Nuo 2021 metų Kauno „Žalgirio" organizacijoje darbavęsis Rokas Kondratavičius ryžosi kardinaliam pokyčiui savo karjeroje – 32-ejų treneris sutiko vadovauti ambicingam Rygos „Zelli" projektui. Pastaraisiais metais jaunimo komandose patyrimą kaupęs specialistas iškart atsidurs Europos taurės arenoje.
R. Kondratavičius su Latvijos sostinės klubu sudarė ilgalaikę sutartį pagal „2 plius 1" schemą. Pradinis planas buvo įgyti patirties Latvijos–Estijos pirmenybėse ir pamažu ruoštis europinėms varžyboms. Tačiau situacija pakito – „Zelli" jau pirmajame sezone startuos Europos taurėje, o tai reiškia rimtą išbandymą jaunam strategui.
„Pasirašydamas sutartį tikrai neįsivaizdavau, kad taip greitai atsidursime Europos taurėje – viskas įvyko sparčiau nei tikėjausi. Klubas manimi pasitiki, investuoja į projektą, o aš pradedu naują gyvenimo etapą suprasdamas, kad ne kiekvienam pavyksta įsitvirtinti. Todėl turėsiu tam tikrą saugumo jausmą", – mintimis dalijosi R. Kondratavičius.
Pokalbis su Roku Kondratavičiumi apie jo ambicijas Latvijos sostinėje, sutiktus žmones „Zelli" organizacijoje bei įspūdingą „Žalgirį".
– Rokai, kaip sekasi startuoti naujame etape Rygoje? Kokį klubą atradote?
– Etapas prasideda labai įdomiai, tikrai nekantrauju. Darbai jau vyksta – komplektuojame sudėtį ir atliekame kitus parengiamuosius darbus. Klubą atradau, galima sakyti, tokį patį kaip aš pats – jauną, kupinį ambicijų, trokštantį augti ir save realizuoti. „Zelli" yra jaunas klubas, aš – taip pat dar gana jaunas treneris, neturintis milžiniškos patirties, tačiau turintis didžiulį norą. Tikiu, kad turiu pakankamai žinių ir motyvacijos.
Palyginus su „Žalgiriu", tai – gerokai mažesnė organizacija visais atžvilgiais. Vis dėlto, nors čia dirba žymiai mažiau žmonių, matau neįtikėtiną visų užsidegimą. Pradedant rėmėjų pritraukimu ir baigiant žaidėjų paieška – visiems tai naujas iššūkis. Turime kur tobulėti, tačiau entuziazmo tikrai netrūksta. Galbūt tai bus puikus derinys. Žinoma, stengiuosi perkelti patirtį, kurią įgijau „Žalgiryje". Viską stebėjau iš labai arti, todėl bandysiu kai ką pritaikyti – ne tiek treniruočių proceso, kiek organizacinės pusės dalykus.
– Nemažai trenerio sėkmės priklauso nuo santykių su klubo vadovybe. Kas vadovauja „Zelli" ir koks tai žmogus?
– Klubo prezidentas – Edgaras Bulas. Tai tikras žmogus orkestras. Kadangi darbuotojų klube nėra daug, jis atlieka daugybę funkcijų – nuo pačių paprasčiausių iki svarbiausių. Jis – labai emocinga asmenybė. Bus įdomu stebėti jį sezono metu, nes viskas vyksta per jį. Edgaras tikrai neslepia savo emocijų, ir, kiek suprantu, Rygoje jis žinomas kaip ryški, išraiškinga figūra. Jis nebijo pasisakyti, moka bendrauti ir su „Zelli" labai greitai pakilo.
Bendrauti su juo tikrai įdomu – bent jau kol kas randame bendrą kalbą, tačiau vasaros darbai yra viena, o tikrasis santykis paaiškės sezono eigoje. Pasiruošimo laikotarpiu viskas vyksta sklandžiai, randame sutarimą, kartais pasiginčijame dėl žaidėjų pasirinkimo, bet viskas lieka profesiniuose rėmuose. Tikrai spalvinga asmenybė.
– Kokie tikslai iškelti artėjančiam sezonui?
Nacionaliniame turnyre tikslas kristalinio aiškumo – tik pergalės. Galbūt VEF ar „Kalev" puoselėja panašias ambicijas, Tartu ekipa taip pat demonstruoja ryžtą, tačiau šiuo metu mūsų klubo pozicija kardinaliai pasikeitė. Turime vienintelį siekį, ir aš tam visiškai pritariu – būtent tokiai misijai ir formuojama sudėtis.
Europos taurėje nesame užsikėlę grandiozinių lūkesčių. Galbūt tai skamba šabloniškai, tačiau žengsite žingsnis po žingsnio, stengdamiesi kiekvienoje dvikovoje išlikti konkurencingi. Nesame susireikšminę dėl būtino patekimo į kitą etapą. Vengiam konkrečių orientyrų – svarbiau parodyti, kad klubas pajėgus rungtyniauti tokiame lygyje.
O ar pati struktūra jau pasiruošusi žengti į Europos taurę?
Tokia idėja buvo brandinama nuo pat įkūrimo. Organizacija siekė žaisti Senajame žemyne per penkerius metus, o pavyko tai pasiekti jau ketvirtaisiais. Manau, tiek prieš sezoną, tiek jo eigoje iškilsime įvairiausių išbandymų. Teks daug ko išmokti, tačiau klubui bandyti kopti į tokį lygį, mano akimis, jau buvo metas. Latvijos–Estijos pirmenybėse tai vienas labiausiai išvystytų klubų. Tikiu, kad esame pasirengę, nors visi kartu mokysimės sezono eigoje.
Daugelį metų darbavaisi su jaunimu, dabar – naujas etapas. Kur slypi didžiausias iššūkis persiorientuojant?
Kėliau sau šį klausimą. Pirmasis išbandymas, su kuriuo susiduriu šiuo metu – komandos komplektavimas. „Žalgiryje" dėl kiekvieno krepšininko diskutuodavome, tačiau sudėtis praktiškai būdavo aiški dar prieš sezoną. Dabar mokausi bendrauti su agentais, įtikinėti žaidėjus, atrinkti tinkamo profilio krepšininkus… „Žalgiryje" labiau dirbau su tuo, ką turėjau, o dabar turiu šiek tiek laisvės. Bandau mokytis, suprasti, koks yra mano profilis. Tai – didžiausias iššūkis.
O toliau krepšinis, mano įsitikinimu, visur panašus – ar tai būtų vyrų, ar jaunimo. Dirbau su aukšto lygio jaunimu, nemanau, kad skirtumas milžiniškas. Be to, dabar ir mūsų vizija – formuoti jauną komandą. Proceso metu galbūt iškils kiti iššūkiai, bet šiuo metu jaučiuosi pasirengęs.
Pasirašei ilgalaikę sutartį, kas jaunam specialistui užsienyje nėra įprasta. Kokią ilgalaikę viziją matai Rygoje ir kaip užsimezgė pirminis ryšys su klubu?
Užmegzti kontaktą padėjo agentas. Pernai pasirašiau sutartį su „Futures" organizacija, mano atstovas – Martinaš Berziniš. Jis ir sujungė mane su klubu. Derybų metu nebuvo aišku, ar žaisime Europoje, todėl priėjome prie ilgalaikės sutarties. Klubas samdo jauną trenerį, yra rizikų, tačiau jei viskas klostytųsi palankiai, organizacija nenori turėti trumpalaikio projekto. Iš mano pusės, norisi daugiau stabilumo, tad abu buvome suinteresuoti ilgalaike vizija.
Pasirašydamas tikrai nesitikėjau, kad žaisime Europos taurėje – dabar viskas klostosi sparčiau. Tačiau klubas manimi tiki, investuoja, o aš pradedu naują etapą. Žinau, kad ne visiems pavyksta įsitvirtinti, tad turėsiu saugumo.
Pradinis planas buvo sukaupti apie 2,5 mln. eurų biudžetą. Ar tokia projekcija išlieka?
– Tikslaus skaičiaus šiuo metu įvardyti negaliu. Greičiausiai tai apima visą biudžetą kartu su organizacinėmis išlaidomis, nes vien žaidėjams tokios sumos tikrai neskiriame. Palyginus su praėjusiu sezonu, finansavimas išaugs reikšmingai, tačiau konkrečius skaičius nurodyti sudėtinga. Pati komandos sudėtis tikrai nekainuos 2 milijonų, bet pridėjus visas kitas išlaidas, galutinė suma gali priartėti prie šio skaičiaus.
– Komandoje iškart pastebime ir pažįstamus veidus – Tony Perkinsą bei Martyną Varną. Ar juos laikote pagrindiniais būsimos komandos krepšininkais?
– Būtent taip. Man buvo itin svarbu turėti krepšininką, kuris Europos taurėje jau yra save įrodęs ir rinko solidžią statistiką. Martynas atitinka šiuos kriterijus. Puikiai suvokiu susiklosčiusią situaciją. Mums pavyko jį prisivilioti, kadangi jis metus praleido be rungtynių. Jeigu būtų sužaidęs dar vieną panašų sezoną, kyla klausimas, ar finansiškai būtume galėję jį įpirkti. Šįkart rizikavome, šiek tiek pažįstu Martyną, turiu informacijos ir iš fizinio rengimo specialistų, dirbusių su juo. Jie garantavo, kad jis bus puikiai pasirengęs. Norėjau tokios patirties komandoje, be to – jis lietuvis. Net ir komunikacijos prasme jis man gali būti naudingas.
Tony atveju tikiu labai stipriai. Manau, jis gali tapti vienu svarbiausių žaidėjų ir Europos taurėje parodyti puikų žaidimą. Nemažai analizavau jo pasirodymus, „Nevėžis" – puikus pavyzdys. Stebėdamas krepšininkus, susidariau nuomonę, kad LKL – sunki lyga, o joje jis demonstravo įspūdingą statistiką. Italijoje jam nebuvo skirtas vaidmuo, o Nymburke, kuri sukurta ant taktinio pagrindo, jis atrodė solidžiai. Gavęs laisvę, jis kaups statistiką, bet kartu nepasimes sisteminiame žaidime, nes įgijo patirties Nymburke. Labai juo pasitikiu, o viena priežasčių, kodėl jis prisijungia – aiškaus vaidmens suteikimas. Jis turėtų būti tarp mūsų lyderių.
– Kaip vyksta komandos formavimas? Oficialiame Europos taurės tinklalapyje matomi šeši krepšininkai.
– Viskas klostosi neblogai. Ką tik pasikvietėme trečią pagal naudingumą Lenkijos čempionato žaidėją Tylerį Wahlą. Liko sutvarkyti paskutinius niuansus. Ieškome centro pozicijos atstovo ir pagrindinio įžaidėjo. Turime pasirašę daugiau krepšininkų, tačiau klubas oficialiai to dar nepaskelbė. Žiūrėsime, ar iki pasirengimo sezono pradžios užpildysime visas pozicijas, nes įžaidėjo ieškome tokio, kuris tikrai atneštų naudos, todėl čia neskubame. Kantriai laukiame, o centrą norime prisikviesti kuo greičiau.
– Ar yra tikimybė sudėtyje pamatyti daugiau nei vieną lietuvį tarp trenerių ar žaidėjų?
– Deja, greičiausiai ne. Su keliais lietuviais treneriais derėjomės, tačiau iki galutinio susitarimo nepavyko prieiti. Ieškojome skauto, kadangi pagrindiniai asistentai – latviai. Vienas jų – Akselis Vairogas, anksčiau dirbęs ir „Lietkabelyje", kitas – šiuo metu dirba Ukrainos rinktinėje su Ainaru Bagatskiu. Lietuvius ištraukti iš namų nelengva, kai kurie gavo patrauklius pasiūlymus Lietuvoje. Turbūt liksime dviese su Martynu.
– O ar ryškesnių Latvijos krepšininkų komandoje sulauksime? Juk Europos taurės galimybė turėjo patraukti ir jų akis.
– Tikėjausi sulaukti didesnio susidomėjimo. Pavyko įtikinti jaunus talentingus krepšininkus, tarp jų – Tomą Skują. Situacija turbūt panaši kaip Lietuvoje. Egzistuoja ryški takoskyra tarp aukštesnio lygio žaidėjų – jų vertė smarkiai išaugusi, todėl sunku juos susigrąžinti į Latviją. Pasirinkome strategiją kviestis jaunus latvius, turinčius potencialo. Tai vis tiek yra arba nacionalinės rinktinės nariai, arba kandidatai į ją. Deja, žinomų, garsiausių vardų pritraukti nepavyko. Kol kas jų kainos tiesiog per aukštos.
– Tiek laiko praleidai „Žalgirio" struktūroje, matome, kokia tai galinga organizacija Senajame žemyne. Ar lengva buvo apsispręsti palikti tokią vietą?
– Labai sudėtinga, ypač turint galiojantį kontraktą. Esu dėkingas Gediminui Navickui, kuris po ilgų diskusijų leido man išbandyti save kitur. Nelengva. Dirbau jaunimo sistemoje, tačiau vertinant visumą, abejoju, ar daug LKL ekipų galėtų pasiūlyti tai, ką turėjau „Žalgirio" dublerių komandoje. Galbūt „Rytas", „Neptūnas", bet kaip specialistas turėjau puikias darbo sąlygas. Galėjau stebėti pagrindinę komandą, visą treniruočių procesą… Tai nebuvo staigus sprendimas – juk paliekau gimtąjį miestą.
Mano tikslas – sugrįžti atgal, nežinau į kokias pareigas, bet ne be reikalo ši organizacija laikoma geriausia. „Žalgiris" man davė tiek daug, sukūrė tvirtą pamatą mano karjerai žengti toliau. Dar kartą nuoširdžiai dėkoju klubui ir labai viliuosi kada nors vėl ten dirbti.
– Gavosi savotiški mainai – latvis perėmė tavo pareigas „Žalgirio" dublerių komandoje. Gal turėjai įtakos Kasparo Vecvagaro persikėlimui į Kauną?
– Oficialiai klubui patarimų neteikiau, tačiau su Kasparu nemažai bendravome prieš jam apsisprendžiant. Rekomendavau, kad čia ideali vieta tobulėti, ir galbūt tai prisidėjo prie jo teigiamo atsakymo. Jis turėjo daug klausimų, gerai pasikalbėjome.
Manau, tai puikus klubo sprendimas. Privalumas – jis gerai kalba lietuviškai. Be to, Latvijoje palaikau ryšius su vietiniais specialistais, ir atsiliepimai apie Vecvagarą – patys geriausi. Jis – tikras žaidėjų ugdytojas. Latvijoje su apgailestavimu kalbama, kad jam nebuvo suteikta galimybė gimtojoje šalyje, nors jis atliko puikų darbą su kuklesniu klubu.
Galbūt tai netgi nestandartinis pasirinkimas. Natūralu atrodė, kad „Žalgiris" ieškos kandidatų Lietuvoje. Tačiau tai įdomus ir teisingas sprendimas. Latvijoje apie jį tik patys geriausi atsiliepimai, linkiu jam didžiausios sėkmės.
– Iš arti stebėjai kelis „Žalgirio" sezonus, o šiemet matome naują kryptį su Jonu Valančiūnu priešakyje. Kaip vertini šių metų „Žalgirį" ir kokius lūkesčius reikėtų kelti Eurolygoje?
Klubo istorijoje dar niekada nebuvo suburta tokia talentinga komanda. Žaidėjų skaičius ir kiekvieno individualios savybės šį sezoną išsiskiria iš visų ankstesnių. Praėjusiais metais turėjome Sylvainą Francisco, kurio talentas buvo akivaizdus, tačiau dabar individualiai pajėgių krepšininkų gretose yra gerokai daugiau, o prie viso to dar prisideda Jonas, dominuojantis po krepšiu. Puikiai suprantu, kad suvienyti tiek daug stiprių asmenybių į darnų kolektyvą nėra paprasta užduotis, tačiau jeigu Tomui Masiuliui tai pavyks įgyvendinti, ambicijos privalo būti aukščiausio lygio. Nemanau, kad dideli lūkesčiai taps našta ekipai – jie patys sau kelia būtent tokius reikalavimus.
Mano vertinimu, šiuo metu turime pačią talentingiausią sudėtį, belieka tik paversti potencialą konkrečiais pasiekimais. Visos prielaidos tam yra sukurtos. Analizuojant kitų klubų pajėgumus, pagal komplektacijos kokybę matau juos tvirto penketuko pozicijose. Tai lemia ir bendras sudėties stiprumas, ir galimybės maksimaliai išnaudoti kiekvieno žaidėjo privalumus. Komandoje gausu skirtingų įgūdžių turinčių krepšininkų. Ekipa sukomplektuota labai įdomiai ir apgalvotai. Jeigu visas detales pavyks suderinti, galbūt galime tikėtis net sėkmingesnio sezono nei praėjęs.
