Eurolygos reguliarusis sezonas įžengė į antrąją fazę, o tai reiškia, jog ekipos pamažu artėja prie optimalios sportinės formos ir kova dėl pozicijų atkrintamosiose varžybose įgauna vis didesnį intensyvumą.
Pirmasis sezono etapas atnešė nemažai staigmenų – Valensijos klubo stulbinantis pakilimas ar Belgrado „Partizan" bei Stambulo „Anadolu Efes" nesėkmės buvo sunkiai nuspėjamos prieš prasidedant varžyboms.
Malonu konstatuoti, kad išaugusioje ir itin konkurencingoje turnyre Kauno „Žalgiris" išlieka konkurencingas – Lietuvos meistrai, nepaisant rezultatų nestabilumo, ir toliau kovoja dėl vietos tarp geriausiųjų.
Pateikiame penkias drąsias prognozes likusiai Eurolygos reguliariojo sezono atkarpai.
„Fenerbahče" – reguliariojo sezono triumfatoriai
Prie naujojo Eurolygos sezono starto linijos stojo galiojantys čempionai.
Neseniai vainikuotas strategas, tapęs Eurolygos laimėtoju, demonstruoja neprarastą ambicingumą. Priešingai, jis dar labiau džiaugiasi darbu, o tai, ką pasiekia su naujai sukomplektuota sudėtimi, tiesiog stebina.
Po aštuonių pradinių turų „Fenerbahče" buvo pasiekę vos tris pergales, ir Stambule kilo nerimas, kad vasaros praradimai galėjo būti per dideli, norint šį sezoną kelti aukščiausius tikslus. Tačiau Šarunas su savo auklėtiniais situaciją ėmė taisyti greičiau nei buvo tikėtasi.
Šiuo metu „Fenerbahče" pozicionuojasi šalia lyderių ketvertuko, o iki susitikimo Dubajuje komanda buvo iškovojusi dešimt pergalių per vienuolika susitikimų. Be to, antrojoje sezono dalyje klubas žais sustiprintas – komanda papildė centro poziciją Chrisu Silva ir įgijo elitinės patirties pasikviesdama Nando De Colo.
Stebint „Fenerbahče" pasirodymą, manau, kad šie įsigijimai gali tapti lemiamais kovoje dėl Eurolygos trofėjaus – būtent talento stoka priekinėje formacijoje ir patirties poreikis šalia debiutantų buvo tai, ko trūko čempionams.
Žinant Šarūno Jasikevičiaus meistriškumą rengiant ekipą net ir paprastoms reguliariojo sezono akistatoms, pabrėžiant kiekvieno susitikimo reikšmę, tai, kas atrodė neįmanoma prieš turnyrą, dabar nebeskamba fantastiškai.
Graikijos grandai, Tel Avivo „Hapoel" ar Monako ekipa talentu vis dar pranoksta „Fenerbahče", tačiau nauji žaidėjai, Taleno Hortono-Tuckerio auganti lyderystė ir Šaro įtaka leidžia tikėti čempionų dominavimu reguliariajame sezone.
S.Francisco – pirmajame simboliniame penkete
Spalio mėnesio geriausio žaidėjo titulo laimėtojas išlaikė puikią formą ir lapkritį, tačiau gruodį į „Žalgirio" gretas sugrįžus Nigelui Williamsui-Gossui iškilo tam tikrų iššūkių.
Kurį laiką nerimą kėlusi kūno kalba išsiveržė susitikime su Atėnų „Panathinaikos", ir tuo metu atrodė, kad „Žalgirio" sezonas atsidūrė kritinėje situacijoje – arba teks išsiskirti su žaidėju, arba S.Francisco sugebės šią situaciją paversti augimo galimybe.
Panašu, kad įsikūnijo antrasis scenarijus. Po tų rungtynių Tomas Masiulis, įskaitant ir susitikimą su Vilniaus „Rytu", Cisco keturis kartus iš eilės paliko už startinio penketo ribų, tačiau gynėjas su šia situacija susidorojo puikiai – jo statistikos vidurkiai siekė 12,8 taško, 8,3 rezultatyvaus perdavimo ir 17 naudingumo balų.
28-erių metų gynėjas pastaruoju metu dar ryškiau atsiskleidžia kaip komandinis žaidėjas, tačiau iniciatyvą perima būtent tais momentais, kai ekipai to labiausiai prireikia. Jo kūno kalba nebepalieka jokių abejonių dėl nusiteikimo. Būtent tokio charakterio lyderio Kauno klubui ir trūko.
Pačiam S.Francisco individualūs apdovanojimai yra itin svarbūs, ir jis puikiai suvokia – jeigu nepaves „Žalgirio" bent iki atkrintamųjų etapo, apie tokius titulus teks pamiršti.
Šiuo metu S.Francisco užima penktąją poziciją reitinge. Tačiau konkurencija šiose lenktynėse yra nepaprastai arši.
S.Francisco pozicijas stiprina, nors tai ir skamba nemaloniai, vėl traumą patyręs N.Williamsas-Gossas. Kauniečių sausio pabaiga bus itin intensyvi su išvykų serija, tad sirgaliai laukia Cisco stebuklų.
Paskutinį kartą į simbolinį geriausių penketą patekęs Kauno klubo atstovas buvo Brandonas Daviesas 2019-aisiais. Pakartoti šį pasiekimą bus nepaprastai sunku, tačiau dabartinė prancūzo ir „Žalgirio" trajektorija leidžia optimistiškai žvelgti į ateitį.
„Valencia" – už šešetuko
Kadaise Š.Jasikevičius Panevėžio „Lietkabelį" buvo praminęs sezono Pelene. Galbūt šį apibūdinimą būtų galima pritaikyti ir Valensijos ekipai, nors jos žaidimas nuo pat pirmos dienos toks, kurį malonu stebėti.
Pedro Martinezo auklėtiniai sezoną pradėjo puikiai ir kartu su Tel Avivo „Hapoel" po pirmojo rato dalijosi lyderių pozicija turnyrinėje lentelėje. Abu praėjusį sezoną Europos taurėje rungtyniavę klubai, skirtumas tik tas, kad „Hapoel" vasarą investavo milžiniškas sumas, o ispanai tiesiog tęsia nuoseklų darbą.
Didžiulį postūmį „Valencia" suteikia plati rotacija perimetro linijoje, kur P.Martinezas nuolat keičia žaidėjus ir išlaiko aukštą intensyvumą, o kokybė nenukenčia.
Taip pat „Valencia" pirmoje sezono pusėje puikiai jautėsi naujai atidarytoje „Roig" arenoje, kur praėjusią savaitę juos čia tik antrą kartą per 11 Eurolygos susitikimų nugalėjo Monako ekipa.
Visgi, kad ir kaip malonu stebėti „Valencia", realybė juos turėtų pasivyti, kaip pernai pasivijo Paryžiaus klubą, kuris irgi kurį laiką pirmavo lygoje, bet į atkrintamąsias pateko tik per papildomą etapą.
Ši „Valencia" turi daugiau talento nei praėjusių metų Paryžiaus ekipa, bet išlaikyti tokį tempą žaidžiant Ispanijos lygoje ir namie siekiant laimėti Karaliaus taurę, skamba neįtikėtinai sudėtingai.
Kad ir kaip solidžiai atrodo antros vietos dalijimasis Eurolygoje po 21 turo, nuo septintos pozicijos juos skiria vos vienas pralaimėjimas. Jei P.Martinezui toliau pavyks visais frontais išlikti viršūnėje, nieko kito neliks, kaip tik Valensijoje statyti jam paminklą.
Bus atleistas dar vienas treneris
Šį sezoną Eurolygoje jau nukrito 6 trenerių galvos – keturi buvo atleisti, o legendiniai Željko Obradovičius ir Ettore Messina pasitraukė savo noru. Ar tai jau pabaiga?
Logika diktuotų, kad taip – viršutinės lentelės dalies klubams nėra prasmės kažką keisti tokiu metu, o apačioje didžiojoje dalyje komandų pokyčiai jau įvyko.
Visgi yra trenerių, kurių kėdės kaista nuo pat sezono pradžios, bet jie sugeba išlaviruoti – Paolo Galbiati Vitorijoje ar Odedas Kattashas Tel Avive. Tačiau ir jie tikrai nėra vieninteliai kandidatai būti pakeisti dar šį sezoną.
Bolonijos „Virtus" vadovybė garsėja netikėtais sprendimais, o Dubajaus klubo pozicija lieka miglota, nepaisant to, kad sutartis su Jurica Golemacu buvo pratęsta. Tuo tarpu Belgrado situacija kelia dar daugiau klausimų.
Jeigu „Partizan" padėtis negerės, Joano Penarroyos pozicija tikrai nėra užtikrinta. „Crvena Zvezda", patekusi į sunkią situaciją, taip pat nėra linkusi ilgai laukti – šį sezoną strategas jau buvo keičiamas.
Sergio Scariolo Madride sulaukia nemenkai priekaištų, tačiau „Real" pasiekimai atrodo pakankamai solidūs, kad būtų imtasi kardinalių pokyčių. Kita vertus, futbolo pasaulyje Xabi Alonso atleidimas buvo visiškai nelogiškas žingsnis…
Eurolygos reguliarusis sezonas jau įpusėjo, tačiau intrigų dar tikrai netrūks. Logiškai mąstant, visi trenerių atleidimai šį sezoną jau turėtų būti įvykę, tačiau lygos konkurencingumas dažnai verčia vadovus priimti impulsyvius sprendimus. Kas neišlaikys spaudimo?
**Dešimtukas nesikeis**
Rašymo momentu Milano ekipa jau pasivijo „Crvena Zvezda". Nepaisant to, manau, kad dešimtukas išliks identiškas pirmojo rato pabaigai – pasikeis tik vidinės pozicijos.
Žinoma, Eurolyga jau išmokė, kad aršios kovos dėl atkrintamųjų ar įkrintamųjų vietų tęsiasi iki pat paskutiniojo turo.
Tarp dabartinių dešimtuko atstovų didžiausių sunkumų patiria „Crvena Zvezda", o rimtų ambicijų patekti į įkrintamąsias turi ne vien „EA7 Emporio Armani", bet ir „Dubai", „Virtus" bei „Maccabi".
Eurolygoje situacija itin nestabili – aštuntą ir tryliktą vietas skiria vos dvi pergalės. Vis dėlto tam tikros tendencijos išlieka.
Asmeniškai sunkiai įsivaizduoju „Maccabi" ir „Virtus" realias perspektyvas, o „Dubai" pozicijas išlaiko išimtinai namų aikštės dėka. Traumų tikrai gausu, tačiau kol kas nematyti nei aiškaus komandos valdymo, nei konkrečių žaidimo koncepcijų.
Realiausias šansas įsiveržti į dešimtuką, mano vertinimu, priklauso Milano klubui, kuris po E. Messinos išėjimo ir sugrįžus traumuotiems žaidėjams demonstruoja tikrai patrauklų krepšinį.
Tačiau tai Eurolyga, kur viskas gali apsikeisti akimirksniu. Mums svarbiausia, kad tame dešimtuke išsilaikytų „Žalgiris". Ar ne?
