Pirmadienio vidurdienį Klaipėdos uoste buvo duotas startas istoriniam Europos ORC jūrinio buriavimo čempionatui. Beveik keturios dešimtys ekipažų iš įvairių Europos šalių kirto starto liniją ir patraukė į atvirą Baltijos jūrą, kur jų laukia rimtas išbandymas – priklausomai nuo klasės, komandos turės įveikti 195 arba 240 jūrmylių navigacinę distanciją.
Oro sąlygos žada būti itin reiklios – vėjas gali siekti 25-30 mazgų, o naktį prognozuojamas dar didesnis jo sustiprėjimas. Baltijos jūroje formuosis trumpos ir stačios bangos. Pajėgiausios jachtos finišą turėtų pasiekti maždaug per 24 valandas, tačiau kai kuriems ekipažams šis etapas gali užtrukti net iki pusantros paros.
Lietuvos atstovų „Keturių vėjų” kapitonas Karolis Janulionis prieš startą akcentavo, kad tokiame ilgame etape būtinas kruopštus pasiruošimas ir gebėjimas prisitaikyti prie kintančių aplinkybių. Pasak jo, svarbu pasirūpinti maistu, vandeniu ir išlaikyti švarią galvą. Didžiausiu iššūkiu jis įvardijo kovą su savimi – išlaikyti dėmesį pusantros paros yra sudėtinga, o galimybė pailsėti tokiose lenktynėse pasitaiko retai.
Panašiai situaciją vertino ir Danijos komandos „Dixi 5” kapitonas Erikas Stannow, pabrėžęs, kad teks derinti sportinę kovą su elementariu išgyvenimu bei stengtis nepažeisti įrangos. Nors įprastai tokiose varžybose pavyksta rasti laiko trumpam poilsiui, šįkart dėl bangų tai gali būti neįmanoma.
Taktinių ir techninių sprendimų svarbą akcentavo „Rhino” ekipažo narys Algis Nasvytis. Jo teigimu, lemiamą reikšmę turės teisingas burių parinkimas ir sukauptos meteorologinės informacijos panaudojimas. Komanda aktyviai stebėjo prognozes, vėjo pokyčius ir lietaus tikimybę.
Prieš startą dalyvius palydėti atvyko Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos vadovas Algis Latakas, palinkėjęs palankaus vėjo ir ištvermės. Startas buvo duotas ties Kruizinių laivų terminalu, kur susirinkusi gausybė klaipėdiečių ir miesto svečių stebėjo įspūdingą reginį.
Jau starto metu ekipažams teko spręsti sudėtingas užduotis – plaukiant su pavėjinėmis burėmis dideliu greičiu ir esant uosto srovei, buvo itin svarbu tiksliai apskaičiuoti atstumą bei greitį, kad linija nebūtų kirsta anksčiau laiko.
Papildoma rizika dalyviams – galimi GPS trikdžiai, sklindantys iš Kaliningrado srities. Organizatoriai parengė specialias rekomendacijas, kaip elgtis navigacijos sistemoms sutrikus. Buriuotojams patarta nepasikliauti vien GPS duomenimis ir nuolat juos tikrinti alternatyviais būdais – kompasu, jūrlapiais, vizualiniais orientyrais bei gylio matavimais.
Tai reiškia, kad navigacijos etape ypatingą vertę įgis tie komandos nariai, kurie puikiai išmano klasikinę navigaciją ir sugeba orientuotis be modernių technologijų pagalbos.
Iššūkių nestigo ir teisėjų komandai. Vyriausiasis arbitras Eckartas Reinke paaiškino, kad projektuojant ilgą distanciją būtina įvertinti ne tik esamą, bet ir numatomą vėjo kaitą per visą lenktynių laikotarpį. Šįkart teko analizuoti apie 12 skirtingų scenarijų, nes prognozės rodė skirtingą vėjo krypties pasikeitimo iš pietų į vakarus laiką.
Papildoma problema – vakarinėje distancijos dalyje nėra navigacinių ženklų ar natūralių objektų, kuriuos galėtų apiplaukti komandos. Artimiausias toks orientyras yra maždaug už 110 jūrmylių prie Gotlando. Teisėjai nusprendė pastatyti savo ženklą atviroje jūroje, suradę povandeninę seklumą, kur vanduo ne toks gilus kaip kitur, kur vietomis siekia daugiau nei 200 metrų. Ženklą pristatys ir prižiūrės laivas „Brabander”.
Pirmieji finišuojantys ekipažai tikimasi antradienį apie vidurdienį. Europos ORC buriavimo čempionatą finansuoja Klaipėdos miesto savivaldybė, renginys iš dalies remiamas valstybės biudžeto lėšomis per Nacionalinę sporto agentūrą.
