Jau septintąjį sezoną iš eilės pristatomas geriausių Lietuvos krepšininkų penkiasdešimtukas, suformuotas remiantis visų redakcijos žurnalistų balsavimu.
Vertinimo sistema paremta individualiomis žurnalistų anketomis – pirmoji pozicija atneša 50 taškų, antroji – 49, trečioji – 48 ir taip toliau mažėjančia tvarka. Kai keli krepšininkai surenka vienodą taškų sumą, pirmenybė atitenka tam, kuris bent viename individualiame sąraše užėmė aukštesnę vietą.
Pagrindiniu vertinimo kriterijumi tapo praėjusio sezono pasiekimai, o ankstesnė karjera bei perspektyvos turėjo mažesnę įtaką galutiniam sprendimui.
Šįkart į reitingą nepateko visą sezoną dėl sveikatos problemų ar kitų aplinkybių praleidę atletai. Tarp jų – praėjusiame reitinge ketvirtą vietą užėmęs Rokas Jokubaitis, taip pat Martynas Varnas (anksčiau 34-as), Eigirdas Žukauskas (36-as) ir Evaldas Kairys (47-as). Į sąrašą neįtrauktas ir Vokietijos nacionalinėje rinktinėje pasirodęs Simonas Lukošius.
Iš viso paminėti 57 krepšininkai, o už penkiasdešimtuko ribos liko Simas Jarumbauskas, Paulius Sorokas, Einaras Tubutis, Lukas Kreišmontas, Gediminas Orelikas, Mindaugas Girdžiūnas bei Saulius Kulvietis.
Įdomumo dėlei galima atskleisti, kad labiausiai reitinge pakilęs žaidėjas šoktelėjo net 33 pozicijomis, o didžiausią kritimą patyrė veteranas, praradęs 19 vietų.
Kiekvieno žaidėjo aprašyme skliausteliuose nurodyta praėjusių metų pozicija, atstovauta komanda, statistiniai rodikliai bei trumpa sezono apžvalga.
50. (49) Martynas Pacevičius (Klaipėdos „Neptūnas")
LKL rodikliai: 15 min., 5,7 tšk. (62 proc. dvit.), 4,1 atk. kam., 0,5 rez. perd., 6,5 naud. bal.
Europos taurės rodikliai: 15 min., 6,6 tšk. (56 proc. dvit.), 5,3 atk. kam., 1,1 rez. perd., 8,7 naud. bal.
Centras reitinge nusileido vos viena pozicija, nors jo sezonas buvo kupinas išbandymų. Vidurio puolėjo startas buvo nevienodas, tačiau pasitaikė ir įsimintiną pasirodymų – Europos taurėje prieš Hamburgo „Towers" fiksavo dvigubą dublį (10 tšk., 11 atk. kam.), o LKL čempionate Kėdainiuose buvo arti tokio pat rezultato (13 tšk., 8 atk. kam.). Deja, lapkričio pradžioje susitikime su Jeruzalės „Hapoel" patyrė rimtą kelio traumą ir ilgam pasitraukė iš aikštelės.
Ši nelaimė nutraukė jo Europos taurės sezoną, o į parketus krepšininkas sugrįžo tik balandžio pabaigoje. Likusioje sezono atkarpoje M.Pacevičius akivaizdžiai stokojo atletiškumo ir pasitikėjimo savimi – jam sunkiai sekėsi realizuoti situacijas po krepšiu, dažniau rinkdavosi perduoti kamuolį komandos draugams nei pats bandyti pelnyti taškus. Dviženklius pasirodymus jam pavyko surengti tik prieš Jonavos ekipą, o atkrintamosiose geriausias jo mačas buvo pusfinalio serijos startas prieš Utenos „Juventus", kai pelnė 10 taškų.
Itin gaila, kad didžiąją sezono dalį M.Pacevičius praleido dėl sveikatos problemų, mat būtent dabar, sulaukęs 29-erių ir būdamas 206 cm ūgio, vidurio puolėjas turėtų demonstruoti geriausią savo krepšinį. Jo rodikliai šalies čempionate smuko beveik tris kartus, o priverstinės pertraukos metu nepavyko patobulinti metimo – jis išliko centru, nerizikuojančiu iš tolimų distancijų, realizuojančiu vos 55 proc. baudų ir savo spragas dengiančiu kovingumu.
Po ketverių metų M.Pacevičiui teko palikti „Neptūną", tačiau karjeros lygis išliko nepakitęs – krepšininkas keliasi į „Šiaulius", kurie taip pat dalyvaus Europos taurės turnyre. Šiuo metu priekinę komandos liniją sudaro tik Erikas Venskus ir Dovydas Romančenko, todėl iki naujo papildymo jis gali tikėtis pagrindinio centro pozicijos. Belieka per vasaros mėnesius atgauti tikėjimą savo jėgomis.
49. (57) Martynas Paliukėnas (Vilniaus „Rytas")
Rodikliai LKL, kurią remia „Betsson": 18 min., 5,6 tšk. (29 proc. trit.), 2,6 atk. kam., 2,4 rez. perd., 6,4 naud. bal.
Rodikliai FIBA Čempionų lygoje: 16 min., 3,6 tšk., 2,6 atk. kam., 1,8 rez. perd., 6,1 naud. bal.
M.Paliukėnas ankstesniais sezonais būdavo paminėtas tik epizodiškai, tačiau į geriausių penkiasdešimtuką pateko pirmąkart. Labai specifines funkcijas atliekantis žaidėjas su sostinės ekipa laimėjo FIBA Čempionų lygą ir išsaugojo vietą nuolat besikeičiančioje sudėtyje.
Vilniaus klubo atstovo sezonas primena M.Pacevičiaus istoriją – pradžia buvo nevienoda, o lapkričio pabaigoje jį sustabdė peties trauma. Gruodžio pradžioje dar bandė sugrįžti ir prieš Kėdainių ekipą sužaidė vieną rezultatyviausių mačų (13 naud. bal.), tačiau tęsti negalėjo – sausį prireikė chirurginės intervencijos.
Į parketo dangą M.Paliukėnas sugrįžo tik kovo pabaigoje, bet suspėjo prisidėti prie „Ryto" pergalės Čempionų lygoje. Keliais atvejais jam pavyko sužibėti trumpuose epizoduose – ketvirtfinalyje su Nimburko ERA per 13 minučių padėjo išplėšti 19 taškų pranašumą, o pusfinalyje prieš Tenerifės „Lenovo" per tą patį laiką sukūrė 14 taškų persvarą. Net ir nesėkmingai susiklosčiusioje ketvirtfinalio serijoje su Utenos klubu jis buvo tarp rezultatyviausių „Ryto" krepšininkų, surinkęs 12 ir 10 naudingumo balų.
32-ejų 191 cm ūgio atletas išlieka siauros specializacijos žaidėju – jis siunčiamas į aikštę suteikti energijos ir agresyviai gintis ties pražangos riba, kurią dažnai drąsiai peržengia. Net keista, kad vietiniame čempionate jo vidutinis žaidimo laikas siekė 18 minučių, nes paprastai jis išeina maksimaliai išsikrauti per trumpas atkarpas ir gąsdinti varžovus savo fanatiško ryžto kupinu žvilgsniu.
Kitą sezoną jis tęs karjerą sostinėje, tačiau siekdamas stabilaus vaidmens po Giedriaus Žibėno laikotarpio, būtinai turės pagerinti taiklumą. Per visą Čempionų lygos sezoną neįmetė nė vieno tritaškio, o pražangų (3,2) rinko beveik tiek pat, kiek taškų (3,6). Vietiniame fronte nekrito ne tik tolimai metimai, bet ir baudos (51,7 proc.). Lieka klausimas, ar Nedas Pacevičius jam parodys tokį pat pasitikėjimą kaip G.Žibėnas.
Regimantas Miniotas (Pezaro „Victoria Libertas") užima 48-ąją poziciją reitinge, pakildamas iš 51-osios vietos.
Antrosios Italijos lygos statistika: 27 min., 13,7 tšk. (tritaškių tikslumas – 21 proc.), 7,7 atk. kam., 2,1 rez. perd., 17,6 naud. bal.
Kėdainiškis į elitinį penketuką sugrįžo netikėtu sprendimu – pasitikėjimas jo galimybėmis buvo sumenkęs po laikotarpio sostinės „Wolves" ekipoje, tačiau perėjimas į žemesnę Italijos grandį padėjo atgauti tikėjimą savo jėgomis, kaupti įspūdingus skaičius, kovoti dėl čempionų titulo ir išsaugoti vietą nacionalinės komandos atrankiniuose sąrašuose kaip potencialiam pastiprinimui problematiškoje ketvirtojo numerio grandyje.
Apeninų pusiasalyje 30-metis 208 cm aukščio krepšininkas dažniausiai atlikdavo klasikinio centro vaidmenį – tolimus metimus jis rinkdavosi rečiau nei sykį per susitikimą (per 37 mačus išmetė vos 29 tritaškius, pataikė 6) ir didžiąją laiko dalį veikė arti lanko, kur demonstravo puikų efektyvumą. Jau penktose sezono rungtynėse jis pelnė 33 taškus į Bergamo atstovų krepšį (dvitaškiai – 15/17), o čempionato pabaigoje analogišką pasirodymą surengė prieš Turino komandą (29 tšk., dvitaškiai – 11/12).
Sausio mėnesį penkiose rungtynėse iš eilės jis fiksavo dvigubus dublius, tačiau lemiamame sezono etape jį sustabdė sveikatos problemos. Visą kovą jis praleido be krepšinio, o po trumpo pasirodymo aikštėje vėl buvo priverstas daryti pertrauką dar mėnesį. Į parketo dangą jis sugrįžo tiesiai į atkrintamąsias varžybas ir, tikėtina, buvo paskubėjęs, nes neprilygo savo geriausiai formai – ketvirtfinalio serijoje lietuvio rodikliai nukrito iki 7 tšk., 2,6 atk. kam. ir 5,4 naud. bal.
Pezaro ekipa patyrė didelį nusivylimą – reguliariajame sezone užėmė antrąją poziciją, tačiau krito ketvirtfinalyje ir neįgyvendino užsibrėžto tikslo grįžti į aukščiausiąją Italijos lygą. Nepaisant to, R.Miniotas turės progą mėginti dar kartą, kadangi praėjusią vasarą su klubu sudarė dviejų sezonų sutartį.
Lietuvoje aukštaūgio vardą dažniausiai minėjo nacionalinės komandos vyriausiasis treneris Rimas Kurtinaitis. Lapkritį strategas labai gailėjosi, kad neįrašė R.Minioto į išplėstinį rinktinės kandidatų sąrašą ir negalėjo jo pakviesti į atrankos langą. Tuo tarpu birželį jis jau buvo tarp šešiolikos krepšininkų, besiruošiančių ginti šalies garbę. Vis dėlto kontrolinėse rungtynėse su Ukraina jis liko neregistruotas, o prieš oficialius mačus jam buvo padėkota už įdėtą darbą, nors akivaizdu, kad jis išlieka trenerių akiračio lauke.
Gabrielius Maldūnas (Panevėžio „Lietkabelis") užima 47-ąją poziciją, nusileidęs nuo 45-osios vietos.
LKL, kurią remia „Betsson", statistika: 20 min., 6,1 tšk. (dvitaškių tikslumas – 51 proc.), 5 atk. kam., 1,6 rez. perd., 9,5 naud. bal.
Europos taurės statistika: 17 min., 3,8 tšk. (dvitaškių tikslumas – 47 proc.), 3,7 atk. kam., 1,6 rez. perd., 7,6 naud. bal.
G.Maldūnas reitinge šiek tiek prarado pozicijas, tačiau penktajame dešimtuke išlieka jau ketvirtą sezoną iš eilės. Vis dėlto praėjęs sezonas jam tapo sunkiausiu tiek individualių rodiklių, tiek kolektyvinių rezultatų prasme – ilgai buksavęs ir sirgalių nelabai džiuginęs Panevėžio klubas įgyvendino tik vieną iš trijų užsibrėžtų sezono uždavinių, medalius iškovodamas Karaliaus Mindaugo taurės (KMT) turnyre.
G.Maldūno didžiausias privalumas išlieka jo patikimumas aikštėje – rimtų sveikatos problemų išvengęs ir skausmą puikiai toleruojantis panevėžietis dalyvavo absoliučiai visuose Europos taurės susitikimuose, o Lietuvos čempionate praleido vos vieną mačą. Puolėjas pasižymi disciplinuotu žaidimu be perteklinių pražangų, todėl treneris visada gali juo pasikliauti.
Tačiau pats žaidėjas vargu ar liko patenkintas savo indėliu, turint omenyje solidų žaidimo laiką. Europos taurės antrajame etape prieš Chemnico „Niners" jis pelnė 10 taškų – tai tapo vieninteliu dviženklio rezultatyvumo pasirodymu kontinentiniame turnyre. Šalies pirmenybėse geriausias mačas įvyko dar rugsėjį, kai Jonavos komandai buvo atseikėta 17 taškų. Atkrintamosiose varžybose dviženklio taškų skaičiaus pasiekti nepavyko nė sykį.
G.Maldūnas niekuomet nebuvo puolimo lyderis, tačiau praėjusį sezoną net ir lengvi metimai iš arti neskriejo į krepšį taip užtikrintai kaip norėtųsi. Europos taurėje neatliko nė vieno tolimo metimo ir retai imdavosi iniciatyvos. Sulaukus 33-ejų metų mobilaus gynybinio centro vaidmuo tampa vis sudėtingesnis, vis dėlto verta pagirti už puikią kovą dėl kamuolių ir pagerėjusį baudų taiklumą.
Liepos pradžioje G.Maldūnas pasirašė naują sutartį su „Lietkabeliu" – tai bus jau aštuntasis sezonas iš eilės. Galima drąsiai prognozuoti, kad jis perims kapitono juostą iš karjerą baigusio Vytenio Lipkevičiaus. Malonu matyti, kad šis Panevėžio klubo simboliu tampantis aukštaūgis surado savo vietą.
46. (-) Oskaras Pleikys („Šiauliai")
Statistika LKL, kurią remia „Betsson": 27 minutės, 12 taškų (60 proc. dvit.), 6,2 atk. kam., 1,9 rez. perd., 14,6 naud. bal.
O.Pleikys šį sezoną padarė tikrą šuolį ir pirmą kartą pateko į geriausių žaidėjų penkiasdešimtuką. Ankstesniais sezonais šis aukštaūgis nesusilaukdavo jokio dėmesio, nors pusantro sezono praleido sostinės „Ryte" – klubas, kurio žaidėjai paprastai sulaukia didesnio susidomėjimo.
25-erių metų 201 cm ūgio vidurio puolėjas pažengė į priekį beveik visose srityse. Pirmą kartą karjeroje jis tapo realia grėsme iš toli – per mačą atlikdavo vidutiniškai 2,5 tritaškio metimo, juos realizuodamas 34 procentų tikslumu. Gynyboje taip pat dirbo solidžiai, perimant daugiau nei vieną kamuolį per susitikimą. Ūgio trūkumą, kaip ir visą karjerą, kompensavo kovingumu bei protingu pozicijų užėmimu.
LKL, kurią remia „Betsson", jis užėmė penktą vietą pagal kovas dėl kamuolių, o puolime laimėtomis dvikovomis po krepšiu nusileido tik Artūrui Gudaičiui ir Kenny Pohto. Be to, pastebimai pagerėjo jo aikštės skaitymas ir žaidimo supratimas – progresas matomas praktiškai visose srityse.
Sezono pabaigoje O.Pleikys sužaidė geriausias karjeros rungtynes prieš Utenos ekipą – 25 taškai, 13 atkovotų kamuolių ir 35 naudingumo balai. Tačiau ryškių pasirodymų būta ir anksčiau: po 22 taškus pelnyta prieš tuos pačius uteniškius bei Kėdainių klubą, o lapkritį į „Ryto" krepšį įmesta 23 taškai.
Kompaktiškas aukštaūgis į sostinės klubą grįžta kur kas tvirtesnėmis pozicijomis nei prieš dvejus metus, kai iš uostamiesčio ekipos persikėlė teturėdamas 7,2 taško vidurkį per rungtynes. Šiek tiek paradoksalu, kad būtent tuo metu, kai Šiaulių komanda užsitikrino vietą Europos taurės turnyre, krepšininkas renkasi perėjimą į Čempionų lygoje rungtyniaujantį kolektyvą, kur jo laukia ir žymiai aršesnė kova dėl žaidimo laiko. Vis dėlto O.Pleikys pasirinko nebijoti sunkumų ir mėginti įsitvirtinti aukštesnio lygio organizacijoje.
