Klaipėdos „Neptūnas" baigė pasiruošimo etapą ir oficialiai startavo naujojo sezono treniruočių ciklą. Pažvelkime atidžiau į LKL bronzos medalininkų vasaros pokyčius.
**Gynėjų grandis**
Uostamiesčio klubas kardinaliai atnaujino įžaidėjų poziciją – prie ekipos prisijungė Kristupas Žemaitis ir Elvaras Fridrikssonas. Tai stilistiškai kontrastingi krepšininkai: K. Žemaitis išsiskiria kaip žaidimo organizatorius, tuo tarpu islandas – tikras rezultatyvumo mašina. Jo talentas Lietuvos sirgaliams jau pažįstamas iš ankstesnių startų, o ryškiausias prisiminimas – sensacingas triumfas su Islandijos rinktine prieš Lietuvos nacionalinę komandą.
Pagrindinė E. Fridrikssono spraga – gynybiniai veiksmai, kur jis tampa lengvu taikiniu varžovams. Trenerių štabui teks ieškoti būdų, kaip užmaskuoti šią silpnybę. Lieka klausimas, ar islandas sugebės išlaikyti efektyvumą Europos taurėje ir LKL susidūręs su atletiškesniais oponentais. Fizinis kontaktas ir agresyvi gynyba – ne jo stiprybė. Puolime abu įžaidėjai turi skirtingas preferencijas: islandas specializuojasi tolimais metimais, K. Žemaitis renkasi vidutinius atstumus, o tritaškius dažniausiai pataiko iš statiškų situacijų.
Atakuojančio gynėjo vietoje išlieka patyręs Mindaugas Girdžiūnas. Sausį jam sukaks 38-eri, tačiau savo funkciją jis tebeatlieka puikiai. M. Girdžiūno firminis ženklas – metimas po vedimo iš vidutinės distancijos, be to, jis pasižymi patikimu šūviu iš toli. Visai įmanoma, kad šis sezonas taps jo karjeros finaline atkarpa.
Pagrindinio atakuojančio gynėjo pozicijoje – Yannickas Franke. Jo žaidimo braižas skiriasi nuo Rihardo Lomažo, kuris LKL jau dvejus sezonus atstovavo Pasvalio „Pieno žvaigždėms". Olandas Turkijos čempionate demonstravo solidų 37,9 proc. tritaškių tikslumą. Y. Franke – grynakraujis snaiperys, retai besiveržiantis po krepšiu, prioritetą teikiantis tolimams ir vidutiniams metimams. Latvis pasižymėdavo gebėjimu ardyti priešininkų gynybą ir sėkmingai žaisti „du prieš du" situacijas – to olandas pasiūlyti negali.
**Puolėjai**
Ekipoje liko Arnas Beručka – klasikinis pagalbinis krepšininkas, kurio arsenalą sudaro gynyba ir tritaškis. Tikėtina, kad A. Beručka bus stumiamas į atakuojančio gynėjo poziciją, nes šiuo metu komandoje yra trys „trečio numerio" žaidėjai. Karjeros pradžioje jis ir buvo vertinamas būtent kaip gynėjas.
Naujasis komandos narys Lukas Kreišmontas sugrįžo į „Neptūno" sistemą po rezultatyvių pasirodymų Jonavos gretose. Jam tai – milžiniškas karjeros šuolis nuo LKL autsaiderių iki Europos taurės dalyvio ir medalių pretendento. L. Kreišmontas – tikras darbštuolis aikštėje: maksimaliai atiduoda save gynyboje, o puolime ženkliai patobulino tolimą metimą. Praėjusį sezoną LKL jis pataikė 53 tritaškius iš 110 bandymų (48,2 proc.). Klaipėdoje jo užduotis bus patikimai gintis ir realizuoti progas, kurias sukurs partneriai.
Naujausiu komandos naujoku tapo 26-erių 205 cm aukščio Henri Drellas. Estų krepšininkas yra lengvasis kraštas, gebantis rungtyniauti ir sunkiojo krašto pozicijoje. Pagrindinė šio atletų silpnybė – tolimieji metimai, praėjusį Ispanijos čempionato sezoną fiksavęs vos 24,2 proc. taiklumą. H.Drellui būtina tobulinti kovą dėl atšokusių kamuolių bei žaidimą su kamuoliu rankose. Pastarasis gebėjimas būtinas trečioje pozicijoje, o kamuolių gaudymas – ketvirtoje. Jei estas pagerintų pataikymą iš tolimų distancijų, galėtų tapti aikštelę plečiančiu sunkiuoju kraštu, tačiau kol kas to nėra. Šis žaidėjas teikia pirmenybę žaidimui prie lanko, greitosioms atakoms, o gynyboje pasirodo vidutiniškai dėl disciplinos stokos. Būtent tokio tvirtai sudėto lengvojo krašto praėjusį sezoną „Neptūnui" trūko.
Somerville'as
Priekinė linija
Donato Tarolio išlaikymas komandoje yra itin reikšmingas uostamiečiams. Puolėju domėjosi nemažai Ispanijos pirmenybių ekipų, tačiau jis apsisprendė pasilikti Klaipėdoje. Kol D.Tarolis neturėjo sveikatos bėdų, demonstravo puikų žaidimą, vėliau įsivažiuoti sekėsi sunkiau, tačiau jei nugaros negalavimų problemos liko praeityje, viskas turėtų būti gerai. Tai puikus vietinis krepšininkas, kuris bus vertingas tiek Europos taurės, tiek LKL varžybose.
Einaras Tubutis sugrįžta po dviejų metų, praleistų užsienio klubuose. 27-erių klaipėdietis pagaliau vilkės gimtojo miesto komandos marškinėlius. E.Tubučio pranašumas – tolimieji metimai, nors praėjusį sezoną su Gdynės „Arka" ekipa jis realizavo tik 29,6 proc. tritaškių. Mažeikių klube E.Tubutis buvo pasitelkiamas kaip vidurio puolėjas, todėl „Neptūnas" taip pat galėtų išnaudoti šią galimybę, kai prireiktų išplėsti žaidimą ir atlaisvinti baudos aikštelę arba lėtesnius aukštaūgius pulti „du prieš du" kombinacija, E.Tubučiui atsitraukiant prie tritaškio linijos arba atakuojant iš vidutinės distancijos.
Didžiausias klaustukas sudėtyje – Raymondas Somerville'as. Amerikietis atvyksta iš Adrijos antrosios lygos, kur 26-erių krepšininkas praleido pirmąjį sezoną Senajame žemyne. 207 cm ūgio centras nepasižymi išskirtiniais puolimo gebėjimais – gali atkovoti kamuolį ir įmesti iš viršaus po to, kai progą sukurs partneriai. Galima rasti paralelių su Warrenu Washingtonu, rungtyniavusiu Panevėžio „Lietkabelyje". R.Somerville'as yra nebrangus žaidėjas, todėl rizika prisiimama sąmoningai – jei nepateisins lūkesčių, bus galima ieškoti pakaitalų, o kontrakto nutraukimas nekainuos brangiai. Galbūt šis krepšininkas susidoros su savo užduotimis ir tam tikromis atkarpomis vaizdo negadins. Juo labiau, kad „Neptūnas" turės ir E.Tubučio alternatyvą centro pozicijoje.
Ryškiausias „Neptūno" naujokas – Martynas Echodas. Optimalios formos centras būtų finansiškai nepasiekiamas uostamiesčio klubui, tačiau jam dar teks atsigauti po sveikatos problemų ir įgauti žaidimo ritmą. Praėjusio sezono pabaigoje „Ryto" gretose jis taip ir nepajėgė įsibėgėti, o dabar Klaipėdoje užims pagrindinio vidurio puolėjo poziciją ir gaus galimybę save parodyti. Atviro kontrakto sąlygos leidžia M.Echodui iškeliauti bet kuriuo metu – tai kelia nerimą „Neptūnui", kuris jau pernai susidūrė su sunkumais ieškodamas Jameso Karniko pakaitalo, o vėliau – ir traumuoto Martyno Pacevičiaus. Jei M.Echodas demonstruos aukščiausią lygį, juo neabejotinai susidomės pasiturintesni klubai, o jei žais prasčiau nei gali – gali neišpildyti klaipėdiečių lūkesčių. Panašu, kad tarpinio varianto čia nėra. M.Echodas „Neptūne" turėtų virsti solidžia jėga ir atrama, jei pavyks sugrįžti bent į panašią sportinę formą, kokia buvo iki metams sustabdžiusios traumos.
Išvada. „Neptūnas" nepakeitė savo charakterio, būdingo Gedimino Petrausko vadovaujamoms ekipoms – daug atakuojančio stiliaus krepšininkų, tik šįsyk galima pastebėti didesnį gynybinį potencialą. Prie to prisideda tvirtasis „trečias numeris" H.Drellas, taip pat L.Kreišmontas, M.Echodas ir R.Somerville'as, gebantis saugoti perimetrą. Tokio ryškaus lyderių dueto kaip R.Lomažas ir Arnas Velička komanda šįkart neturės, bet sieks tai atsverti kitų žaidėjų įnašu – tai nėra blogai, nes oponentai nebegalės sutelkti dėmesio vien į porą krepšininkų. Vėlgi, nemažai žaidėjų, galinčių pavojingai mesti iš distancijos, galimybė naudoti penketuką, kuriame visi kelia grėsmę prie trijų taškų linijos. Greito tempo irgi neturėtų trūkti, nes gynėjai mėgsta tokią žaidimo manierą.
Po krepšiais turima M.Echodo alternatyva apskritai yra bene stipriausia nuo geriausios Jerai'aus Granto formos dienų. Tik „Neptūno" vadovybei būtina turėti parengtą vidurio puolėjų sąrašą tam atvejui, jei tektų keisti atvirą kontraktą turintį M.Echodą. Pernai Aurimas Majauskas, Egidijus Mockevičius ir Karlis Šilinis padėjo spręsti problemas. Latvių krepšininkas sezono pabaigoje parodė geresnį žaidimą, o A.Majauskas apskritai net nėra tikras centras. Greitas reagavimas į pokyčius – tas veiksnys, nuo kurio gali priklausyti pasiekimai tarptautinėje arenoje. Būtent du didžiausi klausimai susiję su centro pozicija: amerikiečio gebėjimai ir kiek ilgai M.Echodas liks komandoje.
Šiuo metu atrodo, kad „Neptūnas" yra pagrindinis pretendentas apginti bronzą, tačiau tam reikėtų išsaugoti M.Echodą ištisą sezoną arba surasti tinkamą jo pakaitą išvykimo atveju – lėšų tam tikrai atsirastų, nes šis krepšininkas atvyko žaisti tikrai ne už simbolinį atlygį. Europos taurės C grupėje įmanoma kovoti dėl vietos tarp keturių geriausiųjų – stipriausiai atrodo Podgoricos „Budučnost" ir titulą ginanti Breso Burgo JL ekipa. Tuo tarpu Trento „Dolomiti Energia", Neapolio „GeVi", Chemnico „Niners", Vroclavo „Šlask" ir Bursos „Tofaš" – tikrai įveikiami varžovai.
