Krepšinio entuziastams pristatoma nauja rubrika „Aukso amžius", kurioje bus kalbinami žaidėjai, pasiekę geriausius karjeros rezultatus. Kitaip sakant, tie, kurie šiuo metu išgyvena savo žaidimo viršūnę.
Pirmasis šios rubrikos herojus – Lukas Kreišmontas. Kilęs iš Plungės krepšininkas tapo neatsiejama „Jonavos Hipocredit" komandos dalimi ir šiuo metu eina kapitono pareigas.
Puolėjui tai jau ketvirtasis sezonas Jonavos klube, su kuriuo praėjusiame sezone kovojo dėl bronzos apdovanojimų. L.Kreišmonto rodikliai nuosekliai gerėjo kiekvienais metais, o dabartiniame sezone jis vidutiniškai pelno 12 taškų, atkovoja 4,3 kamuolio ir surenka 14,1 naudingumo balo per susitikimą.
Krepšininkas atskleidė savo kelionės pradžią, papasakojo apie aukas, kurias teko padaryti jaunystėje siekiant žaisti profesionalesnį krepšinį, prisiminė pirmąjį mačą prieš Kauno „Žalgirį", Virginijaus Šeškaus įsimintiną kaklaraištį bei aptarė kapitono vaidmenį.
– Pradėkime nuo temos, nesusijusios su krepšiniu. Esate užsiminęs apie pomėgį žvejoti, kurį dalijatės su buvusiu komandos draugu Oskaru Pleikiu. Ar teko kartu leisti laiką prie vandens? Jei taip, kuris sėkmingesnis?
– Nesu tikras žvejybos fanas, tačiau vasaros metu retkarčiais pasitraukiu meškerę. Deja, su Oskaru Pleikiu bendrai žvejoti dar nepavyko.
– Pakalbėkime apie jūsų kelio pradžią. 2018 metais pasirašėte ilgalaikį kontraktą su „Neptūnu" ir iš gimtosios Plungės išvykote į Klaipėdą. Kokie motyvai lėmė šį žingsnį?
– Svarbiausia buvo varžybų lygio skirtumai – Plungės klubas tuo metu rungtyniavo RKL turnyre, tuo tarpu Klaipėdos – NKL. Taip pat itin reikšminga buvo galimybė dirbti kartu su pagrindiniu vyrų kolektyvu. Būtent šie faktoriai ir nulėmė mano apsisprendimą.
– Tikriausiai mažai kas supranta tokio jauno sportininko iššūkius. Gal galėtumėte pasidalinti, kokių kliūčių teko įveikti ir ko atsisakyti persikėlus į kitą miestą dėl aukštesnio lygio krepšinio?
– Kaip paminėjote, teko atsisakyti laiko su bičiuliais, su kuriais užaugau nuo pat ikimokyklinio amžiaus. Tačiau džiaugiuosi, kad su kai kuriais iki šiol išlaikome artimą ryšį. Kitas iššūkis – švietimo įstaiga. Tikrai nebuvo paprasta – nepažįstami pedagogai ir bendraklasiai. Viskas buvo svetima. Žinoma, reikėjo išmokti pačiam ruošti maistą. Iki šiol pasiilgstu mamos gaminto valgio. Vis dėlto visa tai išėjo į gera – tapau labiau savarankiškas ir organizuotas.
– Ketverius metus praleidote „Neptūno" jaunimo gretose, ir kiekvieną sezoną jūsų efektyvumas stabiliai kilo. Kaip transformavosi jūsų funkcija komandoje per tą laikotarpį?
– Mano vaidmuo keitėsi laipsniškai. Atvykęs iš Plungės patekau į tikrai aukštesnį lygmenį, todėl reikėjo daug ko išmokti, prisitaikyti, suvokti visiškai kitokį treniruočių procesą bei žaidimo niuansus. Prie mano progreso labai prisidėjo užsiėmimai su pagrindine „Neptūno" sudėtimi. Jei gerai prisimenu, jau pirmaisiais metais Klaipėdoje gavau galimybę treniruotis su vyrų ekipa. Tokios pratybos tikrai pagreitino mano tobulėjimą ir žaidimo suvokimą.
– Nors nepavyko įsitvirtinti pagrindinėje uostamiesčio komandoje, 2020–2021 m. sezone išbėgote į aikštelę prieš „Žalgirį" ir įmetėte tritaškį. Ar buvo jaudulio debiutuoti prieš tokį varžovą?
– Aišku, kad jaudulys buvo didžiulis. Jei atmintis neapgauna, apie tai, kad žaisiu, sužinojau vos likus kokioms 3–4 valandoms iki susitikimo pradžios. Tuo metu grįžau į Klaipėdą iš tėviškės, kai sulaukiau skambučio su žinia, jog esu įtrauktas į rungtynių protokolą. Turbūt nė nereikia aiškinti, kad visiškai nesitikėjau gauti žaidybinio laiko. Vis dėlto gerai atsimenu momentą, kai antrojo kėlinio pabaigoje treneris pakėlė mane nuo suolelio, o likimas lėmė taip, kad paskutinė to kėlinio ataka teko būtent mums. Dabar jau nebeatsimenu, kas veržėsi link lanko, tačiau jis atidavė man kamuolį už tritaškio linijos. Atakos laikas jau seko, tad gavęs siuntinį nedvejodamas paleidau metimą. Galbūt šiek tiek pasisekė, bet kamuolys vis tiek įkrito į krepšį.
– Po etapo Klaipėdoje persikėlėte į Jonavos ekipą. Kokie buvo pagrindiniai veiksniai, nulėmę šį sprendimą?
– Norėjosi išbandyti save naujoje aplinkoje, tačiau neturėjau konkretaus tikslo patekti būtent į kurią nors kitą LKL komandą. Galvojau apie galimybę pasirodyti stipresniame NKL klube, tačiau aplinkybės susiklostė kitaip – Dainius Vaitelis rekomendavo mane Jonavos ekipai. Jie pakvietė atvykti į peržiūrą, ir nuo to laiko čia ir rungtyniauju.
– Pirmąjį sezoną Jonavoje vidutiniškai žaidėte po 10 minučių. Ar toks minučių kiekis nuvylė, ar tai priėmėte kaip motyvaciją tobulėti?
– Tikrai negalėčiau teigti, kad jaučiau nusivylimą, nes į komandą atėjau tiesiai iš NKL. Buvau labai jaunas žaidėjas be rimtesnės patirties, todėl tos dešimt minučių, atvirai pasakius, mane net maloniai nustebino. Dar prieš sezono startą buvau psichologiškai pasiruošęs, kad aikštelės laiko galiu visai negauti.
– 2023 m. Citadele KMT finalo ketverto metu Jonavos ekipa pateikė sensaciją nugalėdama Vilniaus „Rytą". Po tokios staigmenos V. Šeškus tėškė savo kaklaraištį ant parketo, kuris tapo šios netikėtos pergalės simboliu. Gal žinote, kas vėliau nutiko tam kaklaraiščiui?
– Tikrai neturiu supratimo. Teko girdėti, kad atsirado norinčių tą kaklaraištį įsigyti, tad galbūt V. Šeškus jį ir pardavė. Reikėtų paties trenerio pasiteirauti – gal jis tą aksesurą vis dar saugo, gal laiko paslėpęs saugioje vietoje, nes ateityje dar ketina grįžti prie trenerio darbo. Tokiu atveju kaklaraištis tikrai pravers.
– Jau kitame sezone gavote daug daugiau žaidybinio laiko ir svarbesnę rolę komandoje. Ar po šio sezono visiškai įsitikinote, kad galite varžytis su geriausiais LKL, kurią remia „Betsson", krepšininkais?
– Nebūčiau drąsus teigti, kad buvau visiškai tuo įsitikinęs, tačiau tikėjimas savo galimybėmis rungtyniauti tokiame aukštame lygyje tikrai buvo.
– 2024–2025 m. sezone jūsų minučių kiekis ir naudingumas kiek sumažėjo, bet po „vilkų" eliminavimo gavote šansą varžytis dėl bronzos medalių su Panevėžio „Lietkabeliu". Kokios emocijos vyravo komandoje prieš lemiamas rungtynes?
– Nuotaikos buvo darbinės ir rimtos. Puikiai supratome, kad krepšininko karjeroje gali nutikti visko, ir tokia proga kovoti dėl medalio gali daugiau nepasitaikyti. Visi buvome maksimaliai susikoncentravę ir pasiryžę tą seriją išplėšti. Žinoma, liūdna, kad nepavyko pasiekti pergalės, bet kas buvo – tas buvo.
– Šiame sezone rodote geriausius karjeros rezultatus – vidutiniškai pelnotės po 12 taškų ir tapote vienu pagrindinių komandos veikėjų. Kas labiausiai pakito jūsų žaidime palyginus su praėjusiais sezonais?
– Iš esmės niekas nepakito, nes darau viską taip pat kaip ir anksčiau. Tiesiog šįkart dažniau kamuolys įkrenta į krepšį. Taip pat nebesu šios lygos debiutantas, o tai irgi turi reikšmės. Manau, kad tiesiog labiau subrendau, tačiau jokių kardinalių pokyčių neįvyko.
– Kaip prie jūsų progreso prisidėjo vyriausiasis treneris Steponas Babrauskas?
– Jo indėlis panašus kaip ir bet kurio kito trenerio. Viskas prasidėjo dar praėjusį sezoną, kai jis dirbo asistento pareigose ir teikė patarimus, o dabar jau vadovauja komandai. Žmogus paskyrė krepšiniui daugybę metų, matė aukščiausio lygio žaidimą ir sukaupė didžiulį patirties bagažą, tad tikrai moka patarti. Be to, svarbu ir tai, kad jis mane pažįsta ne pirmus metus, todėl puikiai supranta mano galimybes aikštėje.
– Akivaizdžiausias jūsų tobulėjimas – tritaškių pataikymas, šį sezoną siekiantis net 45,8 proc. Tai pasitikėjimo savimi, kruopštaus darbo ar patirties vaisius?
– Sakyčiau, kad ir darbo, ir pasitikėjimo. Vasaros metu tikrai daug laiko investavau į tritaškių tobulinimą.
– Esate „Jonavos Hipocredit" kapitonas. Ar mielai priėmėte šį vaidmenį? Kokios kapitono pareigos jus labiausiai nustebino, apie kurias anksčiau net nesusimąstydavote?
– Atvirai pasakius, nelabai to ir troškau. Sezono pradžioje jokių oficialių kapitono rinkimų net nevyko. Kadangi buvau seniausiai komandoje žaidžiantis krepšininkas, kapitono juosta natūraliai atiteko man. Vėliau prie ekipos prisijungus Džiugui Slavinskui, supratau, kad jam šis vaidmuo tinka labiau. Pats pasiūliau perduoti jam šias pareigas. Jis sutiko ir, mano nuomone, puikiai tvarkėsi. Deja, jis patyrė traumą ir ilgam pasitraukė iš aikštės, todėl dabar vėl esu kapitonas. Sunku pasakyti, ar man gerai sekasi, ar ne. Jokių problemų nekyla, nes atmosfera rūbinėje puiki. Net ir tada, kai rezultatai neatitinka lūkesčių, pavyksta išsaugoti gerą nuotaiką.
– Pabaigai, kokius tikslus keliate sau asmeniškai ir komandai šiam sezonui?
– Asmeniškai norėčiau sezoną baigti sveikas, be traumų. O komandos tikslas – kovoti dėl pergalės kiekvienose rungtynėse. Pažiūrėsime, kaip susiklostys, bet kaip sako treneris – dar esame gyvi ir kovojame.
Jau šį vakarą „Jonava Hipocredit" (5/20) susitiks lemiamose rungtynėse su Kėdainių „Nevėžiu-Paskolų klubu" (8/17), kur bus sprendžiamas atkrintamųjų klausimas. Jonaviečiams laimėjus, jie įgytų tarpusavio pranašumą ir per likusias šešerias kovas bandytų vytis kėdainiečius arba pastaruoju metu sunkiai besiverčiančią Utenos „Juventus" (8/16).
„Ilgoji pertrauka": „Žalgirio" sudėties dėlionė – kokie lietuviai gali atvykti, kurie paliks komandą, kas galėtų pakeisti Francisco ir Wrightą bei laukiančios dilemos
