Kauno ekipa oficialiai pranešė apie Mareko Blaževičiaus grįžimą į klubą. Su centru pasirašyta dvejų metų trukmės garantuota sutartis, kurioje numatyta opcija pratęsti bendradarbiavimą dar vienu sezonu.
M.Blaževičius naująjį sezoną pradės sulaukęs 25-erių. Po išvykimo iš Lietuvos sostinės jis rungtyniavo Ispanijos pirmenybėse, vėliau vilkėjo Vilniaus „Wolves" ir Turkijos „Tofaš" marškinėlius. Sostinėje gimęs krepšininkas grįžta akivaizdžiai paaugęs meistriškumu.
2022-aisiais M.Blaževičius buvo perspektyvus jaunuolis, palikęs „Rytą" po Šarūno Jasikevičiaus kvietimo. Tačiau likimas lėmė kitaip – strategas iškeliavo į Katalonijos sostinę, o jaunam centrui teko darbuotis su Martinu Schilleriu ir išgyventi sudėtingą laikotarpį, kai komandą paeiliui vadovavo Jure Zdovcas ir Kazys Maksvytis.
Galicijos regiono klube M.Blaževičius atrado prarastą tikėjimą savimi, gavo pakankamai žaidimo minučių, o antrajame sezone netgi buvo pasitelkiamas sunkiojo krašto pozicijoje greta ukrainiečio Artiomo Pustovijaus. Vilniaus komandoje pradžia buvo nelengva, tačiau vėliau krepšininkas įgavo puikią sportinę formą ir tapo vienu pagrindinių ekipos lyderių.
Praėjusį pavasarį M.Blaževičius sutiko tęsti bendradarbiavimą su „Wolves", tačiau aplinkybės vėl pakito – klubas patyrė finansinį krachą ir teko persikelti į Bursą. Šis žingsnis pasirodė itin naudingas, nes Turkijos klube atsivėrė galimybės dar labiau parodyti savo gebėjimus ir patirti, ką reiškia rungtyniauti stipriame užsienio kolektyve, o ne Ispanijos čempionato viduriniokyje, kuris antraisiais jo buvimo metais nusileido į žemesnę lygą.
Turkijos komandoje buvo matyti M.Blaževičiaus užtikrintumas ir pasitikėjimas: puikiai pozicionavosi po krepšiais, demonstravo aukštą energijos lygį tiek puolime, tiek gynyboje, o jo arsenale atsirado floateriai ir tikslūs perdavimai partneriams. Bursos gretose jis atrodė ne kaip 24-erių atletas, o mažiausiai penkeriais metais brandesnis krepšininkas.
Prie tokio progreso neabejotinai prisidėjo ir patirtis nacionalinėje rinktinėje, kur M.Blaževičius pelnė Rimo Kurtinaičio pasitikėjimą – vidutiniškai aikštelėje praleisdavo 17,5 minutės, pelnydamas 7,5 taško ir surinkdamas 10,2 naudingumo balo. Tai vos dviem minutėmis mažiau nei gaudavo Jonas Valančiūnas, tuo tarpu Laurynas Birutis buvo visiškai nustumtas į šešėlį, vidutiniškai žaisdamas tik po 7,5 minutės.
R.Kurtinaitis neatsitiktinai prioritetą teikė būtent M.Blaževičiui, o ne L.Biručiui J.Valančiūno pavaduotojo vaidmenyje – Marekas pasižymi didesniu universalumu centro pozicijoje. Nestebina, kad dabar jis aplenkė L.Birutį ir Kauno klube. Šiuo atveju vyriausiasis treneris priėmė teisingus sprendimus, o rinktinės pasirodymas tikrai buvo solidus.
Kauno ekipa taip pat įžvelgia, kad M.Blaževičius pajėgus duoti daugiau. Visų pirma, jo metimas iš vidutinio nuotolio pranoksta L.Biručio galimybes. Nors Antanas Sireika nuolat pabrėžia, kad L.Biručiui nebuvo leidžiama mesti ir „Šiauliuose" situacija buvo kitokia, vis dėlto L.Biručio vidutinio nuotolio metimai Eurolygos lygmenyje nėra efektyvus ginklas. Apskritai L.Biručio karjeroje kelia abejonių agentų iniciatyvos keisti jo metančiąją ranką.
M.Blaževičius gynybinėje zonoje demonstruoja žymiai didesnį mobilumą nei L.Birutis – kartu su juo Kauno ekipa galėjo taikyti įvairesnes gynybines schemas, įskaitant stepoutą ar flat variantą, kai aukštaūgis kontroliuoja baudos aikštelės zoną. M.Blaževičius pasižymi geresniu judrumu ir patikimiau persekioja periferijos žaidėjus, o kovoje po krepšiu turi užtektinai fizinės galios atsilaikyti prieš pajėgius oponentus.
L.Birutis aukščiausio lygio Europos turnyre netiko Kauno klubui, ir tai visiškai suprantama – jo žaidimas nugarą atsukus krepšiui nebuvo efektyvus, todėl šį elementą iš arsenalo pašalino tiek Andrea Trinchieri, tiek Tomas Masiulis. Kazio Maksvyčio laikotarpiu dažnai matydavome sunkų, statiką primenantį krepšinį, kai L.Birutis po penkias sekundes bandydavo prasimušti pro gynėjus, o komandos draugai tiesiog stebėdavo šią kovą iš šalies. Dabartiniame krepšinyje, kur dominuoja greiti ir vikrūs žaidėjai, toks modelis nebėra veiksmingas.
M.Blaževičius yra logiška ir tinkama L.Biručio pakeitėjo kandidatūra – meistryškumu niekuo nenusileidžiantis krepšininkas, kuris dar yra jaunesnis ir turi augimo perspektyvų. Tačiau lieka esminis klausimas – kokį vaidmenį jam skirs Kauno klubas.
Dabartinė padėtis tokia, kad Kauno ekipa neturi aiškaus pirmojo centro po Moseso Wrighto pasitraukimo. J.Valančiūnas siejamas su Kaunu, tačiau uteniškio likimas paaiškės tik per artimiausias savaites – Denverio „Nuggets" gali pasilikti lietuvį savo gretose arba išmainyti į kitą NBA komandą, kuri tada spręstų dėl kontrakto nutraukimo. Be to, Senajame žemyne JV domisi keletas Eurolygos grandų, galinčių pasiūlyti daugiau nei 2 mln. eurų metinį atlyginimą. Šiuo metu situacija su rinktinės kapitonu išlieka miglota, nors krepšinio kuluaruose tvirtai tikima, kad tapęs laisvuoju agentu, jis pasuks Kauno link.
Jeigu J.Valančiūnas ir M.Blaževičius sudarytų centrų duetą, panašiai kaip nacionalinėje rinktinėje, tai būtų solidus tandemas. Prie jų galima prijungti Ąžuolą Tubelį, kuris praėjusių metų Europos čempionate taip pat atstovavo Lietuvai ir paliko ryškų įspūdį.
Tokioje rotacijoje M.Blaževičius teoriškai vėl liktų trečiuoju centru, kaip anksčiau buvo L.Birutis. 10 minučių vidurkis Eurolygoje būtų per menkas šio lygio krepšininkui, tačiau išsikovoti daugiau žaidimo laiko gali būti nelengva.
Pirmasis scenarijus: J.Valančiūnas gauna mažiausiai 20 minučių aikštelėje, tuomet Ą.Tubelis pasitelkiamas gynybiniams susikeitimams ir, tikėtina, rungtynių pabaigose, kai treneriai dažniausiai renkasi tokias taktikas. Tokiu atveju M.Blaževičius neabejotinai lieka trečiuoju pasirinkimu. Žinoma, egzistuoja traumų tikimybė ar pražangų kaupimasis, tačiau ilgo sezono eigoje statistiniai vidurkiai paprastai atspindi realybę tiksliau nei pavieniai epizodai. Priekinėje linijoje „Žalgiris" vėl lieka su keturiais krepšininkais, nes be minėtų žaidėjų yra tik Dustinas Sleva, nors galbūt Edgaras Ulanovas jau suvokiamas kaip ketvirtojo numerio pozicijos atstovas, todėl Sterlingo Browno įsigijimas orientuotas į lengvojo krašto poziciją, kur minutėmis dalintųsi su Arnu Butkevičiumi.
Antrasis variantas numato situaciją, kai „Žalgiris" nesusitaria su J.Valančiūnu ir komandą papildo, pavyzdžiui, Chimezie Metu. Tokiu atveju priekinėje formacijoje M.Blaževičius taptų pajėgiausiu vidurio puolėju. Žurnalistas Rokas Pakėnas Ch.Metu įvardijo kaip alternatyvų pasirinkimą, jeigu derybos su JV žlugtų. Ch.Metu labiau atitinka sunkiojo krašto nei klasikinio centro profilį. Toks krepšininkas suteikia lankstumo puolime prieš varžovų didžiuosius – gali atakuoti pikenpopais iš tolimų ar vidutinių distancijų, tačiau gynyboje prie lanko prieš galingus centrus tampa pažeidžiamas. „Žalgiris" su Ch.Metu, M.Blaževičiumi ir Ą.Tubeliu disponuotų viena lengviausių priekinių linijų visame turnyre. Sprendimas atrodytų neįprastas, tačiau galbūt egzistuoja mums nežinomų aplinkybių, kurias atskleisti pajėgus tik laikas.
Trečiasis scenarijus apima JV atvykimą kartu su dar vienu priekinės linijos žaidėju. Marekui tai būtų pats nepalankiausias variantas. „Žalgiris" turėtų penkis tikrus ketvirtos-penktos pozicijų atstovus, o M.Blaževičiui aikštės laikas drastiškai sumažėtų. Tokia situacija nepageidautina, nes antroji galimybė Kaune gali priminti pirmąjį nesėkmingą etapą. Žinoma, penktasis aukštaūgis nebūtinai bus pranašesnis už M.Blaževičių. Tai gali būti Europoje dar nežaidęs krepšininkas arba žemesnio lygio atstovas, kuriam prireiks adaptacijos laiko. Taip pat įmanoma, kad naujasis žaidėjas atliks labai specifines funkcijas prieš konkrečius oponentus – kartais visai nepakilsiąs nuo suolo arba žaisiąs vos 10 minučių. Praėjusį sezoną „Žalgiris" išgyveno su keturiais aukštaūgiais, todėl į naująjį žengti su identiška sudėtimi būtų rizikinga. Vis dėlto galima transformacija, kai E.Ulanovas imsis sunkiojo krašto vaidmens.
Nepaisant visų scenarijų, M.Blaževičius turi puikią progą ir visus įrankius įrodyti savo vertę net nepalankiausiomis aplinkybėmis. Centro charakteris tikrai neleis pasiduoti patekus į sudėtingą padėtį. LKL čempionate M.Blaževičius gaus pakankamai laiko pasirodyti ir pelnyti T.Masiulio pasitikėjimą. L.Birutis vietinėse varžybose demonstravo dominavimą, tačiau ir M.Blaževičius turėtų atnešti ne mažesnę naudą, ypač kai šalia bus aukštesnio lygio partneriai nei „Wolves" komandoje.
