Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė jau užsitikrino kelialapį į antrąjį pasaulio čempionato atrankos etapą, tačiau tai tėra pradžia sudėtingo kelio link pagrindinio tikslo. Artėjantis susitikimas Bolonijoje gali tapti lemtingu visai atrankos kampanijai.
Antrajame etape mūsiškių laukia tikri grandai – Turkija, Serbija bei Bosnija ir Hercegovina. Būtent todėl sekmadienio dvikova įgauna ypatingą svarbą. Į naująją grupę visos komandos persikelia su anksčiau sukauptais taškais, o lietuviai jau turi du pralaimėjimus. Vienas jų – skaudus pralaimėjimas būtent Italijai, kai Nico Mannionas paskutinę akimirką Klaipėdoje smeigė lemiamą metimą. Dar vienas nesėkmingas susitikimas su italais rimtai pakenktų mūsų šansams.
Dabartinė situacija tokia: Lietuva turi 3 pergales, Italija – 4, Serbija – 3, Turkija – 5, bosniai – 2. Iš šio elitinio Europos rinktinių penketuko į pasaulio pirmenybes pateks tik trys ekipos. Įveikus italus, lietuviai įgytų tarpusavio pranašumą dėl minimalaus pralaimėjimo Klaipėdoje ir taptų savo likimo kalviais. Teoriškai tokiu atveju pakaktų dviejų pergalių prieš Bosniją ir Hercegoviną, jei italai neįstengtų įveikti galingųjų serbų ar turkų.
Aišku, daug priklausys nuo rungtynių kalendoriaus ir sudėčių, tačiau jau dabar akivaizdu – pralaimėjimas Bolonijoje neužkirstų kelio į 2027 metų pasaulio čempionatą, bet smarkiai apsunkintų šią užduotį.
Prieš šį atrankos langą italai sulaukė nemažai atsisakymų iš savo ryškiausių žvaigždžių, be to, komandai nevadovauja pagrindinis strategas Luca Banchi. Vis dėlto nuvertinti varžovų tikrai nevalia – tai patvirtina jų pastarieji rezultatai.
Italai draugiškose rungtynėse 103:91 sutriuškino Kroatijos žvaigždyną, į krepšį sumetę net 15 tritaškių iš 29 bandymų. Vėliau 86:83 palaužė Slovėniją, o atrankos langą pradėjo įspūdinga 102:83 pergale Islandijoje, pataikydami 11 tolimų metimų iš 24.
Su visais pajėgiausiais žaidėjais Italija galėtų rimtai konkuruoti su Lietuva, tačiau šįkart jie neturi Simone Fontecchio, Nicolo Melli, Saliou Niango, Alessandro Pajolos, Dariuso Thompsono ir Mouhameto Dioufo. Tai didžiulės netektys, kurios paveiktų bet kurią rinktinę, vis dėlto italai atrodo pasiryžę mesti rimtą iššūkį.
Italijos stilius – greitas atviros aikštės krepšinis su gausybe tritaškių. Toks žaidimo būdas nėra palankus Lietuvai su Jonu Valančiūnu aikštelėje. Tai parodė pirmieji mačai su Ukraina ir Didžiąja Britanija – baudos aikštelėje kapitonas patikimai saugojo krepšį, tačiau perimetre jam sunkiai sekėsi spėti paskui mobilesnius varžovus, o gynėjai kliūdavo prie užtvarų.
Marco Ramondino vadovaujama ekipa pagrindiniu centru naudoja Venecijos „Umana Reyer” vidurio puolėją Amedeo Tessitori, kuris kartais bando laimę iš toli, tačiau jo taiklumas neturėtų kelti nerimo. Vis dėlto italai tikrai sieks ištraukti Valančiūną iš baudos aikštelės, atverdami erdves tokiems žaidėjams kaip Stefano Tonutas, Mannionas, Matteo Spagnolo ar Gabriele Procida.
Tiek kontrolinės rungtynės su Ukraina, tiek susitikimas su britais turėjo būti gera repeticija – Italija žaidžia panašiai, ieškodama greitų atakų, naudodama lengvus penketus ir penktoje pozicijoje kartais pasitelkdama puolėją Giampaolo Ricci.
Lietuviams būtina pasiruošti uraganiniam tempui. Nors talentu mūsiškiai pranoksta būsimus varžovus, pirmieji mačai neparodė, kad komanda geba kontroliuoti žaidimą per gynybą. Susitikimo svarba kels papildomą spaudimą, todėl tikėtina, kad treneriai paruoš kitokį planą.
Bolonijoje vėl spindės Ąžuolas Tubelis, kurio puolimo statistika kalba pati už save. Gynyboje su juo Lietuva tikriausiai dažnai taikys susikeitimo taktiką iš penktos pozicijos. Iki šiol šioje rinktinėje jį penktoje pozicijoje matėme labai trumpai.
Vertinant italų tempą ir kokybę, sunku įsivaizduoti Valančiūną žaidžiant daugiau nei 20 minučių, nors savo atkarpomis puolime kapitonas turėtų likti kertiniu elementu.
Be žaidimą draskančių Tonuto, Manniono, Spagnolos ir Procidos, šioje komandoje labai svarbūs yra į Eurolygą grįžtantis Tommaso Baldasso su Francesco Ferrari. Skirtingose pozicijose rungtyniaujantis Bolonijos „Virtus” duetas turi savų derinių ant perimetro, kas pareikalaus didžiulės koncentracijos. Būtent jos lietuviams akivaizdžiai trūko per pirmus du susitikimus.
Po 2004 metų Atėnų tragedijos lietuviai oficialiuose mačuose su Italija susitiko 9 kartus ir laimėjo 7, įskaitant olimpinę atranką, du Europos čempionato ketvirtfinalius ir pasaulio pirmenybių aštuntfinalį. Tai reiškia, kad po anos skaudžios nesėkmės Lietuva laimėjo visus svarbiausius susitikimus su italais. Būtent prie tokių reikia priskirti ir sekmadienio dvikovą – čia netiesiogiai spręsis Lietuvos krepšinio 2027 metų vasaros likimas.
Rungtynės prasidės 21 valandą.