Ketvirtadienį Eurolyga sugrįš į mūsų ekranus po 123 dienų pertraukos. Tokį laiką reikėjo praleisti nuo gegužės 24 d., kai Atėnuose „Olympiacos" iš Pirėjo triumfavo ir iškovojo prestižinį sezoninį trofėjų.
Stipriausios Senojo žemyno lygos pradžia visada neša daug nenumatytumo ir dramatizmo. Šio sezono sūkuryje iš ypatingos padėties stebima Kauno „Žalgiris", kuris sudarė rekordinį finansinį paketą ir iškėlė ambicingus tikslus.
Tačiau lietuviškas akcento pėdsakas pasigirds ir kitur – Vitorijos „Baskonia" gretose tęsia karjerą kapitonas Tadas Sedekerskis, Rokas Jokubaitis sugrįžta į Miuncheno „Bayern" po praleistų sezonų, o Stambulo „Fenerbahče" vadovaujamoje Šarūno Jasikevičiaus komandoje debiutuoja Ignas Sargiūnas.
Prieš pat Eurolygos atidarymo sezoną išskirtini penki ryškiausi prognozavimo scenarijai.
E.Atamanas sugrįš į „Anadolu Efes"
Erginas Atamanas – tai figūra, kurios Eurolyga tiesiog negali išsivaizduoti. Šis sezonas prasideda jo buvimu šalyje, bet ar įmanoma nupiešti Eurolygą be didžiausiojo šiuolaikinio Europos krepšinio spektaklio kūrėjo?
Tokia vizija sunkiai įtikintina. Atsižvelgiant į E.Atamano gebėjimą save pozicionuoti ir jo agento Miško Ražnatovičiaus darbą, reikia tikėtis tik dramaturginio grąžinimo. Faktai kalba patys už save.
Turkas, nepalankiai baigęs savo žygius Atėnų „Panathinaikoje", neabejotinai nori dar kartą sukelti sensacijas Eurolygoje ir nepasitenkins vien tik nacionalinės rinktinės treniravimais. Prieš jį aiškiai žėri konkreti galimybė.
Nors teoriškai Barselonos ir Tel Avivo klubai galėtų tapti alternatyvomis, konkretaus tikslo pasirinkimas kreipia mano prognozę link Stambulo „Anadolu Efes".
Taip, laikas apsisuko ir ši komanda jau nėra ta, kuri buvo E.Atamano šlovės dienomis, tačiau ji išlieka turko širdžiai artima institucija.
Pablo Laso vasarą turėjo pasitraukti, tačiau paskutinės minutės derybos su Luca Banchi pakeitė planus. Tokia situacija ispanui neturėtų sukelti nerimą – sezonas prasideda su iššūkiu, o E.Atamanas tikrai seka iš pirmos linijos.
Šaras – lyderis iš naujo
Šarūnas Jasikevičius toliau žygiuoja savo keliu, kurio E.Atamanas šiuo metu nepasirinkęs. Vienas ilsisi be pareigų, kitas nuolat orientuojasi į Eurolygos supremaciją – tai jo metinė rutina.
Kaip pastebėjo Tomas Masiulis, iš finalo ketverto išbraukti Jasikevičių yra beveik neįmanoma, o nuo 2019 m. nėra buvę nė vieno Eurolygos finalo ketverto, kuriame nedalyvautų šis lietuvių specialistas. Tai – skaičiai, kurie kalba.
Šis sezonas neatrodo kitoks. Priešingai, Š.Jasikevičius dabar valdo stipriausią komandą, kurią kada nors treniravęs. Stambulo „Fenerbahče" taip sustiprėjo, kad atrodo paruošta nemedžiagaliui – šiandien ir dabar.
Žinoma, pagrindiniai konkurentai nesėdėjo rankas sudėję ir Graikijos gigantai popierinėje analizėje atrodo dar galingesni. Tačiau žinome Šaro gebėjimą maksimaliai išnaudoti savo žaidėjų potencialą, o turint tokį veteranų arsenalą, procesas turėtų būti ne tik vaisingas, bet ir grožus.
Eurolygos finalo ketvertas vėl turėtų sugrįžti į Abu Dabi. Tai ta pati vieta, kurioje Šaras anksčiau, būdamas treneriu, iškovojo savo pirmą Eurolygos čempionatą. Ar istorija kartosis?
K.Evansas šį sezoną baigs „Žalgirio" eilose
Kai pasirodė informacija apie Keenano Evansa sugrįžimą į „Žalgirio" struktūrą, iš karto atsisakiau galvoti apie jo grįžimą į Eurolygą. Tiesiog nesinorėjo svajoti, nes iš to meto perspektyvos tai atrodė neįmanoma.
Dabar tai vis dar atrodo toli nuo žaidėjo realybės – jis pats tokias idėjas nubraukia, ir tai yra visiškai suprantama. Turėdamas užnugarje tokias sunkias ir skaudžias traumatines patirtis, dabar jis turi sukoncentruotis į sveikatos atkūrimą ir, svarbiausia, vėl pasitikėti savimi bei įrodyti, kad gali grįžti į aukštą lygį ir likti sveiku.
Psichologinis aspektas po rimtų sužalojimų yra didžiausias iššūkis. Nors iš tiesų nesinorėjo net svarstyti tokio svarbiaus scenarijaus, per pirmą mėnesį ši mintis pradėjo natūraliai dažnėti ir užsikimšti į galvą.
Grąžintas į Londono „Lions" klubą buvęs „Žalgirio" gerbėjų mylėtas žaidėjas nuosekliai grįžo į aikštę ir jau keletu atvejų sugebėjo prisiminti tą pasaulinės klasės gynėją, kurio baiminosi visos Eurolygos komandos.
Tuo tarpu „Žalgiryje" po pirmojo mėnesio iškyla natūralūs klausimai – kas be Nigelo Williamso-Gosso gebės organizuoti žaidimą? Kas atsitiktų, jei šis žaidėjas sužeistų? Ar nėra per rizikinga tokios aukštos klasės komandai būti tokia priklausoma nuo vieno žaidėjo?
Visus šiuos faktus suvedus, prieiname prie patrauklaus scenarijaus – K.Evansa grįžimo dar šiame sezone. Iš šiandienos perspektyvos tai neskamba taip neabejotinai, kaip skambėjo prieš mėnesį.
Žinoma, svarbiausias dalykas – K.Evansas turi likti sveikas. Jei jam tai pavyks, pagal esamą progresą jo žaidimo lygis turėtų pamažu sugrįžti į senąjį, gerąjį Keenaną, kurio pasigendytų ne viena Eurolygos komanda. Tokiu atveju „Žalgiris" turėtų solidų rezervą žiemą, jei Sabeno Lee adaptacija nepavyks arba jei N.Williamsui-Gossui grės sveikatos problemos.
Galime pasakyti, kad tai būtų viena iš gražiausių sugrįžimo istorijų visoje Eurolygos istorijoje. Dabar tiesiog linkėkime Keenanui sveikatos!
„Maccabi" ir „Valencia" – iš šalies žiūrėdamos
Šalia didžiojo Eurolygos triumvirato – „Panathinaikos", „Olympiacos" ir „Fenerbahče" – išsiskiria Dubajaus „Dubai", „Hapoel", Madrido „Real", „Žalgiris" ir „Anadolu Efes". Iškart po jų seka Belgrado „Crvena Zvezda" ar Milano „Emporio Armani". Iš to susidaro dešimtukas, tačiau manau, kad kai ką vis tiek praleistame.
Kiekvienais sezonais kuri nors komanda nustebina. Praeitais metais tai buvo „Žalgiris" ir Valensijos „Valencia". Šiais metais „Žalgirio" žygis į atkrintamąsias jau nieką nenustebintų, tačiau perskaidyta „Valencia" daugeliui tikrai neatrodo kaip favoritas. Panašiai yra ir su Tel Avivo „Maccabi".
Visų pirma, tai bus vienos iš smagiau žiūrėti komandų dėl jų atpažįstamo žaidimo stiliaus. Tokioms komandoms automatiškai pritaria net neutralūs žiūrovai.
„Valencia" pasitikrina naujosios eros pradžią su T.J. Shortsu prie vairo. Tačiau šiąkart treneris naudosis žymiai patikimesniais pagalbininkais nei prieš keletą metų Paryžiuje, kai buvo sukurtas vienas iš pačių žaviausiųjų šios epochos sporto pasakų. Žinoma, atnaujinta trenerio kadencija, praktiškai peržiūrėta visuma žaidėjų ir neaiškumai lieka, tačiau noriu tikėti šios komandos perspektyvomis.
Mano antras laukiamas apleistinis – „Maccabi". Jau praėjusiais metais jie parodytas itin artimas keliui į varžybų finalinę dalį, o šioje vasaroje žymiai sustiprino savo potencialą. Pagrindinis klausimas – ar ir kada Eurolygos čempionatas sugrįš į Tel Avivą. Nepaisant šio neapibrėžtumo, dabar tai atrodo kaip pajėgus kolektyvas, kuris gali pasiekti keliamųjų varžybų etapą.
R.Jokubaitis – rezultatyviausias lietuvis
Jokubaitis
Kasmet diskutuojama – kuris lietuvis taps rezultatyviausias Eurolygoje? Šiais metais Jonas Valančiūnas iš pirmo žvilgsnio atrodo akivaizdiausias variantas, o netoliese jo – Ąžuolas Tubelis. Tačiau yra dar vienas sportininkas, kuriuo galėjote nepastebėti.
Tai Rokas Jokubaitis. Vėl ta pati situacija kaip su K.Evansu – pirmiausia, nuoširdžiai linkime jam sveikatos, o tik vėliau grįžtame prie krepšinio temos. Tačiau R.Jokubaitis turi visas būtinas sąlygas sugrįžti į savo ankstesnį mastą, o gal ir jį viršyti.
Penktajame dešimtmetyje gimęs lietuvis visą sezoną buvo globojamas vieno iš geriausių Europos sporto medicinos specialistų Miunchene. Jo grįžimas iš kelio raiščių traumos nebuvo skubinamas, o Miuncheno „Bayern" tikslingai planuoja laipsniškai grąžinti jį į žaidimo rotaciją.
Toks metodas pradžioje tikriausiai sumažins jo galimybes tapti rezultatyviausiu Eurolygos lietuviu, tačiau pasiekęs optimalią kondiciją, žaidėjas turėtų tapti pagrindiniu bavarų komandos akcentu.
Savo geriausiu sezonu jis vidutiniškai surinkdavo 12,6 taško. Jei pavyktų šį rodiklį pakelti net vienu tašku – o tai neskamba neįmanoma, atsižvelgiant į grįžimo adaptacijos periodą – tai jau būtų svarbus pretendavimas į laurai rezultatyviausio Eurolygos lietuvio. Sėkmės, Rokai!
