Šis Eurolygos tarpsezonis jautėsi neišpaprastai ilgas. Tai gal paskatino aplinkybė, jog jis jau keletą metų pradedamas žymiai anksčiau nei vyksta Eurolygos finalo ketvertas.
Sumaištis Eurolygos vadovybės kabinetuose per kelis pastarąjį mėnesį buvo didelė, nesiskaitant su rezonansiniais žaidėjų persikėlimais ir atvykimais į žemyną.
Portale atpažinti dešimt ryškiausių vasaros istorijų, kurios ne tik pasiliko atmintyje, bet ir labiausiai paveikė dabartinę Eurolygos situaciją. Kurie iš šių įvykių jums asmeniškai liko giliausiai? Pasidalinkite savo nuomone.
10. J.Montero – „Olympiacos" eilėse
Valensijos komandą iki finalo ketvirto nuvediusias J.Montero liko vienas ryškiausių turnyrų atradimų, todėl jo persikėlimas pas Eurolygos čempionus atrodo kaip pats reikšmingiausias šio tarpsezonio žaidėjų mainų.
Nepaisant to, gandai apie šio sportininko keliavimą į Pirėjų jau senokai buvo girdėti ir tai kiek sumažino nuostabą, kai viskas buvo patvirtinta oficialiai.
Bet kuriuo atveju, OLY, vos tik tapę čempionais, šiuo žingsniu demonstravo savo ambicijas neprarasti lyderio pozicijų, ką automatiškai išlaiko juos būsimojo sezono favoritais.
Itin įdomu sekti, kaip 23-ejų metų Ibėrijos pusiasalio čempionatas dominavęs atletą pritaps savaitę kitokioje taktikinėje sistemoje, kurioje jis neturės tiek autonomijos ir žaidimo iniciatyvos.
9. Stambulo klube naujas kursas
Šarūnas Jasikevičius su Stambulo grandais vėl pasiekė Eurolygos finalo ketvertą, tačiau pergalės apginti nepavyko ir vasarą buvo nutarta atlikti esminę komandos rekonstrukciją.
Žinoma, Tariko Biberovičiaus išvykimas į NBA ir Devono Hallo sugrįžimas į Italiją buvo bolimas, tačiau likę atlydžiai vyko pagal planą, o nauji žaidėjai – vienas gražesnis už kitą.
Willas Clyburnas, Shane'as Larkinas ir Shavonas Shieldsas – trys žilojimo veteranai, kurie aiškiai rodo Stambulo komandos transformacijos kryptį ir jėgos prieaugį.
Šarui nebereiks iš naujo mokinti šiuos veteranus žaidybos pagrindų, o tai šiam sezonui turėtų tapti svarbiu pranašumu, padėsiančiu išvengti pernykščių svyravimų. Be to, prie jų prisidėjo jau Eurolygoje patikrintieji Trentas Forrestas ir Braxtonas Key, o Johnny Juzangas žada tapti maloniu atradimų.
Jeigu pernai Stambulo sudėtis prieš startą kėlė abejonių, nors ir pasiektas finalo ketvertas, tai šiais metais šis rezultatas klubui turi būti vos minimali siekiamybė.
8. G.Yabusele grįžimas į žemyną
G.Yabusele po produktyvaus darbo Madrido klube dviem sezonams grįžo į JAV lygą, kur turėjo savo akimirkas ir nuolat tikrinėjo likti Atlanto vakarinėje pusėje. Tačiau aplinkybės pasikeitė.
Nors prancūzas nuolat deklaravo atsidavimą Madrido klubui, jo sugrįžimas į Europą įvyks kito superklubo – Atėnų „Panathinaikos" – aprūpose.
Tai – reikšminga naujiena. G.Yabusele yra vienas iš labiausiai žiūrimo ir mėgiamo sportininkų žemyne, kurį stebint niekas lieka abejingas.
Dar daugiau, pastaraisiais metais šis aukštaūgis, atrodo, sukaupė papildomos pasitikėjimo ir turėtų tapti stipria Atėnų komandos jėga, kurioje jėgos iš pradžių netrūksta.
7. M.Hezonjos grįžimas į JAV
Madrido klubas ne vien nepavyko sugrąžinti G.Yabuseles, bet neteko ir buvusios pergalių eros simbolio – nuostabaus Mario.
Nors dar prieš kelis metus M.Hezonja viešai pareikšdavo, kad grįžti į NBA jam nebeatrodo perspektyvu, netikėtai situacija drastiškai pasikeitė – pasibaigus kontraktiniam laikotarpiui kroatas priėmė sprendimą palikti savo klubą ir sumokėjo atitinkamą išpirkos sumą.
Šiek tiek laiko buvo diskutuojama, ar šis žingsnis reiškia, jog 31-erių amžiaus puolėjas siekia sugrąžinti NBA ambicijas ir išvengti esamo kontrakto, o galiausiai grįšti į kai kurį Eurolygos kolektyvą, tačiau M.Hezonja oficialiai pasirašė su Klivlando „Cavaliers".
Vienas iš pažymėtinių Eurolygos asmenybių emocingai atsisveikino su „Real" institucija, o jo išėjimas neabejotinai bus jaučiamas Europoje, kur jo sugrįžimas tikrai laukiamas.
Kai X.Pascualis grįžo į „Barcelona", buvo tikėtasi, jog čia jis ilgą laiką sukaupsis ir iš naujo kurs pergalingą komandą. Tačiau vidaus problemos kataloniečiui pademonstravo, kad čia nėra prasmės skirti laiko.
Pasiūlymas iš Dubajaus „Dubai" klubo iš esmės pakeistė daugelio žaidėjų kelius, o svarbiausia – jau į Katalonijos sostinę pakviestos krepšininko perspektyvas. Vienas iš jų – Mosesas Wrightas, kuris įtikėjo Xavi viziją, tačiau nespėjęs žaisti nė vienos rungtynės, persikėlė į Milaną.
Panašiai pasitaikė ir Mike'ui Jamesui – anksčiau tikėtasi, jog Eurolygos žvaigždė atsidurs „Barcelona", bet keičiantis vadovybei ir neaiškiai situacijai amerikietis atsisakė šios galimybės.
X.Pascualis Dubajuje iš karto ėmėsi aktyvios veiklos – tikintis ilgalaikio projekto sėkmės, jis sudarė sutartis su keliais žaidėjais, kuriuos iš pradžių skolina kitiems klubams, o taip pat įsigijo Tornikes Shengelios teises iš savo ankstesnės organizacijos.
Kai Željko iškilmingai baigė savo darbą Belgrado „Partizan" klube, buvo aišku, jog tai bus šlovingos karjeros epilogas. Tačiau labiausiai dekoruotas Europos treneris tokios pabaigos nepriėmė.
Ergino Atamano bei Dimitrio Giannakopoulo vadovaujama „Panathinaikos" sezono nesėkmė privertė klubą sugrįžti prie savo žymaus trenerio, jam pasiūlant trijų metų sutartį už 12 mln. eurų.
Pasirašęs neregėtai didelį trenerio honorarą Europoje, 66-erių serbas pradeda paskutinį savo karjeros etapą, tačiau tikslai yra kristališkai aiškūs – jau šiame sezone reikia siekti Eurolygos čempionato.
Per 1999–2012 metų laikotarpį PAO vadovavęs Željko iš viso savo karjeroje yra iškovojęs 9 Eurolygos trofėjus. Simboliškai būtų pasiekti šį rezultatą artėjančiame sezone. Tai būtų jubiliejinis dešimtasis titulas ir pirmoji Eurolygos pergalė po dešimties metų pertraukos.
Po sezono be titulų „Karališkajame" klube įvyko tikra revoliucija, o labiausiai žvalgomas sprendimas – atsisveikinimas su Sergio Scariolo ir vadybine grupe.
Legendinis italas netikėtai nuvedė ištuštėjusį „Real" į Eurolygos finalą ir buvo šalia triumfo, o tada atrodė, kad nauja era jau prasidėjo. Tačiau kelių savaičių bėgyje viskas apsivertė – „Real" šokantis žengė iš Ispanijos čempionato ketvirtfinalio ir visa konstrukcija subyra.
Nors tam tikrų pokyčių galima buvo tikėtis, jų mastą ir pobūdį niekas iš anksto nenumatyti negalėjo. Iš „Real" išėjęs treneris nukreipė žvilgsnį į P.Martinezą, kuris neseniai triumfavo Ispanijos čempionate su „Valencia" ir pasižymėjo nuostabiais rezultatais Eurolygoje. Ši žinia pasklido visai netikėtai, dar labiau pabrėždama jos netipišką pobūdį.
Europoje gerbiamas šešiasdešimtmetis specialistas per savo ilgą trenerio karjerą iki šiol neturėjo progos vadovauti tokios aukštos klasės organizacijai. Todėl bus itin įdomu sekti, kaip jam pavyks pakeisti „Real" žaidybinę trajektoriją ir rezultatus.
Prieš jį stovi sudėtingas iššūkis – žaidėjų sudėtis teoriškai neatrodo pakankamai stipri, kad pretenduotų į čempionatą, tačiau jei krepšinyje ir pasitaiko stebuklai, tai „Real" ir P.Martinezas yra tie pagrindiniai žmogeš, kurie juos gali kurti. Jie buvo atžymėti kaip praėjusio sezono žvaigždės Eurolygoje.
Th.Walkupo istorija buvo dramatiškai intriga. Sunku net nuspręsti, kas šioje situacijoje buvo daugiau stebino – „Dubai" klubo drąsa ar tie milžiniški atlyginimai, kuriuos dabar gaus Th.Walkupas.
Jeigu šios žinios teisingos ir trisdešimt trimetis Th.Walkupas per ateinančius trejus metus iš „Dubai" gaus 9,6 milijono eurų, tai tiesiog nesuprasti skaičiai. Tokios sumos gali sukirsti ir pačius labiausiai atsidavusius žaidėjus, o Th.Walkupas kaip tik ir atrodė buvęs tokia asmenybė. Neturėdamas išpirkos klauzolos kontakte, amerikietis pasitelkė agresyvią taktiką, kuri grėsė jo karjerai ir galėjo nukelti jį į teismą, bet galų gale viskas jam pavyko.
Po ilgų vasaros derybų, kurių metu bandyta pritraukti OLY, „Dubai" galiausiai sumokėjo 2,3 milijono eurų išpirkos sumą graikams, kurie pagaliau sutiko atleisti Th.Walkupą, nors su ilgamečiu savo žaidėju skyrybos nežadėjo būti lengvos.
Ši situacija dar kartą parodė, kokia netvarkinga praktika dar vis vyrauja Europoje ir kiek darbo dar reikia atlikti, norint bent šiek tiek prilysti NBA standartams. Deja, ir šis precedentas sutvarkyta tokiu būdu, kad atrodo, jog ateityje tai nesudarys pagrindo sistemai gerėti ir kitoms komandų nepriverčiančius pagarba savo sutartims.
J.Valančiūnas sugrįžimas į Eurolygą buvo diskutuojamas beveik visus metus po nesėkmingo epizodo su PAO, o vėliau pradėjo sklisti gandai apie Kauno „Žalgirį". Tai padarė, kad oficialus pranešimas buvo priimtas ne tokia žinotvarka, kaip jis to nusipelnė.
Tokios reputacijos žaidėjai Eurolygos istorijoje buvo vienetai, todėl šį tarpsezonį nereikia net kalbėti apie panašius atvejus. Tai buvo neabejotinai pats skambiausiasis žaidėjo persikėlimas šiame periode.
Trisdešimt keturmetis uteniškis grįžta į savo šalį ir grįžta jaunas bei energingas, pilnas ambicijų ir ketinimų pasiekti ką nors reikšmingo drauge su „Žalgiriu".
Kol kas visi tik svarstymo, kaip J.Valančiūnas pasirodys Eurolygoje – nuo potencialaus geriausio lygos žaidėjo iki vieno iš perperkamų. Realybė paaiškės greitai, bet neabejotinai tokia figūra žymiai padidinamas lygos prestižą ir pasauliniu mastu, o Kaunui tai yra didžiausia naujiena nuo Arvydo Sabonio grįžimo.
Nors šis tarpsezonas buvo pavadintas skambiais pasikeitimais, visų svarbiausia ir skaudžiausia yra Prancūzijos klubų krizė. Tai buvo itin stipri situacija, bet deja – visiškai neigiama.
Monako „AS Monaco" patyrė tikrą kolapso sceną. Per vienus metus – nuo Eurolygos finalo iki žlugimo į trečią Prancūzijos lygą. Žinoma, gaila dėl prestižinės klubo vietos Europoje, tačiau šis nuosmukis buvo neiškviečiamas rezultatas, o atsižvelgiant į buvusio vadovo politinius ryšius su Rusija, galima suprasti tam tikrą negatyvų pasitenkinimą.
Buvo tikėtasi, kad Vilerbano ASVEL perims Monako vaidmenį Europos krepšinio arenoje. Tony Parkeris žadėjo sukurti tikrą sėkmės istorią, kurią tikėjo ir Eurolygos elito žaidėjai, tačiau realybė pasirodė žymiai nuobodesnė ir šiurkštesnė.
ASVEL demonstravo neregėtą precedentą – siūlė fantastiškas sumas žaidėjams, sudarė sutartis, o kai burbulas sprogo, sugebėjo realizuoti nepatapatintus naujokus ir iš to pelnyti. Tai buvo genialus, nors ir nemoralus verslo maneuveris.
Šis ASVEL krizis itin paveikė Sylvaino Francisco karjerą. Dėl prancūzų klubo finansinio nuosmukio jis buvo priverstas persikraustyt į „Panathinaikos", o tai laikoma vienu ryškiausių šio vasaros perėjimų. Galima tik spėlioti, kad be ASVEL tragedijos, Francisco galbūt tebedarbuotųsi Lietuvoje.
Prancūzijos klubų vasaros dramatiškumas užgožė visas teigiamas žinias iš regiono. Tokie masyvūs susvyravimai per vieną sezoną – retas reiškinys, tačiau šiais metais Prancūzijoje tai tapo tikra realybe.
