su FIBA generaliniu sekretoriumi Andreasu Zagkliu, taip demonstruodami abiejų organizacijų suinteresuotumą kurti naują europinio krepšinio architektūrą.
Susitikime netrūko investicinių fondų atstovų, aktyviai domėjusių projekto perspektyvomis. Visgi investuotojai rungtynių nežaidžia – be realių komandų jokia lyga neegzistuos.
Didžioji dalis Londone apsilankiusių klubų atvyko atlikti išsamią analizę ir suprasti, kas konkrečiai jiems siūloma. Informacijos šaltiniai teigia, kad komandų atstovai bendravo su investuotojais neoficialioje aplinkoje, tačiau juos labiausiai trikdo esminis aspektas: kalbama vien apie įsipareigojimus, o pajamų modelis lieka miglotas.
Tarp aptariamų sąlygų – maždaug 500 milijonų eurų dalyvavimo mokestis, kurį klubai privalėtų sumokėti už nuolatinę "NBA Europe" franšizę.
Nors daugelis Eurolygos grandų dalyvavo Londono pristatyme, jų galimybės greitai pereiti prie naujo projekto yra labai apribotos. Atėnų "Panathinaikos", Miuncheno "Bayern" ir Milano "EA7 Emporio Armani" neseniai įsipareigojo Eurolygai dešimtmečiui. Nors sutartyse numatyta išpirkos galimybė – apie 10 milijonų eurų – papildomi kompensaciniai mechanizmai praktiškai neleidžia šiems klubams priimti jokių konkrečių sprendimų NBA naudai.
Dėmesį patraukė ir "AC Milan" dalyvavimas, nors futbolo klubas tiesiogiai su krepšiniu nesusijęs. Tačiau valdanti "RedBird Capital" yra viena aktyviausių "NBA Europe" projekto rėmėjų, todėl ateityje įmanomi hibridiniai modeliai – naujos verslo struktūros arba dalinis klubų pardavimas fondams. Panašus kelias galėtų tikti "Bayern", "Real", "Barcelona" ar "Fenerbahče", jei šios organizacijos nuspręstų tapti franšizėmis. Krepšinio padaliniai tokiu atveju būtų atskirti nuo pagrindinių – dažniausiai futbolo – struktūrų.
Šiame kontekste išsiskiria "Panathinaikos" – jo krepšinio skyrius jau dabar funkcionuoja kaip savarankiška privati įmonė, nepriklausoma nuo futbolo ar kitų sporto šakų. Tai teoriškai palengvintų bet kokius struktūrinius pokyčius ar investuotojų įsitraukimą.
"Real", "Fenerbahče" ir "Barcelona" kol kas neturi naujų ilgalaikių susitarimų su Eurolyga. Vis dėlto turkų ir katalonų klubai artimiausiu metu liks dabartiniame turnyre – "Barcelona" naują kontraktą turėtų pasirašyti per kelias dienas. Todėl būtent Madrido "Real" laikomas pagrindiniu "NBA Europe" planų elementu – klubu, galinčiu tapti projekto simboliu ir varomąja jėga. Tokie gandai jau sukėlė nepasitenkinimą tarp sirgalių, o klubas esą svarsto galimybę steigti atskirą juridinį vienetą krepšinio veiklai.
Jeigu "Barcelona" galutinai atsisakytų dalyvauti kaip antrasis Ispanijos atstovas, NBA dėmesys galėtų nukrypti į Valensiją. Nors šis klubas neturi tokio tarptautinio pripažinimo, jis disponuoja viena moderniausių arenų žemyne ir turi galiojančią sutartį su Eurolyga iki 2028-ųjų.
Abu Mančesterio futbolo gigantai atmetė idėją kurti krepšinio komandas, tačiau tokius planus greičiausiai puoselėja "AC Milan" ir "Paris Saint-Germain" – derybos su jais tebevyksta.
