Eurolygos turnyras veikia pagal paprastą dėsnį – turtingiausi klubai kaupia titulus ir kovoja finalo ketvertuose. Mažesnį biudžetą turinčios komandos retai kada sugeba nustebinti ir pasiekti kažką reikšmingo.
Moderniosios Eurolygos kronikose užfiksuota nemažai tokių pelenių istorijų, kai kuklesnės ekipos prasimušdavo į finalo ketvertą arba atkrintamosiose pademonstruodavo daugiau nei iš jų tikėtasi. Vis dėlto nė viena tokia komanda niekada nelaimėjo finalo ar visos lygos. Dar vienas būdingas bruožas – po sėkmingų sezonų prasidėdavo masinis talentų nutekėjimas į turtingesnius klubus.
Puikus pavyzdys – Valensijos situacija. Ilgalaikės sutartys su vyriausiuoju treneriu Pedro Martinezu, gynėjais Brancou Badio ir Jeanu Montero pasirodė esančios tik popieriuje. Nors su strategu ir B.Badio kontraktai buvo atnaujinti šį pavasarį, abu jau vilki kitų ekipų marškinėlius. Jaime Pradilla iškeliavo į Madrido „Real” už 1,5 mln. eurų kompensaciją. Mažai kas atkreipė dėmesį, kad ir Dariusas Thompsonas turėjo galiojantį susitarimą iki 2028-ųjų – Milano „EA7 Emporio Armani” taip pat sumokėjo išpirką.
Sąrašas tuo nesibaigia. Braxtonas Key debiutavo Eurolygoje ir padarė tai įspūdingai, todėl elitiniai klubai greitai jį pastebėjo. Amerikietis oficialiai tapo Šarūno Jasikevičiaus vadovaujamos Stambulo „Fenerbahče” žaidėju. Taip finalo ketverto dalyviai ir Ispanijos čempionai prarado svarbiausius krepšininkus. Dabar teks rekonstruoti sudėtį, o vyriausiuoju treneriu paskirtas 38-erių buvęs asistentas Xavieras Alberto. Jaunajam Mario Saint-Supery klubas nepagailėjo 1,6 mln. eurų metinio atlyginimo.
2024–2025 metų sensacija buvo Paryžiaus komanda. Tuomasas Iisalo išvyko į NBA, o žaidėjai išsisklaidė po grandų ekipas: T.J.Shortsas prisijungė prie Atėnų „Panathinaikos
