Kasmet tūkstančiai Lietuvos antrokų pirmą kartą žengia į baseinus nacionalinės plaukimo mokymo programos dėka. Būtent ši iniciatyva daugeliui mažųjų tampa pirmuoju rimtu susitikimu su vandens sportu – jie pradeda savo kelionę plaukimo pasaulyje, įgydami ne tik praktinius įgūdžius, bet ir supratimą apie saugų elgesį vandenyje. Nors iš valstybės biudžeto finansuojama programa jau ne pirmus metus demonstruoja apčiuopiamą naudą, vis dėlto išlieka tam tikrų kliūčių – ne kiekvienas šalies antrokas turi lygiavertes sąlygas įsisavinti plaukimo meną. Šie ir kiti svarbūs klausimai buvo aptarti metinėje programos apžvalgoje.
Nacionalinė sporto agentūra, jau trejus metus koordinuojanti šią fizinio aktyvumo iniciatyvą, skirtą vaikų plaukimo mokymui ir saugaus elgesio vandenyje ugdymui, sukvietė metinius aptarimus. Kartu su programą praktiškai vykdančia asociacija „LTU Aquatics" buvo analizuojama 2025 metų veikla, dalijamasi savivaldybių bei baseinų operatorių įžvalgomis, diskutuota apie finansinius aspektus ir būsimos plėtros perspektyvas.
Pirmieji žingsniai vandenyje – būtent čia
Šiandien plaukimo mokymo programą įgyvendina asociacija „LTU Aquatics", veikianti 36 savivaldybėse. Visus mokslo metus – nuo rugsėjo iki gegužės – antrokai kviečiami lankyti 32 užsiėmimus baseine. Iš jų 18 pamokų apmoka Švietimo, mokslo ir sporto ministerija per Nacionalinę sporto agentūrą, o likusias 14 pamokų finansuoja pačios savivaldybės, įsitraukusios į šią iniciatyvą.
„Tai viena efektyviausių valstybės investicijų į jaunosios kartos sveikatą. Programos rezultatus užtikrina glaudus institucijų bendradarbiavimas ir aktyvus savivaldybių dalyvavimas", – teigia Nacionalinės sporto agentūros vadovas Mindaugas Špokas.
Anot „LTU Aquatics" atstovų, savivaldybės atlieka itin svarbų partnerio vaidmenį, nes jų finansinis indėlis yra esminis. Vien valstybės skiriamų lėšų nepakanka, kad kiekvienas šalies antrokas galėtų išmokti plaukti, todėl savivaldybės savo iniciatyva daliai vaikų suteikia šią galimybę – iš savo ir rėmėjų biudžetų apmoka visas 32 pamokas. Ketverių metų laikotarpiui (2023–2026 m.) iš valstybės iždo programai skirta 3,21 mln. eurų.
Kiekvieną savaitę baseinuose vaikai mokosi įvaldyti skirtingus plaukimo stilius, išmoksta išlaikyti kūną horizontalioje ir vertikalioje padėtyje, įgyja gebėjimą panerti ir iškelti daiktą iš mažiausiai 1,5 metro gylio, taip pat susipažįsta su saugumo prie vandens principais. Šiais metais 44 baseinuose visoje šalyje treniruojasi daugiau nei 14 tūkstančių moksleivių. Su jais dirba beveik šimtas specialistų – plaukimo trenerių, instruktorių, specialiųjų poreikių pedagogų bei savanorių. Programa pritaikyta skirtingų gebėjimų ir poreikių vaikams.
Rezultatai džiugina, tačiau sunkumų netrūksta
Nacionalinės plaukimo mokymo programos efektyvumą puikiai iliustruoja tiek statistiniai rodikliai, tiek atskirų miestų pasiekimai. Sostinė šioje srityje demonstruoja išskirtinius rezultatus – per šešerius metus, pradedant 2018-aisiais, plaukimo pamokas lankančių antrų klasių mokinių skaičius padidėjo net penkis kartus: nuo 1,4 tūkstančio iki beveik 7 tūkstančių vaikų. Vilniaus savivaldybė ženkliai prisidėjo prie infrastruktūros plėtros, todėl šiais metais praktiškai kiekvienas sostinės antrokas gali lankyti plaukimo užsiėmimus.
„LTU Aquatics" atstovai akcentuoja, kad atsiliepimų iš švietimo įstaigų ir šeimų sulaukiama labai teigiamų – tėvai džiaugiasi ne vien vaikų gebėjimu plaukti, bet ir išaugusiu savarankiškumu bei pasitikėjimu savo jėgomis. Specialistai pastebi akivaizdžią pažangą – mažieji ne tik įgyja gebėjimą išlikti vandens paviršiuje, bet ir pradeda suvokti pavojus bei elgtis atsakingai.
Vis dėlto, nepaisant akivaizdžių laimėjimų, programa kol kas nepasiekia visų šalies antrokų. Federacijos atliktas tyrimas atskleidė, kad 40 savivaldybių disponuoja reikiama infrastruktūra užsiėmimams organizuoti, tačiau maždaug 20 savivaldybių vis dar stokoja baseinų arba tinkamų sąlygų programai įgyvendinti.
Programos koordinatoriai pabrėžia, kad plėtrą stabdo ne vien baseinų stoka – didelę problemą kelia ir kvalifikuotų instruktorių trūkumas bei nepakankamas finansinis aprūpinimas. Kai kurios savivaldybės atsisakė prisijungti prie iniciatyvos, o dalis baseinų operatorių vengia priimti mažuosius lankytojus. Šiandien vienai vaiko pamokai skiriami vos 3 eurai, ir ši suma nekito jau keletą metų. Ekspertų vertinimu, reali vieno užsiėmimo kaina turėtų siekti mažiausiai 6 eurus.
Federacijos vadovas Saulius Binevičius teigia: „Dabartinis valstybės finansavimas leidžia programoje dalyvauti tik apie 14 tūkstančių antrų klasių mokinių. Iš biudžeto apmokamos 18 pamokų, o papildomas 14 užsiėmimų paketas finansuojamas savivaldybių lėšomis. Be to, vietos valdžia prisiima atsakomybę už vaikų pavėžėjimą iki baseinų. Plaukimo gebėjimų formavimas yra neatsiejama vaikų saugumo ir sveikatos užtikrinimo dalis, todėl kreipiamės su prašymais: pirma, garantuoti visų šalies antrokų įtraukimą į nacionalinę programą su 18 valstybės finansuojamų pamokų kiekvienam mokiniui; antra, parengti ilgalaikę strategiją ir skirti lėšas baseinų statybai ar pritaikymui regionuose, kur jų šiuo metu nėra; trečia, nustatyti teisingą atsiskaitymo tvarką su plaukimo specialistais ir programos vykdytojais. Esame įsitikinę, kad kiekvienas Lietuvos antrokas nusipelno lygių galimybių išmokti plaukti – tai investicija į jų gyvybę ir sveikatą."
Sprendimų ieškoma pasitelkiant tarptautinę patirtį
Susitikimo metu federacija akcentavo, kad artimiausiu metu didžiausią iššūkį programos plėtrai kelia instruktorių stygius, todėl vis intensyviau domimasi užsienio praktika. Danijoje, pavyzdžiui, vaikus plaukti apmoko kūno kultūros pedagogai, išklausę specializuotus mokymus ir gavę atitinkamus leidimus. Kitose valstybėse patyrę plaukikai licencijas gali įgyti paprasčiau nei mūsų šalyje – per federacijų rengiamus kursus.
„LTU Aquatics" atstovų teigimu, analogiški sprendimai atvertų galimybes išplėsti programos mastą ir mūsų šalyje, leisdami didesniam vaikų skaičiui įgyti plaukimo gebėjimų bei išmokti saugaus elgesio vandenyje pagrindų.
Susitikimo metu buvo analizuojama ir Estijos patirtis. M. Špokas pabrėžė, kad kaimyninė valstybė programą yra glaudžiau susiejusi su bendruoju ugdymu, vertindama ją kaip fizinio lavinimo pamokų papildymą, o ne vien užklasinę veiklą. Estijoje, kur programoje dalyvauja panašus mokinių skaičius kaip Lietuvoje, valstybė skiria žymiai didesnį finansavimą. Viešai skelbiamais duomenimis, Estijos plaukimo mokymo programai iš valstybės biudžeto kasmet skiriama apie 1,23 mln. eurų, o savivaldybės papildomai prisideda beveik 800 tūkst. eurų. Pagrindinė programa apima 40 pamokų. Tuo tarpu Lietuvoje nacionalinei programai valstybė kasmet skiria apie 760 tūkst. eurų (18 pamokų). Tikslių duomenų apie Lietuvos savivaldybių papildomą finansinį indėlį šiuo metu nėra.
Region 650×150 @Tipro
Programos plėtra – užsiėmimai atvirame vandenyje?
Lietuvos nacionalinėje plaukimo mokymo programoje šiuo metu dalyvauja daugiau kaip 14 tūkst. antros klasės mokinių. Dalis antrokų į oficialius programos sąrašus nepatenka, kadangi visas 32 pamokas pilnai finansuoja savivaldybės. Susitikime buvo svarstoma, ar esamas modelis, kai savivaldybės ne tik apmoka papildomas 14 pamokų, bet dažnai prisideda ir prie pirmųjų 18, yra tvarus bei sąžiningas, ypač toms savivaldybėms, kurios jau dabar prie programos prisideda reikšmingiau nei oficialiai privaloma.
„Galima teigti, kad programa jau duoda realių rezultatų – auga tiek dalyvaujančių savivaldybių, tiek mokinių skaičius, sistemingai vertinama padėtis, kaupiama informacija, kuria remiantis bus įmanoma objektyviau įvertinti pasiekimus ir planuoti tolimesnius veiksmus", – reziumavo M. Špokas.
Netolimoje ateityje numatoma atlikti tarpinį programos įvertinimą ir parengti pasiūlymus dėl jos tęstinumo bei tobulinimo krypčių. „LTU Aquatics" taip pat svarsto idėją dalį užsiėmimų šiltuoju sezonu organizuoti natūraliuose vandens telkiniuose, taip sumažinant išlaidas. Asociacija aktyviai ieško verslo partnerių ir planuoja kitas efektyvias priemones.
