Viskas rodo, kad Didier Deschampso kelionė Prancūzijos nacionalinės komandos trenerio kėdėje finišuos po kovos dėl bronzos medalių 2026 metų planetos pirmenybėse. Nors pusfinalyje patirtas pralaimėjimas palieka tam tikrą nuoskaudą, būtų neteisinga dėl visko kaltinti patyrusį specialistą.
Socialiniuose tinkluose pasipylė neapgalvoti teiginiai, esą su Zinedine'u Zidane'u prie vairo ši prancūzų futbolininkų karta būtų laimėjusi daugiau trofėjų. Tačiau tokios prielaidos atrodo gana abejotinos.
Prisiminkime istoriją: 2014-ųjų pasaulio čempionate Prancūzija sustojo ketvirtfinalyje, pralaimėjusi vokiečiams, tačiau tada talentingoji karta dar tik brendo. Tokių žaidėjų kaip Kylianas Mbappe, Ousmane'as Dembele ar Williamas Saliba apskritai dar nebuvo horizonte. Po ketverių metų atėjo triumfas – įtikinamai nugalėtos Argentinos, Belgijos su jos aukso kartos žaidėjais ir Kroatijos rinktinės. 2022-aisiais pasiektas finalas, nors komandą praktiškai ant savo pečių tempė vienintelis Mbappe. Ir štai dabar – 2026-ieji.
Būtent 2018-ųjų čempionatas išsiskyrė dėl fenomenalios vidurio grandies – kylanti žvaigždė Paulis Pogba kartu su karjeros viršūnę pasiekusiu N'Golo Kante sudarė nepralenkiamą tandemą. Ši pora dominavo dvejuose turnyruose – 2018 metų pasaulio pirmenybėse ir 2020 metų Europos čempionate, kur, beje, prancūzai patyrė vienintelę tikrai skaudžią nesėkmę Deschampso valdymo laikotarpiu.
Tokio lygio saugų Prancūzija vėliau nebeturėjo, ir tai išlieka esmine problema. Pastaruosius kelis turnyrus žaidžiantis Adrienas Rabiot savo meistriškumu neprilygsta nei Pogba, nei Kante, o Aurelienas Tchouameni taip pat dar nepasiekė tokių aukštumų. Gynybos linijoje išaugo pasaulinio kalibro žaidėjai – Saliba ir Dayotas Upamecano, tačiau vidurio zonoje pajėgumų trūkumas akivaizdus. Be to, kairiojo krašto gynėjo pozicijoje Lucasas Digne ir Theo Hernandezas taip ir neišsprendė konkurencijos klausimo. Digne artėja prie veterano statuso, o Hernandezas, išvykęs į Saudo Arabiją, reguliaraus sezono metu nerungtyniauja aukščiausiame lygyje.
Šiai sudėčiai būdingos akivaizdžios spragos, o lemiamose čempionato stadijose svarbios tampa net menkiausios detalės. Atidesnis Digne'o žaidimas galėjo padėti išvengti vienuolikos metrų baudinio, kuris kardinaliai pakeitė mačo scenarijų ir psichologinę atmosferą. Žinoma, strategas galėjo pasiūlyti alternatyvų veiksmų planą, tačiau buvo apsispręsta toliau remtis lyderiais – Mbappe, Dembele ir Olise. Šis trio visą turnyrą demonstravo puikų žaidimą. Iki pusfinalio prancūzai atrodė itin įtikinamai, tačiau ispanų disciplina ir organizuotumas nusipelnė kelialapio į finalą.
Pasak pranešimų, po čempionato „Les Blues” vadovavimą perims Zidane'as, o Deschampso vardas amžiams liks įrašytas Prancūzijos futbolo istorijoje – tiek kaip legendinio žaidėjo, tiek kaip išskirtinio trenerio.
