Šį ketvirtadienį pradedamas naujas 2026–2027 metų Eurolygos sezonas, o Kauno „Žalgiris" savo pirmąjį mačą žais svečiuose prieš Belgrado „Crvena Zvezda".
„Beogradska" arena prislėgdama žiūrovų energija yra viena iš sunkiausių vietų žaisti Europoje, o pastaraisiais metais ji ypač nepatogiai pasitaikė žalgiriečiams. Šiame straipsnyje siekiame suprasti „Crvena Zvezda" ultras „Delije", jų kilmę bei nustatyti, kas formuoja jų santykį su „Žalgiriu".
Lietuvoje šiandien jau pastebimas aiškus ultrų judėjimo augimas ir vis stipriau kyla susidomėjimas organizuota fanu kultūra, tačiau dar ne taip seniai šios temos buvo beveik neaptariamos. Dėl šios priežasties visuomenės suvokimas apie užsienio klubų ultras bei jų organizuotą veiklą dažnai yra labai paviršutinis ir ribojasi tik tuo, ką galima pamatyti stadione.
„Delije" – raudonai balta Belgrado galia
Serbų kalba žodis „Delije" reiškia narsuolį ar herojų, būtent šį pavadinimą parinkosi „Crvena Zvezda" ultros devinto dešimtmečio pabaigoje. Organizuotas klubo palaikymas Belgrado mieste egzistavo ir anksčiau, tačiau ši grupuotė susiformavo tada, kai Željko Ražnatovičius, žinomas Arkano vardu, sugebėjo konsoliduoti skirtingas serbų komandos fanu grupes ir suvienyti jas bendru vėliavos ženklu.
Reikia suprasti, kad Arkanas buvo reikšminga ne tik ultrų scenos, bet ir visos tuometinės Jugoslavijos figūra. Ž.Ražnatovičius vadovavo serbų savanorių daliniui, kuris buvo vadinamas „Tigrais". Svarbu paminėti, jog šis dalinys buvo įvelttas į karo nusikaltimus Bosnijoje, o pats Arkanas buvo patrauktas atsakomybėn Hagos tribunolo, nors mirė nepasigirdęs galutinio nuosprendžio. 2000 metų sausio 15 dieną „Delije" garsus vadovas ir organizatorius buvo nušautas Belgrado viešbučio holėje.
Skaitant šį tekstą, reikia atmesti klišę, kad „sportas ir politika – skirtingi dalykai". Ultrų organizacijos ir daugelio europinių futbolo bei krepšinio klubų istorija yra giliai politizuota bei reprezentuoja daug daugiau nei tik žaidimą aikštėje. Serbų klubai puikiai tai iliustruoja.
„Delije" susikūrė kaip Belgrado Šiaurės sektoriaus grupuotė, kurios tapatybę formuoja stiprus serbų nacionalizmas ir stačiatikybės elementai. Nors „Delije" oficialiai nėra politinė organizacija, iš tiesų tai yra dešiniųjų radikalų judėjimas, kuriame nuo pradžios dominuoja nacionalistinės vertybės, prorusiškas nusistatymas ir antivakarietiškas sąjūdis.
Nors „Delije" pagrindinė veikla sukoncentruota futbole, organizacija yra pakankamai plati, kad reikšminga jos dalis aktyviai remia ir krepšinio klubą. Be to, serbų sirgalių kultūra yra tokia, jog kartais sunku nustatyti, kur baigiasi vienas sektorius ir prasideda kitas. Tai ypač ryšku krepšinyje, kur paprastai visas žiūrovų skaičius stovi per visas rungtynes, nors ne visi jie formaliai priklauso „Delije" grupei.
Futbolo rungtynėse veikia apie 4–5 tūkstančius tikrų „Delije" narių, o krepšinio aikštėse jų skaičius siekia maždaug pusę to kiekio. Nepaisant to, paprastieji komandos sirgaliai taip pat giliai pasidalina ultrų nuostatomis ir ideologija, todėl skirtumas tarp organizuotų ultrų ir eilinių palaikytojų yra gana neryškus.
Klubo rėmimas šalyse kaip Serbija sudaro esminę tapatybės dalį, kuri apima žymiai platesnius veiksnius nei tik žaidėjų pasirodymai ar komandos pasiekimai. Ultros yra šios lojalumo formos aukščiausias išreiškimas, tačiau ir dauguma paprastų sirgalių savo savimi laiko save klubo ideologijos atstovais.
Konkurentai mieste ir jo ribose
Belgrado gatvėse gyvena apie 1,3 milijono žmonių, kurie beveik visi galėtų papasakoti, kokią komandą palaiko ir kodėl nekenčia priešingos.
„Grobari" – tai „Partizano" ultragrupė iš Belgrado, kuri yra nuolatinis „Delije" oponentas. Šis konfliktas priklausytų didžiausių priešpriešų sąrašui visoje Europoje ir turi gilias istorines šaknis.
„Grobari" ir „Partizano" istorija siejasi su Jugoslavijos partizanų sąjūdžiu ir Jugoslavijos Liaudies Armija (JNA), todėl klubas turėjo ryškią Jugoslavijos federalinę ir socialistinę orientaciją. Dėl šios priežasties „Crvena Zvezda" bei „Partizano" konfrontacija atspindėjo dvi skirtingas valstybės ideologijas.
Baisiausia radikalizacija tarp šių klubų ir jų rėmėjų grynų vyko 1980–1990 metais, kuomet stadionai ir arenos tapo vietomis, kuriose labiausiai atsiskleidė politinės ir kultūrinės ribos, o susidūrimai dažnai buvo sprendžiami fizinės jėgos pagalba.
Šiandien tiesioginės politinės priešpriešos tarp šių grupuočių tarsi nėra, nes „Grobari" taip pat pasižymi nacionalistinėmis nuotaikomis. Tačiau „Grobari" struktūroje išlieka subgrupės su kairiausia ideologija, todėl visos grupuotės politinis profilis yra daug sudėtingesnis, o viduje yra nemažai nesutarimo. Nors aiški politinė priešprieša tarsi išnyko, tačiau priešiškumas išliko – jis turi istorines, politines ir teritorines šaknis.
Norėdami rasti pagrindinius „Delije" oponentus už Serbijos sienų, nereikia keliauti toli. Belgrado komandos rėmėjų ir Zagrebo „Dinamo" sirgalių „Bad Blue Boys" santykiai tęsiasi kelis dešimtmečius ir taip pat turi politinį pagrindą.
BBB grupuotė, suformuota 1986 metais, buvo glaudžiai susieta su Kroatijos nepriklausomybės aspiracijomis. Iki 1990 metų šių grupių konkurencija buvo ypatingai intensyvi, bet Jugoslavijos politinis nestabilumas pavertė konfliktą etniniu ir nacionaliniu.
1990 metų gegužės 13 dieną planuotos „Dinamo" ir „Crvena Zvezda" rungtynės neįvyko. Prieš susitikimą kilo žiaurus susidūrimas tarp „Delije" ir BBB narių, kuriame buvo sužeisti tiek ultrų, tiek policijos pareigūnai. Kroatai ir serbai dažnai mini šią dieną kaip konflikto pradžią, kuri vėliau virto dideliu konfliktu.
Reikia pabrėžti, jog „Delije" konfrontacijos sąrašas yra gerokai platesnis nei tik ginčas su „Žalgirio" šalininkais. Šis nesutarimas sudaro tik nedidelę dalį jų tarpusavio santykių ir absoliučiai nėra svarbiausia iš visų jų priešpriešų.
Konfliktų anatomija čia gana aiški ir loginė. Svarbiausiais „Delije" oponentais per istoriją laikomi „Partizan", „Dinamo", Split „Hajduk", Poznań „Lech" bei kitų klubų fanatikai. Šiame sąraše verta paminėti ir Sarajevo bei Željezničar futbolo organizacijų ultras.
„Delije" oficialiai draugauja su Pirėjo „Olympiacos", Maskvos „Spartak" ir Neapolio „Napoli" sirgaliais. Tokios sąjungos natūraliai sukuria papildomų antagonizmų, todėl bendra draugystės ir priešpriešų sistema pasidaro daug platesnė ir labiau sudėtinga. Europinio futbolo bei krepšinio ultrų pasaulis yra supainiojęs draugysčių ir konfliktų tinklas, kuris dažnai grįžta prie politinių bei istorinių aplinkybių.
„Orthodox Brothers" – taip vadinamas sąjungos pavadinimas, kurį sudaro „Delije", ateniškos „Olympiacos" „Gate 7" ir maskvietiškos „Spartak" grupuotė „Fratria".
Šias ultras grupes vienija identiškas spalvų pasirinkimas ir minėtas stačiatikybės komponentas. Nepaisant to, graikų ir serbų klubų sirgalių ryšiai galioja daug ilgiau, o „Fratria" prisidėjo vėliau – jau šiame tūkstantmetyje, kai atsirado jų pavadinimas. Sąjunga su maskvietiškais ultromis atitinka „Crvena Zvezda" prorusišką orientaciją, o skanduojamos frazės „Serbija – Rusija, broliai amžinai" skamba tiek futbolo stadionuose, tiek krepšinio halėse. Tačiau svarbu suprasti priežasties ir pasekmės santykį. „Delije" yra prorusiškai nusiteikę ne dėl to, kad bendrauja su „Fratria", o bendrauja su šia grupe todėl, kad jie patys yra prorusiškai orientuoti.
NATO simbolika
Santykiai su „Žalgiriu" ir konflikto ištakos
Iš jau aptartų faktų aišku, kad „Žalgiris" ir jo šalininkai visai nėra pirmiausia „Delije" priešų sąraše. Šios organizacijos antagonizmai turi gerokai tvirtesnį istorinį pamatą ir kilę iš futbolo pasaulio. Priešingai, „Žalgirio" istorija yra gana nauja ir pagrindinis nesutarimas – skirtingas klubų ir jų sirgalių požiūris į Ukrainos konfliktą.
Balandžio 3-iąją 2022 metais Kaune vykusiose Eurolygos susitikime „Crvena Zvezda" komanda atsisakė demonstruoti Ukrainos spalvų plakatą, ragindavusį nutraukti karą. Tai sukėlė stiprią auditorijos reakciją, o „Žalgirio" fankų sektoriuje netrukus pasirodė NATO vėliava.
Būtent šis vėliavos iškėlimas sulaukė didelio dėmesio. Vaizdiniai iš „Žalgirio" sirgalių vietos greitai pasiskleido po interneto ir pasiekė pagrindinius ultras bendruomenes pasaulyje. Galima tvirtinti, jog NATO vėliavą GWB sektoriuje pamatė žymiai daugiau žmonių nei pačių rungtynių baigmę. Tai buvo iš tiesų pirmasis atvejis, kai tokios organizacijos simbolis buvo iškeltas bet kurio futbolo klubo ultras tribūnoje.
Viskas prasidėjo nuo socialinių tinklų. Iš pradžių tai buvo tik žinutės internete, bet netruko išaugti į didžiulę politinę konfrontaciją. Belgrado tribūnose plazdo Rusijos vėliavos spalvos, skambėjo tarybinės armijos himnas, o Kaunas savo ruožtu pasitiko svečius iš Serbijos sostinės su ryškia ukrainietiška simbolika ir specialiai paruoštomis choreografijomis.
Serbų klubo aiški prorusiškai orientuota pozicija bei jo pozicija Ukrainos konflikto atžvilgiu tapo pagrindiniu nesutarimo šaltiniu. Dėl šios priežasties „Žalgirio" ir „Crvena Zvezda" susitikimai įgavo žymiai gilesnę politinę dimensiją ir perėjo iš grynai sportinio rungtyniu lygio.
Nors šiuo metu pagrindinis konfliktas vyksta per interneto platformas ir tiesiogines žinutes stadione, realybė yra tokia, kad Belgrado arena tapo itin rizikinga vieta bet kuriam „Žalgirio" šalininkui.
Reikia paminėti, kad Serbijoje sąryšis tarp ultrafanatikų ir paprastų klubo mėgėjų yra žymiai glaudesnis nei Lietuvoje. Todėl net ir eilinis „Žalgirio" pasidavęs žilas, kuris neturi jokio ryšio su ultrafanatikų judėjimu, turėtų saugotis Belgarde ir vengti bet kokio kontakto su potencialiais provokatoriais.
