Europos arenoje naujų iššūkių laukiantis M. Kalnietis prabilo apie strategą, akistatą su A. Robbenu ir Baltijos čempionato viziją

„Kauno Žalgirio" vadovas Mantas Kalnietis ruošiasi antrajam savo europiniam žygiui su komanda. Šį kartą kelionė bus kitokia – startuojama nuo Čempionų lygos atrankos, o ne nuo Konferencijų lygos, kurioje pernai buvo įveikti du etapai.

Europinis bandymas skirsis ir dėl to, kad anksčiau komandą vedė Eivinas Černiauskas, su kuriuo klubas pirmą kartą istorijoje tapo Lietuvos čempionais. Šiuo metu ekipą treniruoja kroatų specialistas Željko Sopičius. Pokyčiai tapo neišvengiami, nes antrojoje TOPLYGOS sezono dalyje žalgiriečiai išplėšė tik vieną triumfą – prieš vėliau iš lygos pasitraukusius „Riterius".

M. Kalnietis paaiškino, kodėl buvo pasirinktas būtent kroatas, akcentuodamas jo solidžią patirtį.

„Man ir visai organizacijai rūpėjo treneris, kuris, nepaisant tam tikrų rizikų, yra patyręs žymiai daugiau. Tai mums suteikia galimybę tobulėti, plėsti savo supratimą apie futbolą, o ne rinktis saugesnį variantą ir likti tame pačiame taške. Troškome kažko, kas Lietuvos futbolui būtų nauja", – aiškino Kauno ekipos prezidentas.

Buvusiai Lietuvos krepšinio žvaigždei tenka ne tik priimti reikšmingus vadovavimo sprendimus, bet ir keisti savo įpročius. Taip nutiko šių metų pavasarį, kai pirmąjį gyvenime maratoną bėgęs M. Kalnietis buvo priverstas pradėti naudotis „Instagram" platforma, nors anksčiau to atkakliai vengė. Jis iškvietė į iššūkį Nyderlandų futbolo legendą Arjeną Robbeną, kuris kol kas į tai nereagavo, bet galbūt apsigalvos vėliau.

„Ne, jokio atsako dar negavau. Matyt, reikia gerinti rezultatą", – juokavo M. Kalnietis, pirmąjį maratoną įveikęs greičiau nei per 3 valandas.

„Kauno Žalgirio" vadovas taip pat aptarė lietuvių futbolininkų situaciją klube, galimą Baltijos lygos projektą, o pagrindinis dėmesys buvo skirtas būsimam europiniam startui.

Kokia atmosfera šiuo metu tvyro organizacijoje po pastarųjų permainų, kai atsisveikinote su treneriu Ervinu Černiausku ir pakvietėte kroatą Željko Sopičių?

Atmosfera tokia, kad penktadienio rungtynių labai laukiame, taip pat ir antradienio – kelio link Europos, kur turėtų būti nepaprastai įdomu. Po trenerio keitimo nuotaikos paprastai svyruoja nuo liūdesio iki noro pasirodyti prieš naująjį strategą kuo geriau, todėl kovingumo ir energijos komandoje turėtų netrūkti. Labai svarbu, kiek treneris panorės ir sugebės pakeisti, nes riba čia labai subtili. Per trumpą laikotarpį kardinalių permainų nepadarysi, o futbolininkams reikia mažiau sukti galvą, kaip įtikti treneriui ar prisitaikyti prie jo filosofijos – tiesiog būtina mėgautis žaidimu.

Iš visų pretendentų pasirinkote Željko Sopičių. Kas labiausiai patraukė šio kandidato asmenybėje, kodėl apsisprendėte būtent dėl jo?

Ieškodami naujo stratego, vadovavomės aiškia klubo vizija. Nuo pat įkūrimo siekėme tapti ekipa, kuri ne tik pelno daug įvarčių, bet ir diktuoja žaidimo tempą bei taiko intensyvų spaudimą varžovams. Būtent .

Jeigu reikalaujame iš trenerių ir futbolininkų drąsos, vengti lengviausių sprendimų, tai ir pati organizacija turėjo elgtis nuosekliai. Norėjome specialisto, kuris, nepaisant tam tikrų rizikų, turi platesnę patirtį ir gali pasiūlyti naują žvilgsnį į futbolą. Galėjome rinktis saugesnį kelią, tačiau tai reikštų stagnaciją. Troškome kažko, ko Lietuvos futbolas dar nebuvo matęs.

Kiek suprantu, sutartis ilgesnė nei iki šių metų pabaigos?

Taip, susitarimas galioja iki sezono finišo ir apima dar vieną kampaniją.

Pats laikotarpis, kuriuo metu pavyko pasisamdyti trenerį, likus 8 dienoms iki Čempionų lygos atrankos. Ar esate tuo patenkinti, ar tikėjotės sutvarkyti šį dalyką anksčiau?

Tai neabejotinai pamoka mums visiems. Laiko parinkimas tikrai galėjo būti geresnis. Po išsiskyrimo su Eivinu Černiausku tikėjomės, kad naujasis strategas prisijungs kur kas greičiau, tačiau derybų procesas ir paieškos užsitęsė. Keletas specialistų atmetė galimybę dirbti Lietuvoje dėl infrastruktūros trūkumų. Situacija tokia, kokia yra – liko vos kelios dienos, tad dabar būtina maksimaliai išnaudoti turimą laiką.

Koks kol kas Jums įsimintiniausias epizodas su „Kauno Žalgiriu" Europoje?

Galėčiau paminėti ir teigiamą, ir neigiamą momentą. Atmintyje įstrigo dvikova su „Valur", kai daugelis lietuvių sirgalių palaikė komandą. Tai lėmė mūsų pergalę – štai šviesus prisiminimas. Tamsesnė pusė – susitikimas Bulgarijoje su „Arda" trečiajame atrankos etape. Ten akivaizdžiai pasimatė, kad stokojame tarptautinių kovų patirties, komanda nebuvo psichologiškai pasiruošusi. Raudonos kortelės atėjo tarsi iš niekur, praradome susikaupimą ir tiesiog nustojome žaisti futbolą. Panaši grėsmė egzistuoja ir šį sezoną – labiausiai nerimauju dėl provokacijų. Šią temą aptarėme su treneriu – privalome išmokti šias pamokas.

Stebint burtus, ar kaip klubas susidėliojate tam tikrus prioritetus, ką galėtumėte gauti? Vis tiek yra potencialiai pajėgiausias varžovas ir potencialiai silpniausias, ar šabloniškai žiūrite, kad visi varžovai lygūs?

Natūralu, kad tam tikri prioritetai egzistuoja. Žinoma, galiausiai prieš bet kurį oponentą teks įrodyti savo vertę žaidimo aikštelėje, tačiau akivaizdu, kad tarp galimų varžovų vieni yra stipresni, kiti – silpnesni. Šiemet, pavyzdžiui, nenorėjome susidurti su Rumunijos ar Kazachstano čempionais. „Drita" yra tarsi vidutinis variantas – tikrai įveikiamas priešininkas. Vis dėlto, kad ir kaip sukasi burtų karuselė, svarbiausia lieka tai, kokią formą parodysime mes patys. Burtų kontroliuoti neįmanoma, o savo žaidimą – visiškai. Tai ir yra esmė.

Ar ruošiate kažką skirtingo šioms rungtynėms, kalbant apie žiūrovų patirtį?

Mano nuomone, visa ta programa, kurią organizuojame per įprastas TOPLYGOS kovas, neretai daro didesnį įspūdį nei pats žaidimas aikštėje. Nieko itin naujo šiose rungtynėse nesugalvosime, tačiau mūsų arenoje visada yra ką veikti – tiek mažiesiems, tiek skirtingų kartų gerbėjams, be to, siūlome įvairų maitinimą. Didelių naujovių neplanuojame. Šiuo metu svarbiausia, kad rezultatai patys už save prabiltų.

Kaip galiausiai išsisprendė situacija su Pitbull pasirodymu, kurio data sutampa su jūsų europinėmis kovomis? Ar tektų persikelti į Jonavą, nepriklausomai nuo to, ar antrasis etapas būtų Konferencijų ar Čempionų lygoje?

Jeigu pateksime į Čempionų lygą, tuomet tikrai teks palikti savo namus. O Konferencijų lygos atveju vėl bandytume susitarti su oponentais dėl aikščių apsikeitimo. Stengtumėmės atiduoti tą sąlyginį žaidimo namie privalumą. Kai kurie skaičiuoja pratęsimo ir baudinių serijos variantus, bet aš tokiais scenarijais nepasitikiu – siektume pirmąją dvikovą sužaisti savoje arenoje.

Turite užmojų statyti rezervinį stadioną. Ar planuojate, kad naujasis objektas būtų panašus į Jonavos areną su 2-3 tūkstančių žiūrovų talpa?

Greičiausiai jis bus šiek tiek kuklesnis, tiesiog turėtų atitikti minimalias normas, ypač TOPLYGOS susitikimams. Tai nebūtų pilnavertis stadionas, o aikštė, pritaikyta akademijos poreikiams ir tinkama tiek vietiniam čempionatui, tiek tarptautiniams mačams. Tokiu būdu turėtume galimybę organizuoti kovas neišvykdami iš Kauno. Visgi, kaip jau minėjau, tikiuosi, kad laikui bėgant mūsų konkurencija su koncertais taps akivaizdesnė ir į tai bus atsižvelgiama planuojant renginius.

Pernai jūsų europinė kelionė buvo ilga, linkėkime, kad šis sezonas taip pat bus sėkmingas. Ar tarp svajonių yra susitikti su kokiu nors garsiuoju klubu, ar vis dėlto geriau gauti prieinamesnius varžovus, kuriuos realiai galėtumėte nugalėti?

Mano požiūris toks – visų pirma norisi pasiekti grupių etapą, todėl atrankoje pageidautina gauti įveikiamus priešininkus, juos nugalėti ir žengti toliau. O jau grupėse norėtųsi sulaukti garsių komandų ir išbandyti jėgas prieš juos. Grįžtant prie to – draugai Milane vis klausia, kada atvyksiu į San Siro (šypsosi), tad būtų puiki svajonė tokius oponentus gauti, kai . Žinant dabartinę sistemą, tikimybė priimti kurį nors iš didžiųjų vardų Kaune būtų visai reali.

TOPLYGOS turnyrinėje lentelėje – tikras chaosas. Šiuo metu esate tik ketvirtoje pozicijoje, o nuo šeštosios vietos jus skiria vos du taškai. Tiesa, ir iki pirmaujančiųjų atstumas nedidelis. Kada reikėtų pradėti nerimauti, ar vis dėlto geriau koncentruotis į kiekvieną mačą atskirai?

Panika čia nieko neišspręs. Nervindamasis turnyrinės lentelės nepakeisi. Mums kiekvienas susitikimas dabar yra aukso vertės. Praradome taškų pranašumą, sukauptą po pirmojo rato, ir, žinoma, erdvės klaidoms beveik nebeliko, nes jos gali labai brangiai atsieiti. Dabar visas dėmesys sutelktas į penktadienio mačą – jis mums svarbiausias. Žaidžiame rungtynės po rungtynių, o stresauti dėl rudens įvykių nėra prasmės.

Šiuo metu trys nauji žaidėjai sustiprino jūsų gretas. Ar tai galutinis taškas, ar dar tikitės pokyčių artimiausiomis savaitėmis?

Mes nuolat aktyviai sekame situaciją rinkoje. Net jei šiuo momentu nėra skubaus poreikio, visada turime būti pasirengę įvairioms galimybėms. Kol Lietuvoje veikia perėjimų langas, visada išlieka tikimybė, kad komanda sulauks naujų veidų.

Akivaizdu, kad šį sezoną susiduriate su lietuvių žaidėjų trūkumu. Ar planuojate šią situaciją keisti ateinančiais metais ir turėti daugiau vietinių futbolininkų?

Taip, kokybiški lietuviai komandoje yra prioritetas. Neketinu laukti kito sezono – tikiu, kad jau šią vasarą turėsime gerų naujienų šiuo klausimu. Lietuviai mums tikrai svarbūs.

Ar, jūsų nuomone, Lietuvos klubai jau pajėgūs pritraukti vidutinio Europos lygio komandose rungtyniaujančius lietuvius, tokius kaip Pijus Širvys ar Vykintas Slivka?

Manau, kad taip – Golubicko sugrįžimas į Lietuvą tai puikiai iliustruoja. Jis yra reikšmingas žaidėjas ir nacionalinėje rinktinėje. Tačiau problema ta, kad tokių futbolininkų tiesiog nedaug. Kai kurie mums nepasiekiami dėl jų aukštesnio lygio, kiti rinktinės nariai ne visada atitinka klubo poreikius. Vidutinio ar aukštesnio lygio lietuvius galima suskaičiuoti ant pirštų, todėl dėl jų konkuruojame su Vilniumi.

Labai įdomus buvo tavo iššūkis Arjenui Robbenui maratono metu. Atsirado ir asmeninė „Instagram" paskyra, nors krepšininko karjeros metu vengei socialinių tinklų. Kaip buvai įtikintas žengti šį žingsnį?

Tai buvo nelengva, ir, tiesą sakant, vis dar jaučiuosi nepatogiai (šypsosi). Krepšinio laikais nuo to šalinavausi, bet dabar suvokiu, kad Lietuvos futbolui trūksta viešumo. Jei galiu tai išnaudoti ir pritraukti dėmesį, net jei tai prieštarauja mano asmeniniams įsitikinimams – verta pabandyti. Tiesiog noriu, kad futbolas sulauktų daugiau dėmesio.

Kaip vertini šią iniciatyvą? Ar ji pasiteisino?

Manau, kad taip. Žinia pasklido plačiai, o mūsų sirgaliai gavo naudos. Man pačiam buvo smagu, nes maratoną būčiau bėgęs bet kuriuo atveju. Kai visa tai sujungėme per futbolo prizmę – rezultatas puikus. Ką galvoja kiti – negaliu pasakyti.

Ar sulaukei kokio nors atsako iš Arjeno Robbeno?

Kol kas ne. Matyt, reikia gerinti rezultatą.

Koks šiuo metu yra „Tesonet" įsitraukimas į futbolo klubą?

Natūralu, kad krepšinio klubas sulaukia didesnio dėmesio. Tiek Tomas Okmanas, tiek Jonas Karklys tam tikru mastu dalyvauja mūsų veikloje, nors sakyčiau – minimaliai. Jie domisi futbolu, aptariame ateities planus ir bendras vizijas. Jie aiškiai mato, kad tai yra niša Lietuvoje su augimo potencialu.

Grįžtant prie lietuviško futbolo – ar tau tinka dabartinis TOPLYGOS formatas su 10 komandų? Kokia tavo nuomonė?

Mano vertinimu, dabartinis formatas yra pakankamai tinkamas sprendimas, nes kyla abejonių, ar didesnė klubų grupė sugebėtų varžytis TOPLYGOJE lygiaverčiai. Tačiau egzistuoja įvairių idėjų. Teko bendrauti su keliais asmenimis, pristatančiais Baltijos lygos koncepciją, kurioje dalyvautų stipresni klubai iš Rygos ar Talino, o tai potencialiai pritrauktų daugiau susidomėjimo.

Tokia vizija atrodo gana utopiškai, nes UEFA reglamentai tokių dalykų neleidžia. Tačiau įdomu pasvarstyti: ar hipotetinė Baltijos lyga funkcionuotų kaip papildomas turnyras greta TOPLYGOS, ar visiškai pakeistų šalių vidaus pirmenybes?

Nacionalinių pirmenybių panaikinti niekada nebus įmanoma. Be futbolo federacijų palaiminimo Baltijos lyga neįsikūrs. Visgi jeigu tiek federacijos, tiek klubai įžvelgtų abipusę naudą, galėčiau įsivaizduoti tokį scenarijų: pirmuosius šešis mėnesius vyksta Lietuvos pirmenybės, vėliau dalis ekipų patenka į žemesnę grupę, kitos – į aukštesnę, ir jau ten būtų aiškinamasi, kas stipriausias tarp Baltijos valstybių. Tačiau pabrėžiu – tai tėra teorinės svarstybos, niekas realiai nepradėta. Šiandien turime TOPLYGĄ su dešimčia komandų, ir sistema veikia puikiai.

(Komentarai rašomi puslapio svečių Intensedebate platformoje. Įžeidžiančius ir draudžiamus komentarus periodiškai šaliname. Praneškite raportais apie pažeidimus, pašalinsime per 7d.)
Susiję straipsniai