Lietuvos futbolo federacijos vadovas Edgaras Stankevičius ir jo kolegos rengiasi itin intensyviam laikotarpiui futbolo kalendoriuje. Rugsėjį pradėsime masinį rungtynių ciklą Dariaus ir Girėno stadione, kuriame vyks dvi Lietuvos vyrų rinktinės susitikimai, LFF taurės finalinis mačas, o stadionas pirmą kartą priims moterų reprezentaciją, kuri žais prieš prestižinę Švedijos ekipą.
Šis etapas yra kryžkelė Lietuvos futbolo rinktinei, kuri turi vienintelį tikslinį siekį – triumfuoti D divizione. Šis lygis buvo pasiektas po sudėtingos C diviziono kampanijos, kai Kosovas, Rumunija ir Kipras atėmė rinktinei pergales. Žemiausio lygio antrojoje grupėje mūsų konkurentai yra Lichtenšteinas ir Azerbaidžanas.
Dėl artėjančių iššūkių federacijos vadovas paaiškino: „Situacija labai aiški – mūsų tikslas yra dominuoti grupėje.
Norime suteikti pergales mūsų žiūrovams, kurie mums tikime ir mus palaiko, bei siekiame, kad mūsų futbolininkai reguliariai patirtų sėkmės. Mums būtina parodyti tiek sau, tiek sirgaliams, jog D divizionas nėra vieta, kurioje Lietuva nori ilgalaikiai likti."
Analizuojant D diviziono reikšmę, federacijos vadovas pažymėjo, kad šio lygio nugalėjimas gali atverti kelią į Europos čempionatą – panašiai kaip tai nutiko Estijai prieš 2024 metų turnyrą. Tačiau tuomet Baltijos taurės čempionai nepraėjo Lenkijos rinktinės – eliminacijos pusfinalyje jie patyrė nesėkmę. Lietuvos rinktinė šiuo metu sukoncentruota į savo tikslus.
E. Stankevičius patvirtino, kad diasporiniai lietuviai, įskaitant talentingą Divine'ą Mukasiųjį, lieka federacijos dėmesio centre, nors jų padėtis kol kas nėra galutinai išspręsta.
Buvo aptarti ir „Kauno Žalgirio" interesai, išsakyti po triumfo prieš „Klaksvik", kai Lietuvos klubas antrą kartą per istoriją pateko į pagrindinį Europos turnyro etapą. Tada „Žalgirio" strategas Željko Sopičius pabrėžė nepatogumą dėl trumpo transferų lango Lietuvoje. Žadami pokyčiai pradės veikti nuo ateinančių metų.
„Nuo 2027 metų, atsižvelgiant į klubų reikalavimus ir dalyvavimą Europos atrankose bei grupių etapuose, registracijos langai bus pertvarkyti. Pirmasis langas veiks vasario 1 d. – kovo 29 d., antrasis – birželio 15 d. – rugpjūčio 8 d.", – paaiškino federacijos vadovas.
Kokiomis temomis šiuo metu gyvena federacija? Kokie yra einamieji projektai ir ką mūsų laukia? Jei teisingai suprantu, rugsėjo ir spalio mėnesiai bus itin aktyvūs, nes vyks vyrų ir moterų atrankos, LFF taurės finalas bei keturios svarbios rungtynės stadione?
Rugsėjis ir spalis tikrai bus iš svarbiausių mėnesių šiais metais. Laukia dvi vyrų rinktinės namų rungtynės: rugsėjo 27 d. prieš Azerbaidžaną ir draugiškos susitikimas su Andora rugsėjo 30 d., istorinis moterų rinktinės mačas prieš Švediją spalio 9 d. ir LFF taurės finalinis mačas spalio 11 d. Stadione žiūrovai mato 90 minučių futbolo, bet šalia to slypi didelis mūsų komandos darbas, kuris prasideda daug anksčiau.
Manau, kad stadiono lankytojas turėtų gauti ne vien tik pačias rungtynes, bet ir pilnavertę futbolo šventę, kurioje norėtų vėl sugrįžti su artimaisiais, šeima ar pažįstamais. Moterų reprezentacijos susitikimams dedame ypatingą pastangą – tai reikšmingas žingsnis Lietuvos futbolo istorijoje, ir norime, kad tos dienos vakarinėje programoje jos išties pajustų šalies žmonių palaikymą didžiausiame šalies stadione.
Tuo tarpu federacijos veikla tęsiasi plačiau nei tik nacionalinių komandų varžybos – prasideda jaunimo čempionatai, artėja futsal A lygos, kurią remia TOPsport, pradžia, vykdomi infrastruktūros tobulinimo ir futbolo plėtros darbai regionuose. Užduočių daugybė, tačiau mūsų personalas tokiam ritmiškam darbui gerai pasiruošęs ir jį sėkmingai valdo.
Federacijos komanda, bendradarbiaujant su asociacijomis, nuolat prižiūri ir aktyviai dalyvauja futbolo lygų veikloje. Kai kurie federacijos specialistai keliaus į UEFA centrinę būstinę dėl 2028 metų jaunų futbolininkų iki 17 metų Europos čempionato renginio, kuriam ruošimasis jau pradėtas Lietuvoje.
Federacijos vadovo pareigos reikalauja intensyvaus dalyvavimo FIFA ir UEFA pasitarimuose bei vizituose tiek šiltuoju, tiek šaltuoju metų laikotarpiu. Rugsėjo mėnesio pradžioje Kaune, mūsų administracinėje būstinėje, įvyks UEFA Media komiteto sesija, kurioje dalyvaus šiam organui priklausantys skirtingų federacijų atstovai. Tai dar vienas svarbus tarptautinis futbolo renginys, vykstantis Lietuvoje.
Moterų futbolo atžvilgiu, pasiekus puikius rezultatus, Lietuvos moterų komanda iškėlė klausimą dėl skaitytų prašmatų sumų (apie 120 tūkst. per metus, kaip viešai paskelbta), kuris susilaukė nemažo viešojo dėmesio. Kokios transformacijos įvyko premijavimo srityje nuo to laiko?
Pirmiausia norėčiau patikslinti kai kuriuos faktus. 120 tūkstančių eurų suma nėra vienerių metų premijavimo biudžetas – tai suma, kurią moterų rinktinė gavo už pasiekimus 2025–2026 metų laikotarpiui. Tuo pačiu periode vyrų rinktinė gavo 51 tūkstantį eurų už savo rezultatus.
Tačiau norėčiau šią situaciją analizuoti ne tik per skaičius. Mūsų moterų futbolininkes pasiekė reikšmingą Lietuvos futbolo istorijos etapą, todėl visiškai suprantu, kad jos tikisi didesnio pripažinimo, vertinimo ir geresnių perspektyvų. Man buvo svarbu, kad po viešuose diskursuose kilusios debatės susitiktume, atvirai pokalbiauti ir pasiklausytume vienas kito.
Kai kurie pokyčiai, pavyzdžiui, padidintos vizitavimo išlaidos, buvo patvirtinti jau anksčiau. Tačiau kartu sutarėme peržiūrėti premijavimo modelį, o premijos už artėjančias atrankas bus svarstomi Vykdomojo komiteto posėdyje. Manau, esminė dalis yra tai, kad augant moterų futbolo pasiekimams, turėtų augti ir sąlygos, kurias galime jiems pasiūlyti.
Ar sprendimas Lietuva – Švedija mačą surengti Dariaus ir Girėno stadione buvo priimtas dar iki visos diskusijos apie premijavimą moterų futbole? Taip pat kokius komentarus galite pasiūlyti dėl būsimų varžybų? Kokia tai reikšmė moterų futbolui Lietuvoje? Gal buvo svarstymų dėl galimybės pritraukti dar stipresnį priešininką, tokį kaip Anglija ar Norvegija?
Taip, dar prieš burtų traukimą jau buvome nusprendę, kad šio etapo susitikimus norime surengti Dariaus ir Girėno stadione, neatsižvelgiant į tai, kuris varžovas mums iškristų.
Mūsų futbolininkės šią galimybę pelnyti savo puikiais pasiekimais ir nuolatiniais pastangomis. Šiandien priešais mus stovi itin pavojinga priešininkė – Švedija, kuri šiuo metu užima aštuntą vietą pasaulinėje FIFA reitinge, reguliariai dalyvauja prestižiniuose tarptautiniuose čempionatuose ir per du paskutinius pasaulio čempionatus pasiekė trečiąją vietą.
Žinoma, burtai galėjo mums atitiesinti ir kitas stiprias valstijas – Angliją, Norvegiją, Italiją ar Nyderlandus, tačiau šioje situacijoje nėra prasmės svarstyti, kuris varžovas būtų „lengvesnis". Švedija – tai pasaulio futbolo viršūnė. Mūsų nacionalinei komandai tai bus nepaprasta išbandymo akimirka, o visam Lietuvos futbolui – svarbi proga įrodyti, jog moterų rinktinės kovas gali tapti reikšmingu futbolo šiuolaidžiu.
Rugsėjo mėnesį vyks LFF taurės finalinis mačas, kuriame tikėtina pamatyti ir „Kauno Žalgirį". Būtent šis kolektyvas neseniai iškėlė aktualų klausimą dėl gana sutrumpinto persigrupavimu lango, kuris egzistuoja Lietuvoje PIRMOJE LYGOJE. Šiame procese atsakomybė tenka ir pačiai LFF. Ar federacija jau pradėjo imtis konkrečių priemonių šiuo klausimu, ar tokie veiksmai numatyti artimiausiu laikotarpiu? Galbūt jau ateinančią vasarą bus įdiegti reikalingi pakeitimai?
Po „Kauno Žalgirio" dvikovo su „Klaksvik" mes detalizavome, kaip nustatomos registracijos intervalai ir kokius apribojimus nustato FIFA normos. Šiuo metu taikomas 12 + 4 savaičių modelis: pirmasis registracijos langas trunka 12 savaičių – nuo sausos pradžios iki balandžio pabaigos, o antrasis – keturias savaites vasaros metu.
Kaip tai būdinga kiekvienais metais, prieš patvirtindama registracijos intervalus Lietuvos futbolo federacija pasiklausia klubų pozicijos. Ankstesniais sezonais klubai sutikdavo su šiandien galiojančiu modeliu, tačiau nuo 2027 metų, atsižvelgiant į klubų reikalavimus, taip pat į dalyvavimą Europos varžybų atrankose ar jeigu jie pasiekia grupės etapą, registracijos langai bus persitvarkyti: pirmasis langas – vasario 1 d. iki kovo 29 d., o antrasis – birželio 15 d. iki rugpjūčio 8 d.
Lietuvos klubinis futbolas rodo nuostabų augimą – susidomėjimas pasiekė neregėtus mastus, prie kolektyvų jungiasi aukšto lygio specialistai. Be „Žalgirių", verta paminėti sporto direktoriaus Karolio Skinkio prisijungimą prie „Sūduvos". Vilniaus „Žalgiris" iš naujo atgimė, „Kauno Žalgiris" pasikvietė patirtą specialistą iš Kroatijos, o savo nuoširdumu ir patrauklumu žavi ir Telšių, Bangos, Vilniaus rajono komandos. Šie laimėjimai girdimi ir už Lietuvos ribų – Vilniaus klubo triumfas Liepkalnyje sudomino ne tik tautiečius, bet ir visos Europos futbolo bendruomenę, o „Kauno Žalgiris" pagaliau atrakino Europos turnyro pagrindinės stadijos duris. PIRMOJE LYGOJE konkurencija yra labai aštra, o intriga – neapsakoma. Todėl kiek malonaus yra dėl to, kas šiandien vyksta Lietuvos klubiniame futbole?
Tai, ką dabar stebime klubiniame futbole, man tikrai teikia didelę džiaugsmę. Ir turbūt svarbiausias dalykas net nėra vienas konkretus laimėjimas ar viena komanda, o tai, kad augimo ženklai matomi daugelyje skirtingų sričių.
Sporto klubai nuolat tobulėja, pritraukdami kvalifikuotus specialistus ir investuodami į savo infrastruktūrą, todėl konkurencija tarp jų tampa vis intensyvesnė. Ypatingai malonų įspūdį palikę Telšių „Džiugas" ir Gargždų „Banga", kurie ribotais finansiniais resursais sugebėjo sukelti rimtą grėsmę jaunesniems ir turtingesniems varžovams. Pastebėtinas ir „TransINVEST" nuoseklus infrastruktūros plėtimas, o taip pat gana įdomūs procesai vykstantys ir kitose organizacijose.
Natūralu, jog ne kiekvienas sezonas klubams būna vienodai produktyvus. Esminė vertybė yra tai, kad organizacijos turėtų tvirtą bazę, kompetentingą personalą ir numatytas strategines kryptis, kurios leidžia jiems atsigauti po sudėtingesnių laikotarpių.
Optimizmo suteikia ir Pirmoji lyga, kurioje stebime vis daugiau klubų, pasireiškiančių aiškias ambicijas ir turėjančių išdėstytus veiklos planus bei stiprinančių savo organizacinę struktūrą. Norėdami, kad aukščiausioji lyga būtų konkurencinga, būtina turėti ir tvirtas struktūras žemiau jos.
Neigiamą akcentą paliko „Riterių" situacija, kurioje baigėsi klubo veikla ir sezonas baigėsi su devyniomis komandomis TOPLYGOJE. Pagal skelbimus, šis incidentas galėjo turėti įtakos TOPLYGOS vadovui Gintarui Staniuliui atsisakyti savo pareigų. Kokius pamokus iš šios nelaimės pasiėmė pati LFF ir kaip ši padėtis apibūdinama?
Tai buvo labai skausminga ir nemaloni situacija. Čia pirmiausia jaudinantis ne tai, kad čempionate likę devyni kolektyvai. Už klubo stovi futbolininkai, mokytojai, personalas, žiūrovai – visos tos žmonės, kuriems tokia klubo žlugimas nešasi tikrus negalavimu.
Federacija buvo aiškiai komunikavusi reikalavimus, kuriuos turėjo įgyvendinti klubas, norėdamas toliau dalyvauti pirmenybėse. Šie įsipareigojimai nebuvo išpildyti, todėl teko priimti sudėtingą nutarimą. Leisti klubui tęsti varžybas nepažeistant nustatytų sąlygų būtų buvę neteisinga kitų dalyvių atžvilgiu.
Tačiau teigti, kad visuose aspektuose veikėme tobulai ir nėra ko analizuoti, būtų klaidinga. Turime kritiškai įvertinti, kaip greičiau pastebėti tokius signalus, kaip geriau kontroliuoti klubų finansinę būklę ir kaip federacija, lyga bei pats klubas turėtų elgtis panašiose situacijose.
Niekas nenori, kad tokia situacija pasikartotų. Todėl svarbu ne tik deklaruoti išvadas, bet jas transformuoti į konkrečius sisteminius pokyčius.
Ar jau žinoma, kas galėtų vadovauti TOPLYGAI ateityje?
Vis dar vyksta paieškos. Lyga aktyviai siekia surasti tinkamą kandidatą ir laukia jų siūlymų, tuo pačiu ir federacija ieško potencialaus vadovo, turime keletą variantų, kuriuos pristatyti klubams, jie pateiks savo nuomones ir taip rasime optimalų sprendimą.
Mums labai svarbu, kad TOPLYGA turėtų kompetentingą vadovybę ir asmenį, su kuriuo galėtume produktyviai bendradarbiauti.
Ar LFF taurės finalas šiais metais vėl vyks Dariaus ir Girėno stadione? Ar galima tikėtis, kad artimiausiais sezonais ši futbolo šventė bus rengiama didžiausiame mūsų stadione, kol nebus pastatytas naujas Nacionalinis stadionas, ar galbūt šis klausimas priklauso nuo to, kurie klubai pateks į finalą, kaip buvo ir ankstesniais sezonais?
Dariaus ir Girėno stadionas šiandien yra natūrali ir tinkamiausia vieta didžiausiems futbolo renginiams organizuoti, todėl labai džiaugiamės, kad finalas sugrįžta į šią areną.
Lietuvos futbolo plėtra negali būti sukoncentruota tik vienos sostinės ribose. Nuolat bendradarbiauju su klubais ir savivaldybėmis, stebiu, kaip tobulėja sportinė infrastruktūra regionuose ir kokias galimybes turime sugrąžinti renginius arčiau žmonių. Šiame sezone jaunimo U21 komanda rungtyniavo Tauragėje, o U15 merginų Baltijos čempionatas buvo surengtas Birštone. Taip pat svarstėme variantą LFF taurės finalą perkelti į Druskininkus.
Naujo nacionalinio stadiono atidarymas Vilniuje turės esminę reikšmę visos Lietuvos futbolui ir sudarys dar vieną aukštos kokybės pasirinkimą. Esu įsitikinęs, kad ateityje čia vyks reprezentacijos susitikimai bei LFF taurės finalai. Tačiau finalo buvimo vieta turėtų būti vertinama kiekvienais metais atskirai – atsižvelgiant į finalininkus, turimas galimybes ir tai, kurioje vietoje galėtume sukurti pačią geriausią futbolo šventę.
Kalbant apie LFF taurės finalą, šiais metais rengiama speciali programa šiam svarbiam varžybų etapui? Stadiono atidarymo metu, kai vyko finalas, žiūrovai stebėjo įvairių atlikėjų pasirodymus, o vieneriais metais prieš dieną iki finalo buvo surengtas futbolo legendų susitikimas. Ką turėtume tikėtis šį kartą?
Tą savaitgalį Kaunas kvėps futbolu. Spalio 9 dieną Dariaus ir Girėno stadione susitiks Lietuvos moterų rinktinė ir Švedija, o spalio 11 dieną toje pačioje vietoje vyks LFF taurės finalas.
Renginių programą dar tobulintume, todėl nenoriu iš anksto atskleisti konkrečių detalių. Mums labai svarbu, kad finalas nebūtų tik 90 minučių rungtynės. Siekiame, jog žmonės ateitų į stadioną anksčiau, atsivestų savo vaikus, šeimas, draugus ir turėtų ką veikti bei ką ilgai prisiminti.
Turėdami tokią moderną arenę, turime ir pareigą maksimaliai išnaudoti jos potencialą bei kelti pačių renginių standartus. Manau, šitas savaitgalis bus puiki proga tam.
Aktualus klausimas liečia ir Lietuvos vyrų reprezentaciją. Greičiausiai tikslai bus netrukus paskelti, tačiau tikriausiai pagrindinė misija rudens metu bus viena – nugalėti D diviziono varžybas?
Iš tiesų. Čia labai aiškus tikslas – iškovoti pirmavialbę savo grupėje.
Norime suteikti pergales mūsų sirgaliams, kurie mus remia ir tikisi, taip pat norime, kad patys žaidėjai kuo dažniau išgyventų pergalės džiaugsmą.
Yra ir dar vienas svarbus aspektas. Mums reikia parodyti tiek sau, tiek sirgaliams, kad D divizionas nėra tas lygis, kuriame Lietuvos rinktinė nori likti. Praeitais metais įrodėme, kad galime rimtai konkuruoti su Lenkija, Nyderlandais ir kitomis galingomis komandomis. Dabar turime tą ambiciją paversti konkrečiais rezultatais.
Anksčiau Tautų lygos D divizione dvi komandos – Šiaurės Makedonija ir Estija – savo pasiekimais užsitarė dalyvavimo šansą tolimesniuose Europos čempionato atrankos etapuose, o tai natūraliai turėtų sudominti ir Lietuvos rinktinę. Naujo atrankos formato detalės dar nėra galutinai patvirtintos, tačiau girdėti, kad sėkmingas pasirodymas Tautų lygos D divizione galėtų atverti Lietuvai netikėtą galimybę patekti į pagrindinės atrankos atkrintamuosius etapus, jeigu direktinė atranka nesuklostytųsi?
Tokia galimybė iš tiesų egzistuoja, tačiau svarbu pabrėžti, kad D diviziono pergalė savaime negarantuoja vietos EURO 2028 atrankos atkrintamosiose rungtynėse.
Mūsų pirminis tikslas – užtikrinti pergalę savo grupėje, o po to analizuosime, kokias papildomas perspektyvas tai mums sudarys. Jeigu D diviziono grupę laimėsime ir tapysime geriausiai reitinguotu šio lygos lygio nugalėtoju, galime pretenduoti į EURO 2028 varžybų play-off etapą, tokiu atveju, jeigu aukštesnių lygų grupių nugalėtojai neužpildys visų Tautų lygai skirtų playoff pozicijų. Tačiau, kaip jau minėjau, reikia sutelkti dėmesį į savo komandą ir siekti kuo geresnio rezultato savo lygoje.
Birželio mėnesio rungtynėse negalėjome pastatyti pilniausios sudėties, bet šiuo metu aišku, kad turėsime galimybę regėti labiausiai pasirengusias žvaigždes rinktinės drese, jeigu tik nesusidursime su žalidais.
Lietuvos futbolininkų lojalumą ir norą ginti savo šalį niekada nereikėjo kvestionuoti. Birželio langą apsunkinė konkrečios aplinkybės – kai kurie žaidėjai buvo pažeisti, kiti susidūrė su klubų situacijomis ar sutartiniais klausimais.
Rudeninis laikotarpis žada palankesnes sąlygas. Nemažai žaidėjų jau susikeitė klubus ir reguliariai žaidžia, o Kipras Kažukolovas po ilgo ligos laikotarpio jau grįžo į aikštę.
Nors sporto pasaulyje nuo sužalojimų niekas nėra imunizuotas, tikimės, jog jų išvengę, rugsėjo–spalio langui suformuosime maksimaliai stiprią komandą. Artėjančios rungtynės yra labai reikšmingos, todėl norime jomis žengti turėdami visus svarbiausius žaidėjus.
Kalbant apie rinktinės potencialą ir galimą sustiprinimą, didelė dalis futbolo bendruomenės, kurie seka situaciją, išskiria keturis talentingus jaunuolius – Airidą Golambeckį, Divine'ą Mukasą, Germaną Valerą Karabinaitę ir Roką Pukštą. Tai futbolininkai, kurie norėdami galėtų atstovauti mūsų šaliai, prieš tai įsigijus Lietuvos pilietybę. Artimiausiu metu jų Lietuvos drese regėti tikrai sunku, tačiau ilgalaikėje perspektyvoje galimybės yra žavingos – ypač žinant, kad Pukštas jau artimas JAV rinktinei, o Mukasa net buvo apsilankęs Kaune. Ar tai gali būti ženklas? Ar su šiais futbolininkais ir jų komanda vyksta aktyvūs kontaktai?
Nuolatinį ryšį su šiais ir kitais lietuvių kilmės futbolininkais palaikome per mūsų techninį departamentą. Mūsų komandoje dirba tarptautinis skautas Vadimas Tiščenko, o mes jau sukaupėme gražią duomenų bazę apie užsienyje augančius ir žaidžiančius jaunuolius su lietuviškomis šaknimis.
Kiekvieno žaidėjo situacija yra unikali. Kai kurie jau turi Lietuvos pilietybę, kitiem ją dar reikėtų gauti, jų amžius ir karjeros etapas skiriasi, taip pat ir ryšys su Lietuva bei galimybės pasirinkti iš kelių rinktinių.
Manau, kad šioje situacijoje svarbu nekompleksuoti jaunojo futbolininko greitai nuspręsti, o palaikyti geras santykis, parodyti mūsų vertę ir pasiūlyti perspektyvą, kurią jam gali suteikti Lietuvos rinktinė.
Divine'o Mukasos vizitas Kaune buvo būtent tokios komunikacijos pavyzdys. Norime, kad šie žaidėjai suprastų – mes juos matome, sekame jų progresą ir jiems visada atvertos mūsų durys. Tačiau finalinis pasirinkimas priklauso pačiam žaidėjui ir jo šeimai.
Žvelgiant į artimiausius keturis svarbius mačus, kurie vyks stadione ir buvo aptarti interviu pradžioje – du vyrų reprezentacijos susitikimai prieš Andorą ir Azerbaidžaną, moterų rinktinės duel su Švedija bei Lietuvos futbolo federacijos taurės finalas – federacija turi aiškias ambicijas. Svarbu vertinti tiek suinteresuotų žiūrovų dalyvavimą, tiek sportinę pusę, tiek ir visą aplinkinę atmosferą.
Futbolo pasaulyje egzistuoja žinoma tiesa – idealiausias stadionas yra tas, kuriame sėdi pilnos tribūnos. Tačiau mūsų aspiracijos siekia žymiai toliau. Siekiame, kad atvykę žmonės jaustųsi komfortabiliai, turėtų jausmą saugumo, norėtų grįžti dar kartą ir norėtų atsikviessti ir savo artimųjų. Ypač svarbu, kad vaikas, kuris pirmą kartą atsidurs stadione stebėdamas reprezentacijos rungtynę, po žaidimo su entuziazmu prašytų tėvų leisti sugrįžti.
Iš sportinio taško žiūrint, tikslai taip pat nėra žemi. Vyriškoji rinktinė turi siekti triumfo ir kovoti dėl lyderystės Tautų lygos grupėje. Moterų komandai susitikimas su Švedija bus itin svarbus iššūkis, tačiau tuo pačiu metu – puiki proga pademonstruoti, kiek žingsniu mes jau padarėme moterų futbole ir kaip stiprėja mūsų nacionalinė komanda.
Federacijos taurės finale norėtųsi matyti pilnas tribūnas, energingą ir šiltą atmosferą bei rungtynę, apie kurią žmonės diskutuotų dar ilgai po to, kai užsibaigs susitikimas.
Jeigu šio rudens pabaigoje galėsime pasidžiaugti gerais sportiniais pasiekimais, didėjančiu žiūrovų susidomėjimu bei augimu stadionų lankomumo, ir jeigu girdėsime daugiau žmonių sakant „noriu sugrįžti į Lietuvos futbolą", tai bus aiškus signalas, kad einame teisingais keliais.
Andrius Kriščiūnas
