Danieliaus Jasikevičiaus vardas Lietuvos krepšinio aistruoliams tikrai nėra svetimas. Šis 16-metis gynėjas yra legendinio Šarūno Jasikevičiaus sūnėnas, tačiau vykstančiame FIBA U16 Europos pirmenybėse Rumunijoje jaunuolis vis labiau įrodo, kad vertinamas turėtų būti ne dėl giminystės ryšių, o dėl asmeninių gebėjimų.
Įdomu tai, kad iki šių pirmenybių D.Jasikevičius neturėjo patirties Lietuvos jaunimo ekipoje. Nepaisant to, dar prieš turnyrą jo vardas sukėlė nemažai vilčių. Oradėjos aikštelėse jis tas viltis pateisino su kaupu ir išaugo į vieną ryškiausių mūsų šalies komandos figūrų.
Lietuviai čempionate prasibrovė į pusfinalį, ir tai šiam amžiui jau tampa savotiška tradicija – per pastaruosius penkerius metus U16 ekipa į Europos ketveriukę patenka jau ketvirtąkart.
Savas kelias šalia garsios giminės
D.Jasikevičius į varžybas atvyko su dviprasmišku bagažu – neįprasta privilegija ir papildomu krūviu ant pečių. Jo pavardė automatiškai siejama su Š.Jasikevičiumi – ilgamečiu nacionalinės rinktinės lyderiu, Senojo žemyno čempionu bei turnyro naudingiausiu žaidėju, vėliau tapusiu vienu įspūdingiausių Europos klubų strategų.
Vis dėlto Rumunijos aikštelėse jaunasis Jasikevičius pradeda rašyti savąją istoriją.
Viena labiausiai išsiskiriančių jo savybių – sugebėjimas vesti komandą. Čempionate jis vidutiniškai išdalina po 7 rezultatyvius perdavimus ir pagal šį statistinį rodiklį yra trečias tarp visų turnyro dalyvių. Kartu jis praranda vos 2,4 kamuolio per susitikimą.
Tačiau skaičiai neatskleidžia visos jo, kaip playmaker'io, vertės. Viskas prasideda nuo kamuolio kontrolės
Paviršutiniškai žvelgiant, D.Jasikevičius primena tradicinį įžaidėją, orientuotą į perdavimus. Tačiau tikrasis jo žaidimo pagrindas – kamuolio valdymo meistriškumas.
Žalgirio akademijos ugdytinis demonstruoja puikų greitį su kamuoliu ir tuo meistriškai naudojasi perėjimuose iš gynybos į ataką. Jis pajėgus sparčiai įsibėgėti, bet ne mažiau svarbu – moka staiga pristabdyti ir pakeisti judėjimo trajektoriją.
Pirmasis žingsnis nėra ypatingai sprogstamas, tačiau D.Jasikevičius tai kompensuoja puikiu ritmu ir technine išmone. Jis sugeba išsaugoti kamuolį net esant varžovo spaudimui, keisti kryptį ir rasti alternatyvius sprendimus, kai pirminė atakos mintis žlunga.
Būtent šis žaidimo būdas leidžia jam nuolat formuoti pranašumus.
O atsiradus pranašumui, iškyla svarbiausias jo arsenalas – perdavimas.
Gebėjimas matyti žaidimą keliomis sekundėmis į priekį
D.Jasikevičius ne tik daug perduoda, bet ir kokybiškai kuria žaidimą.
Paprastesnėse situacijose jis patikimai diriguoja komandai, priima logiškus sprendimus ir neieško sudėtingų variantų vien dėl įspūdžio. Greitose atakose jis dažnai laiku pasiunčia kamuolį bėgantiems partneriams, o poziciniame puolime efektyviai išnaudoja prasiveržimus, perdavimus iš pakraščių bei dviejų prieš du žaidimą.
Tačiau labiausiai stebina jo gebėjimas žaibiškai perskaityti priešininkų gynybą.
D.Jasikevičius puikiai skaito žaidimą, akimirksniu pastebi atsirandančias spragas ir sprendimus priima žaibišku greičiu. Būtent todėl jo repertuare gausu perdavimų į zonas, kurios iš pirmo žvilgsnio atrodo visiškai nepasiekiamos.
Jaunasis įžaidėjas meistriškai išpildo perdavimus per visą žaidimo aikštelę, suranda partnerius įstrižainiais siuntimais ir preciziškai įstumia kamuolį į siaurus tarpus dviejų prieš du situacijose.
Čia slypi esminis niuansas: Danielius nėra paprastas statistikos rinkėjas, kaupiantis rezultatyvius perdavimus. Jis generuoja tikrą pranašumą savo ekipai, o jo perdavimai reguliariai atveria komandos draugams visiškai nevaržomus metimus.
**Tolimieji metimai – tobulintina sritis**
Aukštos klasės perdavimai atveria D.Jasikevičiui ir daugiau asmeninių atakavimo galimybių.
Čempionate jo tritaškių pataikymas siekia 32,5 procento, atliekant vidutiniškai po aštuonis bandymus kiekvienose rungtynėse. Baudų metimo procentas – 80,6. Pastarasis skaičius jauniems krepšininkams dažnai signalizuoja apie perspektyvias metimo galimybes ateityje.
Dar reikšmingiau, kad nemenką dalį tolimųjų metimų D.Jasikevičius susikuria savarankiškai. Jis dažnai meta po dviejų prieš du epizodų, kai gynėjai pasirenka atsitraukti nuo užtvaros ir palieka įžaidėjui papildomos erdvės.
Tačiau šioje srityje kol kas pasigendama nuoseklumo.
Turnyro starte D.Jasikevičius demonstravo pasitikėjimą, bet paskutinėse trijose dvikovose realizavo vos 5 metimus iš 23. Neramina ir atvirų metimų statistika – po partnerių perdavimų jis pataikė tik 33,3 procento visiškai laisvų bandymų.
Jo metimo technikoje pastebimas tam tikras asimetrijos elementas tarp kairės ir dešinės pusės, pasitaikė ir visiškai nepavykusių bandymų. Todėl šiuo metu sudėtinga nustatyti, ar problemą lemia konkreti techninė yda, ar tiesiog svyruojantis metimo jausmas.
Ateityje tai bus viena prioritetinių stebėsenos krypčių.
**Pagrindinis iššūkis – žaidimas krepšio prieigose**
Dar daugiau abejonių kelia D.Jasikevičiaus sugebėjimas finišuoti prasiveržimus.
Iki šiol turnyre jis krepšio prieigose metė vos 16 kartų ir realizavo tik keturis bandymus – tai sudaro vos 25 procentus.
Pagrindinė to priežastis – fiziniai parametrai. D.Jasikevičius yra apie 180 cm ūgio, todėl elitiniame krepšinyje jam bus nelengva užbaigti atakas prieš aukštesnius ir galingesnius oponentus.
Be to, veržiantis prie krepšio jam ne visada pavyksta pakankamai aukštai atsispirti nuo parketo ir vien fizine jėga susikurti reikiamą erdvę.
Todėl vienas esminių jo progreso elementų ateityje gali būti vidutinio nuotolio žaidimas.
Ypatingai vertingi galėtų tapti floateriai – metimai iš kelių metrų atstumo, leidžiantys išvengti tiesioginio susidūrimo su aukštaūgiais ir užbaigti prasiveržimus nepriartėjant prie paties lanko.
Kol kas Oradėjos turnyre tokių sprendimų regime nedaug, tačiau jų įtraukimas į arsenalą galėtų kardinaliai transformuoti D.Jasikevičiaus puolimo charakteristikas.
**Kodėl tai lemia jo, kaip įžaidėjo, perspektyvas?**
D.Jasikevičiaus perdavimų kokybė tiesiogiai priklauso nuo jo gebėjimo pačiam kelti pavojų priešininkų krepšiui.
Kai gynėjai bus priversti nuolat reaguoti į jo prasiveržimus ir sugebėjimą rezultatyviai užbaigti atakas prie lanko, priešininkų gynyba neišvengiamai turės susitraukti. Atsiradus bent menkiausiam papildomam pagalbos judesiui, D.Jasikevičius galės realizuoti vieną ryškiausių savo privalumų – tikslų kamuolio perdavimą.
Tačiau jeigu aukštesniame konkurencijos lygmenyje oponentai sugebės jį patikimai neutralizuoti individualiose dvikovose, situacija kardinaliai pasikeis. Erdvės perdavimams smarkiai sumažės, o dalis jo dabartinės vertės kaip žaidimo organizatoriaus gali būti apribota.
Būtent todėl jo metimo, floaterio ir atakų užbaigimo progresas nėra vien individualaus rezultatyvumo klausimas. Tai tiesiogiai lemia, kokiu pavojingu įžaidėju jis taps ateityje.
Gynyboje – daugiau nei vien fizinės savybės
Nors ūgis puolime gali kelti iššūkių, gynyboje D.Jasikevičius šiuo metu sugeba kompensuoti fizinius trūkumus alternatyviais būdais.
Jis išsivystė į itin aktyvų perimetro gynėją, puikiai skaitantį varžovų ketinimus ir gebantį numatyti perdavimų trajektorijas.
Turnyre D.Jasikevičius vidutiniškai atkovoja po 2,8 kamuolio per susitikimą – šis rodiklis jam užtikrina dalijamąją ketvirtąją poziciją čempionate.
Vis dėlto svarbus ne vien perimtų kamuolių kiekis. Įspūdį kelia būdas, kaip jis tuos perimimus išsikovoja.
Šešiolikmetis dažnai iš anksto nuspėja kamuolio judėjimo kryptį, užima optimalią poziciją ir laiku įsiterpia į perdavimo trajektoriją. Perimti kamuoliai reguliariai virsta sparčiomis Lietuvos kontratakomis.
Individualiose gynybinėse dvikovose jis taip pat nėra lengvas grobis. Vikrios kojos leidžia jam išlikti priešais oponentą, o greitis kompensuoja fizinės galios ir ūgio stygių.
Natūralu, kad kylant į aukštesnį lygmenį problema gali tapti akivaizdesnė. Jeigu D.Jasikevičius fiziškai nesustiprės ar nepaaugs, jam gali kilti sunkumų ginantis prieš stambesnius ir fiziškai pranašesnius varžovus.
Tačiau jo gebėjimas efektyviai veikti be kamuolio teikia papildomų vilčių.
Jeigu ateityje jis sugebės būti naudingas ne tik prižiūrėdamas varžovų įžaidėją, bet ir skaitydamas perdavimus bei padėdamas komandai kaip pagalbinis gynėjas, jo gynybinis vaidmuo gali tapti žymiai universalesnis.
Lietuvos rinktinę pusfinalyje pasitiks Prancūzija.
Į šią čempionato stadiją lietuviai pateko nepaisant to, kad šių metų sudėtyje nėra nė vieno praėjusių metų sidabro medalio laimėtojo. Tai dar kartą įrodo Lietuvos jaunimo krepšinio sistemos tvarumą.
Pernai Lietuvos U16 ekipa prasibrovė iki finalo, tačiau jame teko pripažinti varžovų pranašumą. Dabar atsivėrė galimybė ne tik vėl pasiekti finalą, bet ir pabandyti iškovoti trečiąjį Lietuvos U16 Europos čempionato auksą.
O vienas pagrindinių Lietuvos komandos lyderių Oradėjoje yra būtent D.Jasikevičius.
Pavardė – startas, ne finišas
D.Jasikevičius kol kas tik žengia pirmuosius rimtus žingsnius tarptautinėje krepšinio arenoje, todėl daryti plataus masto prognozes būtų pernelyg anksti.
Tačiau jau dabar akivaizdu, kad jo potencialas remiasi ne vien garsiu paveldėtu vardu.
Jaunojo krepšininko arsenale išsiskiria ypač vertingos savybės: puikus žaidimo skaitymas, tikslūs ir laiku atlikti perdavimai, greita reakcija į situacijas aikštėje, patikimas kamuolio kontroliavimas bei sugebėjimas individualiai įveikti varžovus.
Visgi kelias į elitinį lygį pareikalaus nemažai pastangų. Būtina tobulinti metimus iš toli, efektyviau realizuoti atakas po krepšiu, išplėtoti stabilesnį žaidimą iš vidutinės distancijos bei įgauti daugiau fizinės galios.
Vis dėlto įžaidėjo amplua gebėjimas skaityti aikštę ir generuoti progas komandos draugams yra vienas sudėtingiausiai lavinamų įgūdžių. D.Jasikevičius jau šiandien rodo tai, ko neįmanoma perteikti treniruotėse – įgimtą krepšinio pojūtį ir gebėjimą žaibiškai analizuoti vykstančius procesus rungtynių metu.
Būtent Oradėjoje jis pradeda kurti savo tapatybę ir įrodinėti, kad jo karjera Lietuvos krepšinyje nebūtinai turi likti vien žinomos dinastijos šešėlyje.
D.Jasikevičius turi visas galimybes rašyti asmeninę sėkmės istoriją. Ir jo dabartinė trajektorija žada tikrai įdomią ateitį.
