Prasidedant pirmajam 2027 metų planetos pirmenybių atrankos antrojo rato periodui, numatytam rugpjūčio pabaigoje, žiūrovus vėl pasiekia programa „Kelias į PČ". Šįkart prie krepšinio analitiko Jono Lekšo prisijungė bendravardis – daugelį metų nacionalinei komandai atstovavęs Jonas Mačiulis.
Nuo ankstesnio pokalbio prabėgo vos daugiau nei keturios savaitės, tačiau šis trumpas tarpsnis buvo kupinas reikšmingų įvykių.
„Prieš mėnesį čia sėdėdami kalbėjome ganėtinai optimistiškai, bet per tą laikotarpį nutiko tikrai daug", – mintimis dalijosi J. Lekšas. – „Priminsiu visą įvykių seką – visų pirma, mūsiškiai nusileido Bolonijoje ir į kitą etapą žengė turėdami tris laimėjimus ir tris nesėkmes. Po to Kurtinaitis pripažino, kad situacija tapo sudėtingesnė, o Balčiūnas pareiškė, jog nepakliuvimas į pasaulio pirmenybes nebūtų katastrofa, prisimindamas 2002-ųjų patirtį ir sekančiais – 2003-aisiais – iškovotą Europos čempionato aukso medalį.
Vėliau Kurtinaitis kartu su Pačėsu įteikė prašymus palikti pareigas, Balčiūnas vedė derybas su Songaila, Masiuliu, Adomaičiu ir Žibėnu. Galiausiai priimtas sprendimas atmesti Kurtinaičio atsistatydinimą ir pareikšti jam absoliutų pasitikėjimą – strategas liko vadovauti rinktinei."
J. Mačiulis į susidariusią padėtį žvelgė žymiai skeptiškiau. Buvęs nacionalinės ekipos žaidėjas pabrėžė ne vien sportinę pusę, bet ir viešąją asociacijos „Lietuvos krepšinis" (ALK) retoriką bei informaciją, kurią, anot jo, tenka išgirsti iš esamų ir buvusių rinktinės atstovų apie vidinius procesus.
„Tai rūpi visiems, visa šalis tai išgyvena", – iškart akcentavo J. Mačiulis. – „Stebime tas spaudos konferencijas, tuos vengimus atsakyti tiesiai… Galime prisiminti argumentą apie 2002 m. nepatekimą į PČ ir 2003 m. triumfą EČ. Tačiau anuometiniai krepšininkai troško sugrįžti ir reabilituotis, patys suvokė savo klaidas, degė ambicija. Šiandien žaidėjai nejaučia jokios kaltės. Man nuolat pasiekia žinios apie trenerių štabą, apie visą rinktinės aplinką.
Kaip galima deklaruoti pasitikėjimą, kai tuo pat metu vedi pokalbius su alternatyviais kandidatais? Visa ta dezinformacija, akių dūmimas – tai tiesiog šlykštu ir negarbinga. Kartais susimąstau: kuo ALK vadovybė laiko visą krepšinio visuomenę? Mėginimai ironizuoti dėl kai kurių mūsų pasisakymų, kaip Benas Matkevičius minėjo šalies krepšinio elitą. Žmogus nesuvokia, apie ką kalbama. Elitas – tai asmenys, kurie kažką nuveikė, kurie triūsia, kurie išmano.
Donato Urbono „Off The Record" laidoje Martynas Pocius jau išaiškino, kad elitas – tai ne turtingieji. Tai specialistai, dirbantys aukščiausiame lygmenyje, turintys didžiausią patirtį. Tai žmonės, galintys perduoti žinias kitiems. Tačiau jie kažkodėl tampa nereikalingi."
Paprašytas paaiškinti, kodėl, jeigu problemos tokios rimtos, apie jas viešai nepasisako daugiau krepšinio pasaulio atstovų, J. Mačiulis atskleidė girdėjęs apie baimes patirti neigiamas pasekmes. Taip pat jis pasidalijo vienu jam asmeniškai atskleista atveju.
Būdamas krepšinio bendruomenės dalimi, J.Mačiulis pasakojo girdėjęs nemažai kalbų apie tai, kad žmonės vengia viešai pasisakyti, bijodami federacijos atsakomųjų veiksmų. Buvęs rinktinės lyderis prasitarė bendravęs su tam tikrais asmenimis, kurie tvirtino, jog Balčiūnas, išsiaiškinęs nepalankius balsavimo rezultatus, pakeitė finansinių paskatų paskirstymą ir nukreipė lėšas kitomis kryptimis. Anot jo, panašių atvejų esama ne vieno.
Būtent todėl kalbos apie tariamą vienybę jam atrodo absurdiškos. Iš tiesų vyksta priešingi procesai – skaldymasis. Mačiulis atvirai pripažino nesuprantąs, kuo užsiima kai kurie su federacija susiję asmenys.
Pastaruoju metu viena aktualiausių rinktinės temų tapo gausūs krepšininkų atsisakymai prisijungti prie nacionalinės komandos. Buvusio žaidėjo nuomone, vertinant tokius sprendimus būtina atsižvelgti į sąlygas, kuriomis sportininkai atvyksta, bei į jų daromus nuostolius.
Pasak Mačiulio, lietuviai rinktinėje žaidžia be jokio atlygio. Tuo tarpu kitų šalių nacionalinės komandos moka solidžius dienpinigius. Lietuvos krepšininkai iki šiol tegauna maistą ir keletą aprangos vienetų. NBA lygoje rungtyniaujantys žaidėjai, jo žodžiais, tikrai aukojasi. Jis priminė, kiek sunkių traumų yra patirta, ir retoriškai klausė, ką Buzelis ar Brazdeikis yra skolingi Lietuvai, jei visą savo karjerą kūrė Jungtinėse Valstijose.
Krepšininkai atvyksta ir patenka į specifinę aplinką, kur trenerių asistentas po užsiėmimo žvilgteli į laikrodį ir siūlo dar pusvalandį padirbėti. Profesionalai, pratę prie aiškių sistemų ir struktūrizuotų grafikų, čia susiduria su visiška netvarka. Treniruočių planai sudaromi bet kaip, be jokios logikos. Tokiomis aplinkybėmis kyla pagrįstas klausimas – kam rizikuoti, jei sportininkas nėra nei saugomas, nei tinkamai prižiūrimas.
Mačiulis neatmetė galimybės, kad ateityje kas nors gali išsamiai atskleisti rinktinės užkulisius. Jis taip pat pripažino, kad dabartinėmis sąlygomis greičiausiai ir pats nevyktų į nacionalinę komandą.
Jo manymu, anksčiau ar vėliau kažkas vis tiek prakalbs apie tai, kas iš tikrųjų vyko ir vyksta rinktinėje pastaruosius dvejus metus. Pats jis teigia turintis tik gandų ir pasakojimų iš artimų žaidėjų. Nors pats nepraleido nė vienos vasaros su rinktine, išgirdęs dabartines istorijas, tikriausiai irgi atsisakytų.
Dėl didelio neatvykusių krepšininkų skaičiaus viešumoje pasigirdo svarstymų apie galimą tylų rinktinės boikotą. Tačiau Mačiulio įsitikinimu, tikras boikotas privalo būti aiškiai deklaruotas. Dabartinė padėtis, jo vertinimu, veikiau atspindi autoriteto trūkumą.
Buvęs rinktinės žaidėjas įsitikinęs – boikotas arba turi būti viešai paskelbtas, arba jo apskritai nėra. Šiuo metu situacija rodo paprasčiausią pagarbos stoką. Jis negalįs įsivaizduoti, kad kas nors būtų atsisakęs Sabonio, Kazlausko ar Adomaičio kvietimo.
Mačiulis prisiminė savo pokalbį su Adomaičiu – vaikščiodamas po parduotuvę sulaukė skambučio ir iškart pasakė, kad klausimas dėl atvykimo net nekyla. Kaip jis galėtų atsisakyti? Tai buvo savaime suprantama. Dabartinėje situacijoje tokio autoriteto tiesiog nebėra.
Egzistuoja tikimybė suburti visus krepšininkus, kas ir buvo matyti praėjusiame lange, tačiau atvykę jie pamatė, kokia situacija čia vyrauja, ir daugiau atvažiuoti nebepageidauja."
Vienas krepšininkų, kurio nacionalinės komandos gerbėjai nekantriai laukė pastaruoju metu, yra Matas Buzelis. Tačiau po jo debiuto Mačiulis skeptiškai vertina galimybę, kad jaunasis NBA atakas organizuojantis žaidėjas greitai sugrįš į Lietuvos ekipą.
„Kai viskas pasikeis", – taip į klausimą apie Buzelio sugrįžimą atsakė J.Mačiulis. „Labai abejoju, ar prie dabartinių trenerių jis dar atvyks, o kas bus toliau – stebėsime. Pats su juo bendravau, Vilniuje jis buvo pompastiškai pristatytas, turėjo didžiules viltis, buvo labai motyvuotas, tačiau regime, kaip situacija klostosi."
Diskusijos metu aptarta ir kur kas tolimesnė perspektyva – 2028 metų „Lietuvos krepšinio" asociacijos vadovo rinkimai. Mačiulio pavardė jau skambėjo tarp potencialių pretendentų, vis dėlto buvęs krepšininkas akcentavo, kad alternatyvų esamai valdžiai yra ir daugiau.
„Visi įsikibo į mano pavardę, bet yra ir kitų asmenų, su kuriais palaikome ryšį. Opozicija tikrai formuojasi", – patvirtino šiuo metu Panevėžio „Lietkabelio" direktoriumi dirbantis Mačiulis. „Tų pavardžių yra mažiausiai keturios, ir jos dar žinomesnės, tiesiog ne taip plačiai viešinamos. Kažkodėl būtent mano pavardė tapo tarsi vėliavnešio simboliu.
Ar būčiau pasirengęs? Bent jau pabandyti – manau, taip. Tačiau iš to, ką girdžiu, prireiks labai rimtų žmonių. Dabar kyla klausimas – kas būtų pergalės atveju? Kiek teko išgirsti apie ten vykstančius procesus – tai kelia nerimą. Nežinau, kokios komandos reikėtų – pradedant teisininkais, finansų specialistais, auditoriais ir panašiai."
Vis dėlto artimiausias nacionalinės komandos išbandymas – ne federacijos rinkimai, o rugpjūčio pabaigoje startuosiantis antrasis pasaulio pirmenybių atrankos etapas. Jį Lietuva pasitinka stipriai praretėjusi.
„Perimetro zonoje praradimai milžiniški – Jokubaitis sužeistas, taip pat neturime Jakučionio, Veličkos, nėra ir Brazdeikio bei Sargiūno", – komentavo Lekšas. „Šiuo metu atrodo, kad viskas suksis aplink Tubelį ir Motiejūną, nes jie individualiai dar pajėgūs kažką sukurti."
Vienu esminių praėjusio lango pokyčių tapo Donato Motiejūno grįžimas į rinktinę. J.Mačiulis teigė girdėjęs, jog šis sprendimas kai kuriems žaidėjams galėjo tapti viena priežasčių atmesti kvietimą į nacionalinę ekipą.
Sklando kalbos, kad būtent Motiejūnas po olimpinės atrankos Puerto Rike 2021-aisiais viešai atskleidė informaciją apie, kaip teigiama, rinktinės narių pažeistą sportinį režimą.
„Girdėjau, kad pora krepšininkų atsisakė atvykti būtent dėl jo", – kalbėjo Mačiulis. „Na, iš tiesų, jei žmogus tave įskųstų – aš asmeniškai tikrai nenorėčiau kartu žaisti, nes koks tada gali būti pasitikėjimas tuo asmeniu? Visi diskutuojame apie atmosferą, vienybę Lietuvos rinktinėje. Pas mus būdavo visko, tačiau niekas neišnešdavo to į viešumą.
Galų gale, klausimas – koks žmogus prabilo. Jei mes imtume pasakoti visus dalykus, įskaitant ir apie jį patį – kokių išdaigų yra prikrėtęs. Tai nėra gerai. Prabilo ne tas, kuriam derėtų kalbėti."
Lietuvos rinktinė rugpjūčio 28 dieną pradės oficialias kovas išvykoje prieš Turkiją, o rugpjūčio 31-ąją sostinėje stos į kovą su Bosnijos ir Hercegovinos ekipa. Vis dėlto prieš šias atsakingas rungtynes komanda turės tris pasirengimo susitikimus.
Pirmiausia rugpjūčio 20 dieną laikinojoje sostinėje lietuviai išmėgins jėgas su Estijos nacionaline komanda. Po to laukia du intriguojantys susitikimai su Amerikos universitetų krepšinio atstovėmis – rugpjūčio 22-ąją Dzūkijos sostinėje varžovais taps Arizonos „Wildcats", kurios gretose rungtyniauja mūsų tautiečiai Motiejus Krivas bei Ugnius Jaruševičius. Rugpjūčio 23 dieną Vilniuje lietuvių lauks praėjusio sezono NCAA nugalėtojai – Mičigano „Wolverines" krepšininkai.
Laidos vedėjų duetas bandė prognozuoti visų trijų artėjančių kontrolinių mačų rezultatus, tačiau prieš tai Mačiulis pasidalino, kas jam šiame parengiamajame etape kelia didžiausią susidomėjimą.
„Nekantrauju išvysti Arizonos žaidimą, tai bus tikrai įspūdinga. Manau, kad mūsų antrajam sudėčiui jie pridarys rimtų bėdų – skirtumas gali siekti 30–40 taškų, bet ir stipriausiems mūsiškiams tai bus solidus išbandymas. Būtų buvę nepaprastai įdomu stebėti jų dvikovą su pilnos sudėties rinktine, kurioje žaistų Buzelis, Jakučionis ir kiti lyderiai. Tikrai nekantrauju, pats vyksiu stebėti. Laukiu tarsi mažas vaikas", – entuziastingai kalbėjo J. Mačiulis.
