Nikola Milutinovo palyginimą NCAA lygoje užsitarnavęs Motiejus Krivas per trejus Jungtinėse Valstijose praleistus metus išliko būdingai kuklus, tačiau krepšinio aikštelėje tai tikras augantis milžinas.
Kartu su Arizonos universiteto „Wildcats" ekipa į gimtinę sugrįžęs 21 metų 218 cm ūgio šiaulietis jau trečiadienį Jonavoje demonstruos savo gebėjimus prieš Lietuvos rezervinę rinktinę, o šeštadienį Alytuje susikaus su Rimo Kurtinaičio vadovaujama pagrindine komanda.
Komandos draugams gimtąją šalį aktyviai pristatantis aukštaūgis kelia rimtas ambicijas – įveikti tiek antrąją, tiek pirmąją nacionalinę rinktinę. Jaunasis centras atidžiai sekė visus įvykius Lietuvos krepšinio užkulisiuose po nesėkmės prieš italus Bolonijoje ir perspėjo „Wildcats" žaidėjus, kad Alytuje negalės susidurti su visais žinomiausiais šalies krepšininkais.
„Seku viską, – apie naujausius Lietuvos krepšinio įvykius pasakojo M. Krivas. – Perdaviau komandai, buvo šiek tiek nusivylimo, bet niekas nuo mūsų čia nepriklauso. Vis tiek susirinko aukščiausio lygio lietuviai, bandysime eiti žaisti ir nugalėti."
Didžiąją 2024–2025 metų sezono dalį dėl traumos praleidęs M. Krivas šiemet sugrįžo į parketus įspūdingai ir su Arizonos universitetu pasiekė NCAA finalinį ketvertą. Pats lietuvis buvo vienas svarbiausių komandos veikėjų – rinko vidutiniškai 10,4 taško, atkovojo 8,2 kamuolio ir blokavo 1,9 metimo per rungtynes.
Tokie rodikliai pakėlė lietuvio vertę prieš NBA naujokų biržą, tačiau M. Krivas bent vieneriems metams apsisprendė pasilikti NCAA. Naujausio „Bleacher Report" reitingo sudarytojų nuomone, M. Krivas galėtų būti pasirinktas 9-uoju šaukimu.
Vienas Arizonos universiteto lyderių pripažįsta, kad nebūtinai dalyvaus NBA naujokų biržoje jau kitais metais, nes NCAA turi teisę rungtyniauti dar dvejus sezonus. Ką Motiejus Krivas turi asmeniškai pajusti, kad suprastų esąs pasiruošęs žengti į NBA?
„Daug faktorių. Viskas dėliosis sezono metu, kaip atrodysiu, kaip pasirodysiu prieš geriausias komandas. Reitingai nemanau, kad darys kažkokią įtaką. Viskas spręsis viduje, daug faktorių ir sprendimą priimsime sezono metu", – teigė M. Krivas.
Portale skelbiamas išsamus interviu su Motiejumi Krivu apie vizitą Lietuvoje, „Wildcats" potencialą ir talentus, karjeros siekius, LeBrono Jameso aurą ir džiaugsmą dėl Kauno „Žalgirio".
– Motiejau, jau kelias dienas su Arizonos universitetu esate Lietuvoje. Kaip atrodo jūsų kasdienybė?
– Kiekvieną dieną turime po treniruotę, kartais papildomai einame ir į treniruoklių salę. Laisvalaikiu filmuojamės įvairias reklamas, turime ekskursijų, po Vilniaus senamiestį jau spėjome porą kartų pasivaikščioti. Dabar (pirmadienį) vykstame į Palangą, antradienį jau būsime Kaune, eisime į „Krepšinio namus". Yra planų ir kol kas viską pavyksta puikiai įgyvendinti.
– Atvykęs sakei, kad domėjosi komandos draugai maistu. Ką jau spėjo paragauti ir kaip įvertino tradicinius Lietuvos patiekalus?
– Skruzdėlynas visus sužavėjo, taip pat sūreliai ir kebabai sulaukė didelio palankumo. (šypsosi) Kaune laukia rimtesni iššūkiai – šaltibarščiai bei cepelinai. Smalsu išgirsti jų reakciją. (juokiasi)
– Žinoma apie trenerio Tommy Lloydo artimą bendravimą su Sabonių šeima, prasidėjusį dar Domanto studijų Gonzagoje laikais. Ar pavyko susitikti su Arvydu Saboniu?
– Palangoje planuojame aktyviai pailsėti, o vėliau užsukti į Sabonio restoraną. Nežinau, ar jis pats ten bus, tačiau jei taip – būtų puiku.
– Žinia apie stipriausių NCAA universitetų atvykimą į Lietuvą sukėlė nemažai susidomėjimo. Ką, tavo manymu, lietuviai šią savaitę sužinos naujo apie amerikietišką studentų krepšinį?
– Manau, NCAA stilius turėtų patikti lietuviams. Jie stebės jaunus krepšininkus, daugumai kurių yra nuo 18 iki 20 metų. Bus jaučiama jaunatviška energija ir azartas, nors pasitaikys ir klaidų – juk tai tik pasiruošimas sezonui. Tačiau žaidimas bus dinamiškas ir efektingų momentų tikrai netrūks.
– Lietuvoje žmonės nelabai žino, ko tikėtis iš mačų su studentais. Tu puikiai išmanai abu krepšinio pasaulius. Ar realus tikslas įveikti ne tik antrąją, bet ir pagrindinę Lietuvos rinktinę?
– Taip, be abejo. Būtent tokį tikslą ir kėlėme dar prieš atvykdami.
– Kas tau pačiam buvo didžiausias atradimas apie NCAA krepšinį?
– Žaidimo tempas. Prie jo prisitaikyti buvo sudėtinga, ir vis dar adaptuojuosi. Sprendimai aikštėje vyksta žaibiškai, bet kasmet geriausi žaidėjai įrodo, kad viskas turi savo logiką. Kitas netikėtumas – fizinis kontaktas. Maniau, kad žaisiu prieš bendraamžius ir nieko ypatingo nebus. Tačiau fizinis intensyvumas, ypač „Big 12" konferencijoje, yra milžiniškas. Teisėjai toleruoja daug kontakto, todėl rungtynės kartais primena tikrą mūšį.
– O kaip atrodo pati organizacija? Kiek žmonių dirba, kiek krepšininkų komandoje, kokios sąlygos ir kaip derinama sportas su studijomis?
– Darbuotojų tikrai daug, net nežinojau, kad tokios pozicijos apskritai egzistuoja. (šypsosi) Pavyzdžiui, yra atskiras žmogus, atsakingas vien už bilietų pardavimą. Tai jo pagrindinė funkcija, ne papildomas darbas. Mane tai nustebino.
Komandoje apie 15 žaidėjų, trenerių štabas taip pat solidus. „Žalgiris" turbūt artimiausia organizacija NCAA ir NBA modeliui, nes sąlygos Kaune puikios, bet čia viskas kitaip. Turime ir paskaitas, tvarkaraštis suderintas taip, kad mokslas ir sportas nesikirstų. Studijuoju taikomuosius humanitarinius mokslus verslo administravimo srityje, sekasi gerai, pagal planą liko vieneri metai iki diplomo. Laukiu to momento. (šypsosi)
– Iš praėjusio sezono pagrindinės sudėties likote tik tu ir Ivanas Kharchenkovas. Ar jaučiate, kad komanda prarado talento?
– Nesakyčiau, kad praradome talento lygį, nors praėjusio sezono komanda buvo stipriausia, kurioje man teko žaisti – pasiekėme finalo ketvertą. Sudėtis gerokai pasikeitė, tačiau Arizonos universitetas atliko puikų darbą komplektuojant, todėl vėl turėsime konkurencingą komandą.
– Dabar esi vienas vyriausių komandoje. Kaip pasikeitė tavo atsakomybės ne tik aikštėje?
– Tikrai išaugo. Aišku, nesu tas žmogus, kuris sakys motyvacines kalbas, bet tikrai reikia padėti naujokams. Tų patarimų duodu, jau čia esu trejus metus. Nereikia bijoti atsakomybių.
– Apskritai, supažindink su savo komanda. Į kuriuos žaidėjus verta atkreipti dėmesį dėl jų talento? Ugnių Jaruševičių, Maksimą Brnovičių ir Ivaną Kharchenkovą puikiai žinome, o kas dar?
– Visų pirma išskirčiau Calebą Holtą. Jam prognozuojamas labai aukštas drafto šaukimas ateinančią vasarą, tad jis tikrai turėtų demonstruoti rimtą lygį.
– Šį sezoną komandos gretas papildys Bryce'as Jamesas – jaunesnysis krepšinio legendos LeBrono atžala. Koks jo žaidimo stilius?
– Jis užima trečio numerio poziciją, pasižymi atletiškumu. Savo metams demonstruoja brandų žaidimą, puikiai skaito situacijas aikštėje ir mėgsta atakuoti iš toli.
– Jis jau visus metus sukasi šalia komandos. Ką teko nugirsti apie patį LeBroną?
– Girdėjau, kad jis itin linksmas ir malonus žmogus. Konkrečių pasakojimų gal ir neturiu, tačiau pasitvirtino tai, kad vienas didžiausių visų laikų krepšininkų kartu yra ir nuostabus žmogus.
– Anksčiau minėjai, kad LeBronas buvo užsukęs stebėti treniruotės. Ar kada nors galėjai įsivaizduoti, kad spausiu ranką tokiai legendai, ir kaip jautėsi jo buvimas?
– Niekada nebūčiau galėjęs to net įsivaizduoti, nebent žaisčiau NBA. Gal tada taip, bet kad jis ateitų į treniruotę… Tikrai ne. Patirtis buvo neįtikėtina. Jo energija tiesiog tvyrojo ore, visi stengėsi parodyti daugiau nei įprastai. Buvo nepakartojama.
– Pats dar vienuolikos dėl krepšinio persikėlei iš Šiaulių į Kauną, o prieš tau išvykstant į NCAA dar jautėsi tam tikras kuklumas. Kaip šie treji metai Amerikoje paveikė tavo mąstyseną ir asmenybės formavimąsi?
– Nesakyčiau, kad kardinaliai pasikeitė mąstymas ar asmenybė, tačiau tai padėjo išeiti iš komforto zonos. Tapau atviresnis viešumui ir žiniasklaidai. Net kai nesinori su kažkuo bendrauti, stengiuosi save priversti. Šį laikotarpį vertinu labai teigiamai.
– Kalbant apie būsimus susitikimus – prieš kurį Lietuvos krepšininką labiausiai norėtum išbandyti jėgas?
– Vienas tokių – Ąžuolas Tubelis. Teko su juo žaisti, jis irgi atstovavo Arizonai, o dabar yra vienas stipriausių Lietuvos rinktinės žaidėjų. Taip pat norėčiau susidurti su Donatu Motiejūnu. Jis vienas mano favoritų. Nemažai stebėjau jo rungtynių ir studijavau jo žaidimą nugara į krepšį. Labiausiai žavi tai, kad jis yra tikras profesionalas ir dosniai dalijasi savo patirtimi, leidžia kitiems pamatyti viską iš arčiausio atstumo. Na, ir tas žaidimas nugara – atrodydavo tiesiog neapginamas. Tikrai yra ko iš jo pasimokyti.
– Kiek pats sekei Lietuvos krepšinio naujienas ir kaip visa tai paaiškinai komandos draugams? Tai tiesiogiai susiję su tuo, kodėl čia nesusitiksite su ryškiausiais Lietuvos vardais.
– Seku viską atidžiai. Perdaviau informaciją komandai, buvo tam tikro nusivylimo, tačiau nuo mūsų čia niekas nepriklauso. Vis dėlto susirinko aukščiausio lygio lietuviai, eisime į aikštę kovoti ir siekti pergalių.
– Buvai įtrauktas į potencialių kandidatų gretas, tačiau, kiek suprantu, konkretesnių pokalbių dėl šios vasaros nebuvo. Kaip vertini savo galimybes ateityje vilkėti nacionalinės komandos marškinėlius? Kasparas Jakučionis, pavyzdžiui, ne kartą pabrėžė, kad kiekvieną kartą, kai tik atsiras proga, jis tikrai atstovaus šaliai.
– Taip, mano pavardė figūravo sąrašuose, tačiau tolimesnių derybų nebuvo. Mano pozicija identiška Kasparo – nuo pat mažų dienų svajojau apsivilkti Lietuvos rinktinės aprangą. Šiandien ši motyvacija dar stipresnė, nes mūsų krepšinio padėtis nėra pati šviesiausia. Tai tik sustiprina norą prisidėti prie komandos. Jeigu organizmas leis ir aplinkybės susiklostys palankiai, be jokių abejonių atstovausiu Lietuvai.
– Nacionalinėje komandoje debiutavo tavo bendraamžis Matas Buzelis. Ar nustebino, kad Čikagos „Bulls" lyderis patyrė nemažai iššūkių pirmajame FIBA formato susitikime?
– Ne, tai nebuvo netikėtumas, nors, žinoma, gaila, kad atrankos lange nepavyko iškovoti pergalės. Vis dėlto pats faktas, kad jis atvyko ir asmeniškai patyrė rinktinės atmosferą, yra milžiniškas žingsnis. Ši patirtis tikrai pasitarnaus ateityje.
– Pereikime prie NCAA tematikos ir tavo kartos atstovų – Mato Vokietaičio progresas tikrai stebina. Kaip vertini jo žaidimą ir ar tikėjaisi tokio sparčio augimo?
– Ir stebina, ir kartu – ne. Kartu žaidėme tiek dublerių gretose, tiek jaunimo rinktinėje. Visada buvo akivaizdu, koks didžiulis noras jame rusena. Charakteris tam tikrai tinkamas, galbūt vienintelis netikėtumas – kokiu greičiu viskas įvyko. Labai džiaugiuosi jo sėkme. Jis rungtyniauja puikioje sistemoje, aukščiausiame studentų krepšinio lygyje, ir tikiuosi, kad ateinančiame sezone mūsų keliai susikirs aikštėje.
– Per pastaruosius metus išaugai į vieną ryškiausių NCAA centrų. Kurioje srityje jautiesi labiausiai paaugęs?
– Būtent ten, kur mažiausiai tikėjausi – gynyboje. Praėjusią vasarą intensyviai dirbome šioje srityje ir rezultatai akivaizdūs. Tai tapo vienu svarbiausių mano žaidimo aspektų, kartu su kova dėl atšokusių kamuolių.
– Europoje teko išgirsti įdomų palyginimą – esą Motiejus Krivas yra NCAA Nikola Milutinovas. Su kokiu krepšininku pats palygintum savo žaidimo manierą?
– Puikus komplimentas. Milutinovas šiuo metu yra vienas dominuojančių Eurolygos žaidėjų, pasiekti tokį lygmenį būtų fantastika. O save apibūdinti… Sunku pasakyti, tikriausiai esu daugelio krepšininkų mišinys. Apie save kalbėti nelengva, tegul tai daro kiti.
– Grįžtant prie gynybos temos – kokiuose konkrečiuose aspektuose patobuléjai ir kokia gynybinė sistema tau artimiausia?
– Žaidžiu tiek stepout, tiek flat sistemose, tačiau geriausiai jaučiuosi pastarojoje. Pagrindinis mano tobulėjimas – ne blokų statistika, o gebėjimas atbaidyti varžovus, kad jie net nedrįstų veržtis į baudos aikštelę. Mano užduotis – būti paskutiniu gynybos bastioniu.
– Trauma atėmė praktiškai visą sezoną. Ar praėjusiais metais dar jautei jos pasekmes ir kaip ši patirtis pakeitė tavo požiūrį į krepšinį?
– Praėjusį sezoną startas buvo sudėtingesnis, mat beveik visus metus praleidau be rungtynių. Prieš pirmąsias kontrolines varžybas patyriau stipriausią nerimą per visą karjerą. Įsibėgėjimas užtruko, tačiau traumos pasekmių nejutau. Sužeidimas man atnešė daugiau naudos nei žalos – tapau profesionalesnis. Aiškiau suvokiau, kad krepšininko kelias nėra ilgas ir kiekvieną sezoną būtina išnaudoti maksimaliai. Pagrindinis ilgos karjeros garantas – mano fizinė būklė, todėl privalau ja tinkamai rūpintis.
– Tęsi studijas universitete, minėjai, kad neišbraukei galimybės praleisti dar du sezonus NCAA, nors prognozuojama, jog kitų metų NBA naujokų biržoje būsi šaukiamas aukštai. Ką turi pajusti, kad suprastum, jog esi pasiruošęs žengti į NBA?
– Čia daug aspektų. Viskas aiškės sezono eigoje – kaip atrodysiu, kaip pasirodysiu kovose su stipriausiomis komandomis. Reitingai, manau, neturės lemiamos reikšmės. Viskas spręsis mano viduje, veiksnių daug, ir galutinį sprendimą priimsime sezono metu.
– Į NCAA iškeliavai būtent iš „Žalgirio" sistemos. Ar dar palaikote ryšius su klubo atstovais?
– Su kai kuriais taip. Ne kasdien bendraujame, bet kontaktas tikrai išliko.
– Tikriausiai stebite įvykius Kaune. Kaip reagavai į žinią apie Jono Valančiūno atvykimą į „Žalgirį"?
– Tikras šokas. Absoliutus šokas ir didžiulis džiaugsmas, kad tokio kalibro krepšininkai gali rungtyniauti „Žalgiryje". Malonu stebėti, kaip sparčiai klubas progresuoja. Nekantriai laukiu Eurolygos sezono pradžios.
– Kalbėjai apie svają vilkėti Lietuvos rinktinės marškinėlius. O klubiniame krepšinyje koks būtų pagrindinis tikslas?
– Žaisti NBA ir išsilaikyti ten kuo ilgiau. Tai stipriausia lyga planetoje su geriausiais krepšininkais. Tačiau tikrai neatmetu ir Eurolygos varianto, nes čia demonstruojamas pats gražiausias krepšinis pasaulyje. Svajoju apie NBA, bet kaip viskas susiklostys – parodys laikas. Norint pasiekti užsibrėžtą tikslą, privalau ir toliau intensyviai dirbti.
