Sostinės „Rytas" užbaigė pasiruošimo naujam sezonui etapą – komandos sudėtis sukomplektuota, o trenerių korpusas suformuotas. Verta apžvelgti, ką per vasarą nuveikė FIBA Čempionų lygos nugalėtojai.
Ištikimiems klubo gerbėjams po daugelio metų teks priprasti prie naujo vaizdo – aikštelės pakraštyje vietoj Giedriaus Žibėno stovės Nedas Pacevičius. Nėra prasmės kartoti visų peripetijų apie derybas su Kaziu Maksvyčiu bei kitais kandidatais, tačiau galiausiai, praėjus maždaug mėnesiui, sprendimas buvo priimtas – vadžios atiduotos N.Pacevičiui.
Trisdešimt vienerių sulaukęs N.Pacevičius taps jauniausiu strategu Lietuvos krepšinio lygoje, nors jau turi vyriausiojo trenerio patirties – dirbo Utenos „Juventus" ir Vilniaus „Wolves" ekipose, kur perimti vadovavimą teko neplanuotai. Derėtų pripažinti, kad tomis aplinkybėmis jaunasis specialistas pasirodė puikiai, o pusfinalio dvikovoje prieš „Rytą" jo vadovaujami „vilkai" buvo visai arti pergalės prieš būsimuosius čempionus.
N.Pacevičiui teks nelengvas išbandymas, juolab po praėjusio sezono nesėkmės, kai „Rytas" sustojo jau ketvirtfinalyje. Šįkart būtina pasiekti finalą, taip pat kovoti dėl Karaliaus Mindaugo taurės, o europinėje arenoje niekas nelauks, kad vilniečiai pakartos Badalonos triumfą. Tiesa, šio sezono Čempionų lyga atrodo silpnesnė nei ankstesnė, todėl sostinės klubo galimybės prasimušti bent iki atkrintamųjų išauga. N.Pacevičius gavo puikią progą įrodyti savo vertę, o reikiamų savybių, regis, jam tikrai netrūksta.
Įdomu, kad „Rytas" principingai atsisakė K.Maksvyčio kandidatūros dėl jo praeities Kauno „Žalgiryje", tačiau iš „Wolves" – buvusio aršaus konkurento – pasikvietė net du trenerius ir vieną krepšininką.
Marčiulionis
Augustas Marčiulionis liko vilniečių gretose ir šįkart turės visą sezoną dirbti su komanda nuo starto, o ne prisijungti sezono įkarštyje. Dvidešimt ketverių metų įžaidėjas turėjo neblogų atkarpų nacionalinėje lygoje, jo rodikliai atrodo solidžiai (12,7 tšk., 14,9 naud. bal.), tačiau Čempionų lygoje sužibėti nepavyko – vos 5,5 taško ir 6 naudingumo balai per šešerias rungtynes. Tolimų metimų taiklumas išlieka rimta spraga – 29,8 proc. LKL ir 25 proc. europinėse kovose. A.Marčiulionio gebėjimas organizuoti puolimą šiam lygiui yra tikrai aukštas, tačiau norint žengti karjeros laiptais aukštyn, būtina patikimiau atakuoti iš distancijos – tuomet ir pačiam atsivertų daugiau erdvės veržtis link lanko, kai oponentai nebegalėtų drąsiai ignoruoti jo metimo.
28-erių 185 cm ūgio Cassius Winstonas tapo paskutine klubo naujoko korta ir neabejotinai sustiprina Vilniaus ekipą. Žaidėjas turi Eurolygos patirties, o Europos taurės varžybose demonstravo solidžius rezultatus – 14 taškų per rungtynes vos per 19 minučių Jeruzalės „Hapoel" gretose. C.Winstonas skiriasi nuo A.Marčiulionio žaidimo maniera – jis labiau orientuotas į individualias atakas nei žaidimo kūrimą partneriams. Jo arsenale dominuoja dvikovos, metimai iš vidutinio atstumo bei floateriai. Achilo kulnas – nestabilus tolimas metimas. Būtent dėl šios silpnybės jam nepavyko įsitvirtinti aukščiausiame Europos klubiniame turnyre, kur būtų atleista už gynybos spragas ir fizinio pajėgumo trūkumą. Gynyboje treneriai turės saugoti C.Winstoną, nes būtent jis taps pagrindiniu varžovų taikiniu.
Buvęs „Wolves" atstovas Matas Jogėla papildys komandą kaip universalus žaidėjas – gebantis rungtyniauti tiek atakuojančio gynėjo, tiek lengvojo krašto pozicijose. 28 metų 201 cm ūgio krepšininkas karjeroje žengė didelį žingsnį į priekį, kai sutvarkė tolimą metimą – praėjusį sezoną Europos taurėje jo tritaškių taiklumas siekė 38,9 procento. Žaisdamas gynėjo pozicijoje jis fiziškai pranašesnis už daugumą oponentų, tačiau kamuolio kontrolė nėra stiprioji jo pusė. M.Jogėla tikrai gaus nemažai laiko aikštėje, mat gali būti naudojamas ir vietoj Gyčio Radzevičiaus, ir greta jo.
26 metų 196 cm ūgio Michaelas Devoe – dar vienas naujokas iš Europos taurės, atvykstantis iš Ankaros „Turk Telekom". Šis rezultatyvus žaidėjas sugeba ne tik pats pelnyti taškus, bet ir sukurti galimybes komandos draugams – ypač efektyviai veikia dviejų prieš du situacijose. Atakuodamas dažniausiai meta iš vidutinio nuotolio arba veržiasi link krepšio, nors realizacijos procentas nėra itin aukštas. Puikiai išlaiko pusiausvyrą ir užbaigia atakas net po kontakto. Silpnoji vieta – tritaškis, ypač po driblingo. Susidūręs su intensyviu spaudimu linkęs prarasti kamuolį. Gynyboje nesibodi sunkaus darbo ir fizinio kontakto, tačiau kartais per daug rizikuoja bandydamas perimti perdavimus.
Gynėjų pozicijoje išliko Martynas Paliukėnas. Tai universalus krepšininkas, galintis žaisti keliose pozicijose, o jo pagrindinis vaidmuo – gynyba. Puolime M.Paliukėnas nėra produktyvus ir to iš jo nesitikima – komandai reikalingas kovotojas, gebantis persekioti bet kurį varžovą ir pasiryžęs aukotis dėl bendro tikslo, prisiimant strategines pražangas.
Džiugiausia vasaros žinia sirgaliams – G.Radzevičiaus sugrįžimas. Pusę sezono Vitorijos „Baskonia" ekipoje praleidęs puolėjas grįžo namo ir, regis, liks Lietuvoje iki pat karjeros pabaigos. 400 tūkstančių eurų metinis atlyginimas – suma, apie kurią „Ryto" žaidėjai dar prieš kelerius metus galėjo tik pasvajoti, o dabar tai tikrovė. G.Radzevičius svarbus ne vien dėl žaidimo aikštėje – jo įtaka rūbinėje taip pat neįkainojama. Jis neabejotinai išliks vienu svarbiausių Vilniaus klubo lyderių.
Ignas Urbonas liko vilniečių gretose, nors sklido kalbų apie galimą persikėlimą į NCAA. Tikėtina, kad šį sezoną nepavyko gauti tinkamo kvietimo iš Amerikos, todėl kontraktas numato galimybę išvykti kitais metais. Šiuo metu I.Urbonas užims vietą dvylikuke ir LKL mačuose tikrai gaus žaidimo laiko. Juo labiau, kad to nusipelnė – praėjusį sezoną savo žaidimo atkarpomis tikrai nepridarė gėdos.
Kay'us Bruhnke kartu su Ricky Lindo suformuos sunkiųjų kraštų porą. Tai du visiškai skirtingo braižo krepšininkai – vokietis pasižymi tolimais metimais, o R.Lindo išsiskiria atletiškumu bei puikia kova po krepšiais. Vienas kitą papildantys žaidėjai sudaro harmoningą grandį, be to, R.Lindo turi Eurolygos lygio potencialą – jam tereikia stabiliau atakuoti iš vidutinio nuotolio, nes visomis kitomis savybėmis jis pasižymi. R.Lindo puikiai realizuoja greitas atakas, visada demonstruoja aukštą energijos lygį ir patikimai dirba gynyboje.
Vidurio puolėjai
Artūras Gudaitis išlieka ekipoje, nors vasarą turėjo progą palikti komandą. Įdomu pastebėti, kad A.Gudaitis turbūt yra rekordininkas pagal sutarčių pratęsimų skaičių su ta pačia komanda per metus – vos išvykus G.Radzevičiui, iškart buvo pranešta apie naujo kontrakto pasirašymą su centru. Rugpjūčio 12-ąją klubas oficialiai paskelbė apie susitarimą „1 plius 1" principu. A.Gudaitis Čempionų lygoje yra rimta jėga, o vidaus čempionate – dominuojantis vidurio puolėjas. Tiesa, jam būtinas partneris, galintis tiksliai paduoti kamuolį – šią funkciją puikiai atliks tiek A.Marčiulionis, tiek M.Devoe. Belieka tikėtis, kad A.Gudaitis išvengs traumų ir galės pilnai realizuoti savo potencialą.
Gytis Masiulis reprezentuoja kitokį centro tipą nei A.Gudaitis – jis plečia aikštelę. Tokias situacijas meistriškai išnaudojantis G.Masiulis tapo lemiamu veiksniu, kai suretėjusi „Ryto" sudėtis iškovojo pergalę Stambule prieš „Galatasaray" lemtingose rungtynėse. Malonu matyti, kad G.Masiulis surado sau idealią aplinką ir komandą, kurioje gali sėkmingai realizuoti save. Prireikus, treneriai gali jį panaudoti ir sunkiojo krašto pozicijoje.
Oskaras Pleikys grįžo į sostinės klubą po sezono „Šiauliuose". Dariaus Songailos vadovaujamoje ekipoje jis buvo pirmasis centro pasirinkimas ir tokį trenerio pasitikėjimą visiškai pateisino. Sprendimas grįžti į „Rytą" penktojo aukštaūgio statusu atrodė netikėtai, tačiau šį kartą O.Pleikys turėtų sulaukti daugiau galimybių nei anksčiau. Juo labiau, kad praėjusį sezoną komanda jau susidūrė su aukštaūgių trūkumu, todėl penktas didelis žaidėjas sudėtyje yra būtinybė. O.Pleikys tikrai pajėgus žaisti nemažai minučių LKL, ir N.Pacevičius turėtų pasitikėti šiuo krepšininku.
„Ryto" būrys artėjančiam sezonui vertinamas brangiau nei ankstesnysis. Šįkart nematyti tokių akivaizdžių problemų, kokias kėlė Jordano Walkerio ir Jerricko Hardingo tandemas praėjusiais metais. Didžiausią nerimą kelia tolimų metimų klausimas – praeitame sezone patikimais snaiperiais buvo Ignas Sargiūnas ir Simonas Lukošius, o dabar G.Radzevičius taps pagrindiniu komandos šauliu iš distancijos.
Sostinės ekipa šį sezoną turėtų būti kur kas patikimesnė ginantis – nebėra tokių spragų, kokias palikdavo J.Walkeris. Tiesa, C.Winstono gynyba išlieka silpniausia grandis, tačiau likusių krepšininkų įgūdžiai prie savo lanko yra solidūs. A.Marčiulionis kartu su M.Devoe prisiims žaidimo organizavimą, C.Winstonas turėtų virsti rezultatyviausiu komandos žaidėju, G.Radzevičius tyliu triūsu vėl rinks po 15 naudingumo balų, o A.Gudaitis dominuos prie krepšio. Tikėtina, kad „Rytas" nebeatrodys kaip greita, ankstyvose atakose puolanti komanda. Laukia daugiau apgalvoto krepšinio ir stabilesnės gynybos. Trenerių štabui teks kruopščiai derinti penketus, vengiant situacijų, kai aikštėje vienu metu atsiduria per daug žaidėjų be patikimo metimo – tokie kaip A.Marčiulionis, R.Lindo ir M.Paliukėnas. Užduotį palengvina galimybė „penktoje pozicijoje" naudoti G.Masiulį, išlaikant grėsmę iš perimetro.
Šiuo metu „Rytas" pagal turimą potencialą ir sudėtį atrodo kaip antra stipriausia LKL ekipa. Tvirtas vietinių žaidėjų branduolys gali tapti pranašumu vidaus pirmenybėse – vilniečiai turės mažiausiai legionierių tarp visų lygos klubų. LKL finalas – aiškus siekis, o Čempionų lygoje sėkmingu rezultatu būtų laikomas patekimas į ketvirtfinalį.
