Lietuvos krepšinio lygos sidabro medalių laimėtojai iš Utenos užbaigė komandos formavimo procesą. Verta atidžiau pažvelgti, kokius pokyčius atliko „Juventus" klubas per vasaros pertrauką.
Pirmiausia būtina paminėti vyriausiąjį strategą Laimoną Eglinską, kuris praėjusiame sezone atliko tikrą stebuklą – komandą iš septintosios pozicijos reguliariajame čempionate atvedė iki finalo kovų. Toks įspūdingas trenerio darbas natūraliai pritraukė didelį dėmesį, o ateinantis sezonas taps rimtu išbandymu specialistui. L.Eglinskas pirmą kartą vadovaus ekipai, dalyvausiančiai tarptautinėse varžybose, kur tikslas nebebus vien patekti į LKL atkrintamąsias – siekiama užimti vietą stipriausiųjų ketverte. Spaudimas ir atsakomybė augs, tačiau treneris jau įrodė esantis ryžtingas ir bebaimis. Smagu bus stebėti, kaip strategui pavyks suformuoti efektyvų žaidimo modelį ir įveikti sezono metu kylančius sunkumus. Šis sezonas L.Eglinskui gali tapti tramplinu į dar aukštesnį karjeros lygį, tačiau tam būtina viena sąlyga – pasiekti solidžius rezultatus.
Beliauskas
Vienas iš dviejų praėjusį sezoną žaidusių ir likti nusprendusių krepšininkų yra Paulius Valinskas. Trisdešimtmetis 191 cm ūgio gynėjas didžiąją praėjusio sezono dalį, panašiai kaip ir visa komanda, nežibėjo ir kėlė abejonių, tačiau lemiamoje čempionato atkarpoje tapo vienu lyderių ir prisidėjo prie sidabro medalių iškovojimo. P.Valinsko pasilikimas – didelė sėkmė „Juventus" klubui, mat krepšininkas turi solidžios patirties, o jo individualūs gebėjimai puikiai dera su komandos poreikiais.
Pagrindiniu žaidimo organizatoriumi turėtų tapti 29-erių 190 cm ūgio amerikietis Jackas Pagenkopfas. Šis krepšininkas pirmiausia ieško galimybių komandos draugams ir tik vėliau galvoja apie savo metimus. Vokietijos čempionate pasiektas 6,5 rezultatyvaus perdavimo vidurkis liudija apie puikius įgūdžius, nors pati ekipa pasirodė silpnai. Didžiausią klaustuką kelia tolimų metimų tikslumas – vos 29,4 procento tritaškių. Tiesa, sezoną anksčiau antrojoje Vokietijos lygoje šis rodiklis siekė 36,9 procento, o 2023–2024 metų Nyderlandų–Belgijos pirmenybėse – net 40,4 procento. Kurią J.Pagenkopfo versiją išvysime šį sezoną? Žinoma, iškart galima prisiminti Maliką Johnsoną, kuris praktiškai nemetė iš tolimų distancijų, tačiau J.Pagenkopfas atrodo aukštesnės klasės krepšininkas, o „Juventus" būtent tokio kuriančio, o ne vien taškus renkančio gynėjo ir stokojo.
Taškų kaupti pasiryžęs Chase'as Hunteris. 25-erių 190 cm ūgio gynėjas debiutuos Senajame žemyne, o jam tai bus tik antrasis profesionalios karjeros sezonas. G lygoje 7,6 taško vidurkį fiksavęs amerikietis mėgsta pulti iš toli – praėjusiame sezone atliko 175 tritaškius ir 144 dvitaškius metimus. Tiesa, tolimų metimų realizacija tesiekė 31,4 procento. Ch.Hunteris pajėgus prasiveržti link lanko, atlikti vidutinius metimus ir pats susikurti progą atakuoti. Pastebėtina, kad šis gynėjas pasižymi didžiuliu pasitikėjimu savimi – net prametus 4–5 metimus iš eilės, jis nesustoja ir toliau atakuoja. Ekspertai pastebi, kad krepšininkui dar reikėtų tobulinti gynybą, tačiau prie savo krepšio jis tikrai nėra silpnoji grandis. Įdomus taškų rinkėjas, kuris bandys įsitvirtinti Europos arenoje.
Gynėjų linijoje figūruoja dar vienas svarbus vardas – Laurynas Beliauskas. Sezono pertrauką padaręs lietuvių snaiperis sugrįžta su savo pagrindine stiprybe – tolimais metimais, kurių pataikymas 2024–2025 metų sezone vilkint „Juventus" marškinėlius siekia 38,5 procento. Ankstesnis sezonas Sasario „Dinamo" ekipoje nebuvo itin sėkmingas statistikos prasme (9 taškai, 39,3 proc. tritaškių), tačiau ir pati komanda išgyveno tikrą katastrofą – nusileido į žemesnę lygą. Kai kolektyvas patiria nesėkmes, individualūs pasirodymai taip pat atrodo prastesni nei yra iš tikrųjų. L.Beliauskas tapo paskutiniu vasaros pirkiniu ir puikiai įsikomponuoja į bendrą komandos mozaiką.
Klubą paliko Titas Didžgalvis, kuris treniruotėse demonstravo didelę naudą, tačiau gynėjas nusprendė bandyti laimę kitoje aplinkoje. Jo vietą dvyliktojo žaidėjo pozicijoje užėmė Normantas Juršys, kuriam teks įdėti nemažai pastangų, kad užsitarnautų žaidimo laiką LKL mačuose.
**Puolėjai**
Iš Panevėžio „Lietkabelio" prisijungė 31 metų, 197 cm ūgio Justas Furmanavičius. Šis krepšininkas gerai pažįstamas L.Eglinskui dar nuo „Gargždų" laikų – komandos, kuri taip ir neužbaigė sezono. J.Furmanavičius pasižymi kovingumu, puikiu prasiveržimu ir tvirtu charakteriu. Būtent tokio tipo žaidėjo komandai trūko – sunkiomis akimirkomis jis gebės įkvėpti komandos draugus ir neleisti pasiduoti. Stabiliu tolimu metimu puolėjas pasigirti negali, tačiau 32,9 procento praėjusiame LKL sezone yra visai solidus rezultatas.
Į ekipą sugrįžo ir 39-erių veteranas Gintautas Matulis. Gruodį keturiasdešimtmetį švęsiantis rokiškėnas Utenoje yra tikras numylėtinis ir puikiai žinomas krepšininkas. Retai pasitaiko, kad po dvejų metų Nacionalinėje krepšinio lygoje tokio garbingo amžiaus žaidėjas dar sugrįžtų į aukščiausią divizioną, tačiau situacija tokia, kad jaunų talentų rinkoje tiesiog nėra, o G.Matulis tikrai nėra prastas sprendimas. Puolėjas rūpestingai prižiūri savo kūną ir fiziškai atrodo puikiai. Jo vaidmuo komandoje nebus dominuojantis, tačiau kaip rezervo žaidėjas jis tikrai bus naudingas tiek aikštėje, tiek rūbinėje. Galbūt šis sezonas taps paskutiniu G.Matulio karjeroje – verta priminti, kad jis jau buvo oficialiai baigęs žaidėjo kelią ir pradėjęs dirbti „Juventus" administracijoje, tačiau vėl nusprendė išeiti ant parketo.
Lengvojo krašto puolėjo poziciją užims 26 metų, 201 cm ūgio amerikietis Tevianas Jonesas. Užatlantės atstovas puikiai žaidžia akis į akį situacijose ir sugeba bausti varžovus tolimais metimais. T.Jonesas pajėgus pats susikurti metimo poziciją, o jo ilgos rankos ir kamuolio valdymas šiek tiek primena Maxwellą Lewisą. Abu krepšininkai rungtyniavo Los Andželo „Lakers" dukterinėje G lygos ekipoje, tačiau M.Lewisas yra žymiai atletiškesnis. T.Jonesui reikės tobulinti metimų pasirinkimą, nes kai kurie jo sprendimai aikštėje nekelia naudos nei komandai, nei asmeninei statistikai.
Camerono Reynoldso įsigijimas tapo priešpaskutiniu „Juventus" žingsniu formuojant komandą. 31-erių, 203 cm ūgio amerikietis formaliai žaidžia lengvojo krašto pozicijoje, tačiau Utenoje greičiausiai bus pasitelkiamas ir sunkiojo krašto vaidmenyje. Šis krepšininkas jau seniai įrodė savo vertę Senajame žemyne – tris sezonus praleido Graikijoje, taip pat sėkmingai rungtyniavo Trente ir Podgoricoje.
Per pastaruosius penkerius metus Reynoldsas nuosekliai rinko bent po 10 taškų per rungtynes, o jo tritaškių pataikymas niekada nenukrito žemiau 36,4 procento. Dviejuose sezonuose šis rodiklis viršijo net 42 procentus – tikras snaiperiškas stabilumas. Kairiarankis puolėjas dažniausiai užima poziciją prie tritaškio linijos, kantriai laukdamas tinkamo momento. Jis sugeba paleisti kamuolį ir per gynėjų rankas, protingai įsiveržia į laisvus plotus baudos aikštelėje. Reynoldsas patikimai realizuoja ir sudėtingus metimus su pražanga, ir šūvius po driblingo. Uteniškiai įsigijo žaidėją, kuris atvyko pelnytis taškų, o ne stebėti kitų pastangas.
Iš Kėdainių klubo prisijungė 24-erių, 208 cm ūgio švedas Kenny Pohto. Jaunasis vidurio puolėjas demonstruoja sparčią pažangą – nuo atvykimo į Lietuvą iki sezono pabaigos jo žaidimas akivaizdžiai patobulėjo. Aktyviai kovojantis dėl kamuolių aukštaūgis netgi pradėjo kelti grėsmę iš toli – realizavo 11 tritaškių iš 23 bandymų. Nors Pohto tikrai nėra klasikinis snaipers, retkarčiais jis gali sėkmingai paleisti tolimą šūvį. Jo pagrindiniai privalumai – intensyvus darbas kovoje dėl kamuolių ir efektyvumas arčiau krepšio. Be to, būdamas Europos Sąjungos pilietis, švedas leido „Juventus" išvengti papildomo mokesčio už šeštąjį legionierių.
Priekinė linija
Vienas iš dviejų praėjusį sezoną komandoje rungtyniavusių krepšininkų – 33-ejų, 206 cm ūgio Šarūnas Beniušis. Tai patikimas ir kovingai nusiteikęs rotacijos centras, ypač stiprus žaidžiant „du prieš du" situacijose.
Pagrindinio vidurio puolėjo vaidmuo teks 23-ejų, 209 cm ūgio Brandonui Huntley-Hatfieldui. Didelį potencialą turintis amerikietis pirmajame profesionaliame sezone sužibėjo Kipre, o FIBA Europos taurėje fiksavo įspūdingą dvigubo dublio vidurkį – 13,5 taško ir 10,5 atkovoto kamuolio. Aukštaūgis pasižymi puikia koordinacija ir geba savarankiškai veikti su kamuoliu rankose – jam nereikia nuolat laukti, kol komandos draugai sukurs situacijas baudos aikštelėje. Geros atletinės savybės ir solidūs žaidimo veidu į krepšį įgūdžiai daro jį universaliu centru. Jeigu neseniai 23-ąjį gimtadienį atšventęs Huntley-Hatfieldas išlaikys tokį tobulėjimo tempą, kokį demonstravo Kipre, jo karjera gali patirti dramatišką šuolį. Nebūtų staigmena, jei tai įvyktų dar šio sezono viduryje – tokio profilio centrai Europoje susilaukia ypatingo skautų dėmesio.
Verta pažymėti, kad dar visai neseniai „Juventus" gyrėsi turbūt galingiausiu savo istorijos būriu, tačiau šiųmetė ekipa pranoksta net ir tas aukštumas. Atakuojančioje grandyje sutelkta išskirtinė kokybė, lietuviškas stuburas išlieka solidus, o ambicijų krepšininkams tikrai nestinga. Varžovams taps tikru galvosūkiu atspėti, kas konkrečiose dvikovose taps pagrindiniu „Juventus" ginklu – ar tai bus Ch.Hunteris, P.Valinskas, L.Beliauskas, T.Jonesas, C.Reynoldas, o gal B.Huntley-Hatfieldas. Tokia situacija gali tapti tiek stiprybe, tiek silpnybe – juk daug krepšininkų trokšta blizgėti ir kontroliuoti žaidimą. Tuo tarpu J.Furmanavičius, K.Pohto bei Š.Beniušis puikiai atlieka pagalbininkų vaidmenį. Panašiai ir J.Pagenkopfas – jis nesivaikydamas asmeninės statistikos labiau orientuojasi į komandos draugų sėkmę.
Šiam kolektyvui prireiks kantrybės ir laiko susižaisti, mat net dešimt krepšininkų yra naujokai, be to, T.Jonesas ir Ch.Hunteris dar niekuomet neragavo europietiško krepšinio. B.Huntley-Hatfieldui irgi teks adaptuotis prie reiklesnio lygio ir kitokios žaidimo filosofijos nei Kipro pirmenybėse. Gynybinis potencialas egzistuoja, tačiau trenerių štabui teks rimtai padirbėti, kad iš tinkamų fizinių ir techninių savybių turinčių žaidėjų išgautų maksimalias pastangas ginantis.
Vasaros metu „Juventus" suformavo itin intriguojantį ir prasmingą ansamblį, kuris neabejotinai pajėgus FIBA Čempionų lygoje pralenkti Čekijos atstovus ir prasimušti į atkrintamąsias, o Lietuvos pirmenybėse – kautis dėl vietos stipriausiųjų ketverte.
