Panevėžio „Lietkabelis" (13/13) išgyvena sudėtingą sezoną. Vis dėlto Nenado Čanako vadovaujamas kolektyvas šiuo metu džiaugiasi trimis laimėjimais iš eilės – tai ilgiausia pergalių serija, kurią panevėžiečiams pavyko pasiekti šiame „Betsson" remiamame LKL čempionate.
Dar labiau įspūdį daro tai, kad visos trys pergalės buvo įtikinamos: „Gargždai" nugalėti 25 taškų skirtumu, Kėdainių „Nevėžis-Paskolų klubas" – net 33 taškais, o Utenos „Juventus" – 22 taškų persvara. Prieš šią sėkmingą atkarpą komandos taškų balansas sezone siekė vos plius 9, tačiau dabar jis išaugo iki įspūdingų plius 89.
„Lietkabelio" pakilimą galima sieti su dar ankstesniu laikotarpiu. Citadele KMT bronzą iškovojęs klubas pasiekė dvi pergales, po kurių sekė trys nesėkmės, tačiau net ir tose rungtynėse matėsi teigiamų ženklų. „Rytui" pralaimėta tik po fenomenalaus Igno Sargiūno pasirodymo, kai jis pelnė 43 taškus, prieš „Neptūną" kapituliuota pratęsime, o su „Žalgiriu" kova vyko iki paskutinių minučių.
Likus šešerioms reguliariojo sezono rungtynėms, „Lietkabelis" stengiasi išsaugoti viltis patekti į ketveriukę ir užsitikrinti namų aikštės pranašumą ketvirtfinalyje. Tiesa, ši užduotis atrodo itin sudėtinga – priekyje esantys „Šiauliai" (15-12) ir „Neptūnas" (16-10) turi ne tik pergalių atsargą, bet ir tiesioginį pranašumą prieš panevėžiečius – „Lietkabelis" pralaimėjo visus šešis susitikimus su šiomis ekipomis.
Nepaisant to, jeigu žvelgtume į N. Čanako laikotarpio istoriją, pavasarį atsigavęs Panevėžio klubas atkrintamosiose varžovams tikrai nekels lengvo pasivaikščiojimo. Tai vyriausias lygos kolektyvas (žaidėjų amžiaus vidurkis – 28,3 metų), kuris nuo 2019-ųjų nuolat užbaigdavo „Betsson" remiamą LKL sezoną tarp prizininkų.
Bene paskutinė galimybė įnešti intrigą į viršutinę turnyrinės lentelės dalį Panevėžio ekipai atsiveria jau šį vakarą, kai „Lietkabelis" savo arenoje susitiks su vejamais klaipėdiečiais. Dvikovą nuo 19 val. tiesiogiai rodys BTV televizija ir „Telia Play".
Ypač svarbiu N. Čanako ginklu pergalingoje atkarpoje tapo Gabrielius Maldūnas. Neseniai 33-ąjį gimtadienį šventęs centras per pastarąsias trejas rungtynes vidutiniškai rinko po 7,7 taško, 10 atkovotų kamuolių, net 4,7 rezultatyvaus perdavimo ir 17,3 naudingumo balo.
Nors veterano statistika, vertinant visą sezoną, nėra stulbinanti (6,2 tšk., 5,1 atk. kam., 1,7 rez. perd., 10,2 naud. bal.), jis čempionate išlieka vienu lyderių. Tai ypač pastebima atsitvėrimo efektyvumo ir varžovų metimų apsunkinimo aspektuose.
Apie visa tai ir daugiau rungtynių dieną – pokalbis su „Lietkabelio" veteranu.
– Gabrieliau, kalbamės turbūt pačiu pozityviausiu sezono metu „Lietkabeliui" – pirmą kartą „Betsson" remiamoje LKL pasiekėte trijų pergalių seriją. Ar atmosfera komandoje taip pat geriausia per visą sezoną?
– Žinoma, kiekviena pergalė visada suteikia teigiamų emocijų, nepriklausomai nuo varžovo. Tiesa, galbūt šiek tiek daugiau džiaugsmo buvo po Citadele KMT iškovotų medalių, bet ir dabar nuotaikos puikios.
Pergalės šiame etape buvo pasiektos ne vos vos, o įtikinamai sutriuškinus priešininkus. Kas nulėmė tokį dominuojantį žaidimą? Gal pavyko išsaugoti dėmesį per visą susitikimą?
Per visą mano laikotarpį „Lietkabelyje" tokios užtikrintos pergalės pasitaiko tikrai retai. Įšokome į puikų ritmą ir viskas klojosi kaip iš natų. Gal ir oponentams tose rungtynėse sekėsi prasčiau nei įprastai. Tam tikra sėkmės dalis prisidėjo, tačiau kiekvienas žaidėjas pamažu atranda savo vaidmenį ir įgauna pasitikėjimo. Džiugina tokia sėkminga serija ir tikimės šią bangą išlaikyti.
Strategas N. Čanakas nemažai laiko po susitikimų negalėjo rasti atsakymų į ekipos sunkumus. Ar dabar, sėkmingame periode, jo bendravimas su komanda pasikeitė? Ar atsirado daugiau optimizmo?
Trenerio santykiai su mumis niekada nebuvo įtempti. Galbūt jam tiesiog ne visada pavykdavo rasti tinkamą prieigą prie tam tikrų žaidėjų – sunku tai tiksliai apibūdinti. Tačiau treneris visą laiką mumis pasitikėjo, o mes – juo. Šiuo metu jis galbūt dar labiau mus paskatino ir rezultatai kalba patys už save. Net pralaimėjimų serijos metu niekada nejutome, kad treneris būtų praradęs tikėjimą mumis. Visi nuolat palaikėme vienas kitą, nors kartais ne viskas pavykdavo – jokio negatyvo iš jo pusės tikrai nebuvo.
Tavo asmeninis žaidimas pastaruoju metu taip pat įspūdingas, ypač kovoje po krepšiais – per tris pergales vidutiniškai rinkdavai po 10 atkovotų kamuolių. Statistikos įrankiai iš dalies paaiškina šiuos skaičius. Ar tai patyrimo suteikta nuojauta, ar kiti faktoriai?
Galbūt tai tikrai patirtis – žinojimas, kur reikia būti, kaip teisingai užsiblokuoti. Branda ateina su metais ir žaistomis rungtynėmis. Kartais sezono eigoje kamuoliai taip dažnai nekrenta į mano pusę, bet matosi, kad gerai atlieku užsiblokavimą – bent jau šiek tiek pozityvo. Šioje atkarpoje ypač svarbu ne tiek gynybinis atsitvėrimas, kiek puolimo atkovoti kamuoliai – per pastarąsias trejas rungtynes puolime sugriebdavau po 5,3 kamuolio. Tiesiog stengiuosi kovoti dėl kiekvieno kamuolio, nepriklausomai nuo situacijos. Kartais kamuolys atšoka į tavo pusę, kartais ne. Pastangos kiekvieną sezoną vienodos, tik rezultatai svyruoja.
Kitas labai įdomus rodiklis – varžovų metimų apsunkinimas. Statistikos platforma rodo, kad tau puikiai sekasi trukdyti puolančiam žaidėjui pataikyti. Lyginant su NBA krepšininkais, rikiuotumeisi antroje pozicijoje – geriau šį elementą atlieka tik Joelis Embiidas. Kas, tavo manymu, padeda tai pasiekti?
Tikrai įdomi statistika. Gal iš pirmo žvilgsnio nesimato, bet mano rankos pakankamai ilgos. Mano ūgis siekia 204 cm, tačiau ištiestų rankų ilgis – apie 212 cm. Tai tikrai padeda. Gal daug blokų neuždėju, bet pavyksta kitais būdais paveikti varžovų metimus. Nežinau, kokia anksčiau buvo mano statistika šioje kategorijoje, bet nejaučiu, kad šį sezoną kažką darau kitaip. Gal ta veteraniška nuojauta veikia pasąmonės lygmenyje.
– Grįžtant prie komandos situacijos, verta prisiminti laikotarpį iki šios pergalių serijos – juk ir tada demonstravote neblogą žaidimą. Gal vertėtų atsigręžti į Citadele KMT bronzos kovą – ar būtent ten prasidėjo pozityvūs pokyčiai?
– Nelengva tiksliai įvardinti. Kaip minėjau anksčiau, nepriklausomai nuo rezultatų, visa komanda išlaikė pasitikėjimą treneriu, nes puikiai suprantame jo galimybes ir tai, ką jis suteikia kolektyvui. Labai troškome iškovoti pergalę Citadele KMT pusfinalyje prieš „Rytą", tačiau tąkart Sargiūnas surengė tikrą individualų pasirodymą – jo tritaškiai skriejo į krepšį tarsi užburti. Nepavyko įsikibti į tą mačą, tačiau sekėsi geriau kovoje dėl trečiosios vietos su „Neptūnu". Galbūt panevėžiečiai tąkart stokojo įprasto užsidegimo, todėl mums pavyko įsikabinti ir vėl atrasti geresnį žaidimo ritmą. Sunku paaiškinti, iš kur prieš „Neptūną" atsirado tokia papildoma motyvacija ir energija, bet smagu, kad rezultatas buvo teigiamas. Vėliau sekė trys nesėkmės paeiliui, tačiau kiekviena jų turėjo objektyvias priežastis. Džiugina tai, kad situacija pamažu gerėja.
– Traumos, kaip jau tapo įprasta pastaraisiais sezonais, „Lietkabelio" neaplenkė ir šiemet – teko ne kartą ieškoti pastiprinimo, keisti sužeistus krepšininkus, iš naujo juos integruoti į komandą. Ar šiuo metu ši problema bent jau sumažėjo iki tokio lygio, kad nebekelia didžiulio nerimo?
– Kaip patys galite pastebėti, kiekvienose rungtynėse vis dar nepavyksta surinkti pilnos dvylikos žaidėjų sudėties, tad problema tebėra aktuali. Šiuolaikiniame sporte traumų gausa – visuotinis reiškinys, nesvarbu ar tai krepšinis, ar futbolas, Lietuva ar visa Europa. Tendencijos visur panašios – nuo sužeidimų niekas neapsaugotas. Nežinau, ar taip yra dėl išaugusio intensyvumo, ar dėl beprotiško tvarkaraščio. Ne mes vieni susiduriame su šiomis problemomis, tai jau aukštesnio lygio sprendimų reikalaujantis klausimas.
– Galiausiai atrodo, kad „Lietkabelis" tradiciškai pabunda pavasario metu. Per visus metus, kiek pats atstovaujate komandai ir kiek kartu dirbate su N. Čanaku, ar pastebite tam tikrų dėsningumų, pasikartojančių faktorių, leidžiančių pasiekti kokybinį šuolį būtent tada, kai to labiausiai prireikia?
– Paskutiniai trys ar keturi sezonai iš tiesų labai panašūs. Europos taurėje sezono eigoje pergales renkame sunkiai, kelionės išties nelengvos, oponentai pajėgūs, tačiau būtent tos kovos mus puikiai užgrūdina. Galbūt sezono metu neturime pakankamai treniruočių, kad galėtume tvirtai susigroti, bet varžybos Europos arenoje tikrai naudingos – tenka žaisti prieš skirtingo stiliaus varžovus, krepšininkus, strategus ir kultūras. Tai padeda formuotis kaip vieningam kolektyvui. Šis procesas užtrunka, ir kovo bei balandžio mėnesiais pamažu pasiekiame geresnę sportinę formą bei tarpusavio supratimą. „Lietkabelyje" žaidėjai neilgai užsibūna, todėl mes, ilgamečiai komandos nariai, stengiamės padėti naujiems krepšininkams, tačiau geriausiai susižaidi tiesiog žaisdamas kartu. Sezono eigoje mums būna sudėtinga, kadangi viską tenka pradėti nuo nulio, todėl tikrą susižaidimą pasiekiame tik artėjant sezono pabaigai.
– Reguliariojo sezono pabaigoje vis dar išlaikote galimybes pakovoti dėl vietos ketvirtuke, tačiau tai padaryti bus ypač sudėtinga, nes neturite tarpusavio rezultatų pranašumo nei prieš „Šiaulius", nei prieš „Neptūną". Ar vis dar vertinate tai kaip realų tikslą, ar galbūt neverta į tai sutelkti dėmesio?
Situacija turnyrinėje lentelėje akivaizdi visiems – padėtis tikrai nelengva. Tačiau kova tęsis iki paskutiniųjų susitikimų. Praėjusį sezoną susiklostė panaši istorija – ilgą laiką užėmėme penktąją poziciją, tačiau vėliau sėkmingai pakilome į trečiąją, nes aplinkybės susiklostė mūsų naudai. Šįkart užduotis bus sudėtingesnė, tačiau dedame visas pastangas. Visas dėmesys nukreiptas į savo žaidimą, nes neparodę geriausio lygio, galime atsisveikinti su ketvertuko viltimis. Koncentruojamės į save – nepriklausomai nuo pozicijos, iš kurios pradėsime atkrintamąsias, sieksime aukščiausių tikslų.
Ar tikėtina, kad šis ketvirtfinalis taps sunkiausiu per pastaruosius metus? Būta sudėtingų serijų su „Juventus", tačiau šįmet tikėtini varžovai – „Šiauliai" arba „Neptūnas", prieš kuriuos šiuo metu sunkiai sekasi iškovoti pergales.
Prognozuoti itin sudėtinga. Serijoje su „Juventus" tik paskutinę akimirką prasibrovėme toliau – buvo nepaprastai sunku, žaidėme be namų aikštės pranašumo, tačiau pavyko. Šį sezoną, išskyrus „Žalgirį", bet kuri ekipa gali įveikti bet kurią. Nesvarbu, ar rungtyniausi svečiuose, ar savoje arenoje – viską lems tos kelios lemiamos akimirkos. Esmė – ketvirtfinalyje pasiekti optimalią sportinę formą, o laikas parodys rezultatus.
Esate vyriausias lygos kolektyvas su patyrusiais, puikiai vienas kitą pažįstančiais, sugrįžusiais krepšininkais. Kiek tai suteikia ramybės ir pasitikėjimo, kad lemiamu momentu viskas vėl susidėlios?
Tam tikra prasme taip, tačiau tikros ramybės nėra, kol nepasiekiama pergalė. Gali būti pasirengęs tobulai, bet užtenka vienų nesėkmingų rungtynių, kai kažkas nesiseka – ir sezonas baigtas. Jaudulys visada lydi. Turime vienus vyriausių krepšininkų lygoje, ir tai neabejotinai padeda. Palaipsniui sužaidžiame, legionieriai taip pat įgauna geresnį ritmą. Patirtis ir amžius bus mūsų privalumas.
Hipotetiškai vertinant, ar „Lietkabeliui" po tiek iškovotų apdovanojimų šį sezoną likti be medalių būtų didelė tragedija?
Tragedija – pernelyg stiprus apibūdinimas. Žvelgiant į bendrą kontekstą ir finansines galimybes, „Lietkabelis" objektyviai nėra trijulės favoritų komanda. Niekada nebuvome tarp pretendentų į aukščiausias vietas. Visi klijuoja tą etiketę, tačiau realybėje atsiliekame nuo konkurentų. Medalio neiškovojimas nebūtų tragedija – tiesiog liūdna, nes visada tikimasi laimėti. Viskas turi savo pradžią ir pabaigą. Tačiau visada kovosime tik dėl apdovanojimų – toks „Lietkabelio" charakteris, visada esame išalkę pergalių.
Neseniai šventei 33-ąjį gimtadienį, tad karjera neišvengiamai artėja finišo link. Turint omenyje, kad N. Čanakas dar kurį laiką vadovaus „Lietkabeliui", ar svarstai galimybę keisti klubą, ar jau dabar galėtum teigti, kad būtent gimtajame mieste ir užbaigsi žaidėjo kelią?
Sportas kupinas netikėtumų, niekada negali nuspėti, kur atsidursi. Negaliu tvirtinti, ar karjerą baigsiu čia. Niekas neaišku, viskas priklauso ne vien nuo manęs. Panevėžys amžinai išliks mano namais, o kiek ilgai būsiu reikalingas – matysime. Svarbiausia, kad viskas baigtųsi gražiai ir išeičiau pasiekęs aukštumas.
Baigiant pokalbį, verta aptarti artėjantį susitikimą su „Neptūnu". Šį sezoną klaipėdiečius pavyko nugalėti vienintelį kartą – Citadele KMT mažajame finale. Kas išliko atmintyje iš kovų su šia ekipa? Kokius sėkmingus elementus iš taurės turnyro derėtų atkartoti siekiant ketvirtos pergalės paeiliui?
Citadele KMT mače lemiamą vaidmenį suvaidino komandos energija ir agresyvus žaidimas. Tikėtina, kad varžovai to nelaukė, kadangi ankstesnėse dvejose sezono akistatose tokio aktyvumo nerodėme. Klaipėdiečių taktika nėra mįslė – visas jų puolimas sukasi apie Lomažą ir Veličką, todėl būtent šiuos žaidėjus svarbiausią neutralizuoti. Tąkart Velička buvo susižeidęs, kas mums šiek tiek palengvino užduotį. Norint triumfuoti, būtina laikytis to paties plano – koncentruotis į savo žaidimą, o ne galvoti apie priešininkus.
„Ilgoji pertrauka": Biručio ateitis, situacija, lėmusi Eglinsko atleidimą, ar Šaras išpirks geriausius lietuvius, „Ryto" biudžeto augimo galimybės ir realybė, paranoja krepšinyje, žaidėjų atsakomybės punktai sutartyse, „šlovės medžiotojai" tribūnose, Masiulis LKL metų treneris ir koks netikėtas faktorius turi didžiausią įtaką žaidėjų pasirinkimams
