Lietuvos krepšinio lygos klubai vis labiau pasikliauja užsienio krepšininkais, tačiau lietuviai dažnai lieka antrame plane. Deja, toli gražu ne kiekvienai ekipai sekasi atrasti legionierius, galinčius pateisinti į juos dedamas viltis.
Užsieniečiai paprastai kviečiami tam, kad taptų komandos vedliais ir pakeltų kolektyvą į kitą lygmenį. Stipriausiose Europos lygose – Ispanijoje, Prancūzijoje ar Italijoje – neefektyvūs legionieriai greitai keičiami kitais. Pavyzdžiui, Jonavoje praėjusį sezoną spindėjęs Dominicas Brewtonas su 9 taškų vidurkiu netiko Udinės klubui ir persikėlė į Varšuvos „Legia”. LKL ekipos dažniausiai rodo daugiau kantrybės dėl ribotų finansinių galimybių – prisivilioti kokybiškus užsieniečius į Lietuvą nėra paprasta.
Kay'us Bruhnke (24 m., 203 cm) – Vilniaus „Rytas”. LKL statistika: 19 min., 4,7 tšk., 2,6 atk. kam., 1,9 rez. perd., 5,9 naud. bal. Pasirašant sutartį su vokiečiu buvo tam tikros logikos – Lietuvoje jau žaidęs, jaunas, su europietišku pasu. Tačiau gynyboje pažeidžiamas krepšininkas puolime visiškai neišnaudoja savo galimybių – vos 23,3 proc. tritaškių, nors tai turėtų būti jo stiprioji pusė. Viena – žibėti Mažeikiuose, kita – įsitvirtinti „Ryte” ar Ankaros „Turk Telekom”. Lukas Uleckas vargu ar atrodytų prasčiau. Tiesa, K.Bruhnke turi didžiausią potencialą iš viso septyneto atsigauti.
Brandonas Horvathas (27 m., 208 cm) – „Gargždai”. LKL statistika: 19 min., 6 tšk., 2,9 atk. kam., 5,8 naud. bal. Sezono pradžioje atrodė perspektyviai, tačiau varžovai greitai suprato jo gynybines spragas. Treneriai sumažino jo žaidimo laiką, o jo vietas „suvalgė” Laurynas Vaištaras. Iškalbinga, kad B.Horvathas nebuvo išleistas svarbiausiose rungtynėse, pavyzdžiui, pergalės prieš „Rytą” metu.
Olinas Carteris (29 m., 188 cm) – Jonavos „Hipocredit”. LKL statistika: 22 min., 8,6 tšk., 1,7 atk. kam., 2 rez. perd., 3,6 naud. bal. Amerikietis turėjo tapti perimetro lyderiu, tačiau gelbėtoju netapo. Su juo aikštelėje Jonava praleidžia 7 taškais daugiau nei pati pelno. Metimų pasirinkimas, pataikymas, kūno kalba – viskas rodo, kad žaidėjas neatitinka LKL lygio. Tritaškių pataikymas – 17,9 proc. (7/39), dvitaškių – 32 proc. (8/25).
Mihkelis Kirvesas (29 m., 200 cm) – Jonavos „Hipocredit”. LKL statistika: 18 min., 5,6 tšk., 3,4 atk. kam., 5 naud. bal. Estas visą karjerą žaidė puolėju, bet Jonavoje tapo centru. Trenerio Manto Šerniaus schemose jis tiko, tačiau pasikeitus sudėčiai ir treneriams, naudos nebeduoda. Centro pozicijoje jam trūksta ūgio, šuolio ir atletiškumo, o puolėjo vietoje – metimo iš toli.
Lazaras Mutičius (27 m., 201 cm) – Panevėžio „Lietkabelis”. LKL statistika: 21 min., 6,7 tšk., 3,8 atk. kam., 1,2 rez. perd., 7,3 naud. bal. Jokio išskirtinio įgūdžio neturintis legionierius turėjo pasižymėti gynyba, tačiau dažnai klaidas maskuoja pražangomis – vidutiniškai 3 per mačą. Europos taurėje jo rodikliai dar prastesni: 5,3 taško ir 4,5 naudingumo balo per 21 minutę.
Stefanas Simaničius (24 m., 207 cm) – „Šiauliai”. LKL statistika: 12 min., 3,3 tšk., 2,7 atk. kam., 2,5 naud. bal. Po 5 LKL ir 5 KMT rungtynių aišku, kad perlo Adrijos antrojoje lygoje rasti nepavyko. Bosnis turėjo padėti Oskarui Pleikiui, bet jam esant aikštelėje komandos žaidimas smunka. 2,6 pražangos per 13 minučių – prastas rodiklis. Dvitaškių statistika – 8/18. Logiška būtų per vasario FIBA langą ieškoti naujo centro.
Malikas Johnsonas (28 m., 178 cm) – Utenos „Juventus”. LKL statistika: 20 min., 5,5 tšk., 1,2 atk. kam., 3,6 rez. perd., 4,5 naud. bal. Po prastos pradžios amerikietis šiek tiek įsižaidė ir pataiko 44 proc. tritaškių (11/25). Tačiau nedidukas įžaidėjas per 12 rungtynių metė vos 9 baudas – akivaizdžiai trūksta agresijos ir prasiveržimų. Uteniškiams belieka tikėtis, kad M.Johnsonas dar atras savo žaidimą.
