Ketvirtadienį prasideda naujas Lietuvos krepšinio lygos (LKL) sezonas, kuriame varžysis dešimt klubų.
Lyginis komandų skaičius suteiks galimybę kokybiškai stebėti lygos rungtyniavinius procesus, kadangi kiekviena komanda savaitgaliais susitiks su konkurentais iš tos pačios grupės.
Artėjantis reguliarusis sezonas bus žaidžiamas keturių ratų sistema, kuomet kiekviena iš dešimties ekipų žais po 36 rungtynes.
Sporto portale pateikti šeši klausimai, kurie kelia nedumą prieš naujo sezono pradžią. Skaitytojų komentaruose laukiamos jūsų prognozes dėl ateinančių pirmenybių.
Ar „Žalgiris" žus nuo pralaimėjimo?
Būtent tokia problema turėtų sudominti sporto analitikus. Žinoma, sezono eigoje gali įvykti daug netikėtumų, tačiau šiuo metu Lietuvos čempionai atrodo kaip nepralenkiama „Svajonių komanda".
Praėjusiais metais „Žalgiris" reguliaraus sezono metu patyrė tik vieną nesėkmę – pralaimėjo Panevėžio „Lietkabeliui". Dar prieš dvejus metus žalgirietjai nusileido dukart. Todėl logiška kyla klausimas – ar šiais metais „Žalgiris" išvengti pralaimėjimo reguliariame sezone?
Žinome, jog „Žalgirio" pirminė orientacija – Eurolygos varžybos, tačiau šis sezonas skiriasi nuo ankstesnių metų. Svarbiausia – komandos sudėties gylis. Dabar „Žalgiris" gali žaisti ir atsargomis pagrindinių žaidėjų pozicijose LKL turnyruose, turėdamas keturiolikos žmonių rotaciją.
Teoriškai, trečias „Žalgirio" žaidėjų penketas galėtų būti sudaromas iš Maodo Lo, Dovydo Giedraičio, Deivido Sirvydžio, Edgaro Ulanova ir Kaodirichi Akobundu-Ehiogu. Tai būtų nepaprastai stipri komanda LKL lygiu, o šiems atlečiams netrūkstų paskatų parodyti savo galias, kai bus suteikta tokia proga.
Reikšmingą vaidmenį atlieka ir Tomo Masiulio vadovavimo principai bei nuomonė. Jis yra treneris, kuris jau ankstesnį sezoną primena Šarūno Jasikevičiaus erą, todėl iš komandos žaidimo neturėtume tikėtis atsipalaidavimo kol nebus garantuota pirma vieta, o tai gali nutikti tik ketvirto reguliaraus sezono etapo pradžioje.
Ar sulaužys lanką?
Valančiūnas
Lanko laužymo čempionu laikomas Shaquielle'as O'Nealas, kuris aplankys Kauną per Eurolygos turnyrą, o „Žalgiris" šiame sezone turės savo superžaidėją LKL mastu – Joną Valančiūną.
Tačiau prisiminti lankų laužymo epizodus LKL yra tikrai retai pasitaikantis dalykas ir tai turėtų būti išskirtinė situacija. Būtent tokia išskirtinė situacija ir gali atsirasti su JV – ne kasdien į LKL grįžta žaidėjai, praleidę keturiolika sezonų NBA.
J.Valančiūnas iš tikrųjų yra pagrindinė asmenybė šiam uždaviniui atlikti. Kas dar galėtų to siekti? „Žalgiryje" lankus tikrins Kaodirichi Akobundu-Ehiogu. Tarp galingų aukštaūgių, kurie gali patikrinti lanko stiprumą, reikėtų paminėti ir Martyną Echodą, Artūrą Gudaitį, Ricky Lindą bei Brandoną Huntley-Hatfieldą.
Šiuolaikinėje krepšinio epochoje lanko sulaužymas yra itin sudėtinga užduotis, todėl tai liko labai mažai tikėtinas scenarijus net ir J.Valančiūnui. Tačiau kas žino? Gal Tauragė bus paruošta tokiems iššūkiams?
Kas bus geriausia asmenybė?
Prieš sezono pradžią yra daug pretendentų šiam titului, tačiau nors ir tikėtina, kad „Žalgiris" dominuos reguliariame sezone, labai nepraktiška tikėtis, kad MVP bus žalgirietis.
T.Masiulis „Žalgiryje" paskirstys žaidimo laiką tarp daugelio žaidėjų, todėl iš vieno atlikėjo tikėtis išskirtinių individualinių rezultatų būtų neprotinga. Istorija patvirtina – paskutinį kartą „Žalgirio" žaidėjas laimėjo LKL MVP 2007 metais. Tai buvo legendinis Tanoka Beardas.
Kalbant apie Joną Valančiūną – žinoma, tai pasaulio lygio krepšininkas, tačiau klausimas, ar jis sugrįš žaisti reguliariai Lietuvos krepšinio lygoje. Šią garbę jis jau buvo pelniusi 2012 metais, tačiau šiandien jo karjeros etapas yra toks, kad realistiškų šansų matyti jį stabiliai žaidžiant LKL atrodo nedaug.
Jei iš „Žalgirio" turėtume ieškoti kandidato prestižingam apdovanojimui, Ąžuolas Tubelis būtų labiausiai tikėtinas variantas. Tačiau žymiai perspektyvesnis scenarijus susidaro Vilniaus „Ryto" aplinkoje, kur antrai šalies ekipai yra daugiau galimybių išstatyti MVP pretendentą.
Cassiusas Winstonas, regis, taps tiesiog nesustabimu taškų šaltinio LKL aikštėse. Tačiau nepamirškime ir vietinių talentų – Gytis Radzevičius bei Artūras Gudaitis jau yra demonstravę, kaip jie gali pilnai dominuoti šioje lygoje.
Klaipėdos „Neptūne" sezoną pradedant po praėjusio sezono čempiono Arnės Veličkos, komanda pasitikėjo 2021 metų geriausiu žaidėju Elvaru Fridriksonu. Šiais metais jis turės visas galimybes sugrįžti į prestižinį apdovanojimą, nors Yannickas Franke iš uostamiesčio komandos irgi žada būti itin reikšmingu žaidėju. Geriausios formos Martynas Echodas taip pat galėtų būti šioje diskusijoje.
Negalima pamiršti ir Cedriko Hendersono iš „Šiaulių", kuris praėjusiais metais buvo rezultatyviausias lygos žaidėjas ir šiais metais gali dar labiau pakilti.
Tačiau reikia prisiminti, kad MVP titulą nusipelno ne tik išskirtinis asmeninis žaidimas, bet ir komandos sėkmė reguliaraus sezono metu. Todėl šiuo metu vieno aiškaus lyderio išskirti iš tikrųjų sunku.
Panevėžio „Lietkabelis" ir Utenos „Juventus" turėtų pretenduoti į ketvirtą poziciją, tačiau juose sunku identifikuoti vieną dominuojantį žaidėją. Kitų ekipų šansai patekti į prestižinį ketuverką atrodo gana migloti.
Kaip susiklostos ketverto klasifikacija po pirmojo rato?
Šiemet LKL nuo pat pradžios bus dar patrauklesnė stebėti dėl iš naujo perimtos KMT sistemos – pirmasis ratas tiesiogiai lems, su kuriomis komandomis kovos ketvirtosfinalyje. Pavyzdžiui, ketvirtoje vietoje baigusi ekipa KMT ketvirtfinalyje susitiks su penktoje vietos komanda.
Tai pasakytina, kad pirmojo ketverto klausimai yra kritiški ne tik reguliaraus sezono gale, o jau nuo pirmųjų devynių susitikimų, o šiais metais konkurencija čia yra išimtinai aštra.
Jeigu „Žalgiriui" numatyti pirmąją vietą yra gana natūralu, tai netgi „Rytas" negali būti visiškai garantuotas dėl ketverto. Taip, jis yra favoritas antrai pozicijai, tačiau išvyka į Kiniją bei kitų Europos komandų jėga gali sukelti netikėtus posūkius.
„Neptūnas", „Lietkabelis", „Juventus" ir „Šiauliai" turi savo ambicijas ir siekius. Tačiau jų dalyvavimas Europos turnyrų kovose atidaro galimybes ir tiems, kurie šiose arenose nežaidžia, sukelti staigmenas namie. Sezono pradžioje retai kada trūksta netikėtų rezultatų.
Kiek trainerių gali netekti savo postų?
Apie žaidėjų pakeitimus kalbėti nėra prasmės – sezonui bėgant beveik kiekviena LKL ekipa iš esmės perkurpia savo sudėtį per keletą mėnesių. Dėmesys turėtų būti nukreiptas į trenerių situaciją.
T.Masiulio pozicija tiesiogiai priklauso nuo Eurolygos rezultatų, o likusieji devyni vadovai turi įrodyti savo vertę LKL. Čia spaudimas yra labai didelis.
Nenadas Čanakas turbūt jaučiasi saugiausiai. „Lietkabelio" ateitis yra neatsiejamai susieta su šiuo treneriu – tai jau buvo patvirtinta praeityje. Panašiai ramus dėl savo vietos turėtų jaustis ir Tomas Rinkevičius, kuris debiutavo „Tauragėje" – klubas jam visiškai pasitikėjo.
„Šiauliai" taip pat parodo didelę pasitikėjimą Dariumi Songaila ir turėtų būti kantrūs, jei atsirastų sunkesnių etapų. Toliau situacija tampa žymiai įdomesnė.
Nedas Pacevičius, perimęs „Ryto" vadovavimą, iš karto suvokė, koks didelis iššūkis ir visuomenės lūkesčiai jam tenka nuo pat pirmosios dienos. Nuo šio spaudimo nepaspruksi.
Laimonas Eglinskas savo ankstesnio sezono rezultatais išdėstė aukštus standartus Utenoje, kur šiais metais sudaryta galingiausia komanda, kokią klubas kada nors turėjo. Šis sezonas atsakys į svarbų klausimą – ar L.Eglinskas jau dabar gali atsistoti greta Lietuvos trenerių elito? Aišku, kad „Juventus" siekis – bent ketvirta vieta, o kitoks rezultatas tiesiogiai sukeltų problemas vadovui.
Gediminas Petrauskas praeitais metais Klaipėdai atnešė medalį, tačiau dabar viskas vėl pradedama iš nulio. Ypač svarbu, kad šiais metais „Neptūnas" pagal finansines galimybes ir teorinę jėgą yra aiškiai trečias darinys.
Paulius Malašauskas ir Evaldas Beržininkaitis atėjo į šias pozicijas pirmą kartą, o istorija rodo, kad Lietuvos klubai dažnai nepasižymi kantrybe tokiose situacijose.
Stephano Babrausko padėtis yra šiek tiek stabilesnė – gaisrą Jonavoje užgesinęs buvęs sportininkas pasirašė sutartį iki 2028 metų. Matyti, kad vadovybė juo pasitiki, tačiau tik pralaimėjimai tai tikrai patikrina. „Hipocredit" sudėtis sukelia daug abejonių, o kai prasideda nesėkmės, yra buvę atvejų, kad ilgalaikės sutartys liktų tik žodžiu.
Ar įmanoma praleisti visą sezoną be trenerio pakeitimų? Prieš startą tai atrodo realu, bet šis optimizmas greitai išblėsta, kai pradeda spiesti pralaimėjimai ir nuobodi rutina. Sezonas be nė vieno trenerio atleidimo būtų tikra sensacija.
Kas užims paskutines vietas?
Beržininkaitis
Šioje situacijoje tai tebėra atvirtas klausimas, nes dabar dešimt komandų turnyre vėl iškyla teorinė tikimybė, kad NKL čempionas galėtų persigrupavimu patekti į paskutinę vietą. Tai retai atsitinka, tačiau nuolatinės diskusijos apie naują areną Marijampolėje gali sukelti pokyčius.
LKL šiame sezone aiškiai skirstosi – šešios europinio lygio komandos ir keturios žemesnės klasės. Todėl kandidatai į paskutines vietas yra akivaizdūs – „Tauragė", „Gargždai", „Hipocredit" ir Kėdainių „Nevėžis".
Saugiausiai atrodanti yra „Tauragės" padėtis. LKL naujokai darė teisingus žingsnius, todėl labai nustebčiau, jei jie baigtu sezoną paskutinioje vietoje.
Likę kandidatai – dideli neaiškumai. Kiekvienas turi argumentų tiek likti, tiek nelikti paskutiniame viete, todėl čeka susidarys tikrai įdomi. Tokios konkurencijos dėl dugno vietos pastaraisiais metais nebuvo – anksčiau čia arba varžėsi devynios komandos, arba paskutines pozicijas užimdavo silpnos komandos iš Mažeikių ar Gargždų.
